V. Vitkauskas. Ar Lietuva tokia pati, kaip Senegalas, Burkina Fasas ar Beninas?
Uždirbti galime tik konkuruodami bendroje rinkoje, kurioje drastiškai skiriasi verslo prieinamumas prie vieno svarbiausių sąnaudų komponentų – kapitalo. Didžioji dalis kapitalo geriausiomis sąlygomis atitenka vadinamosioms brandžioms rinkoms. Lieka koks trečdalis ir augančioms.
O tokiems kaip mes su Senegalu, vadinamosioms „frontier“ rinkoms, atitenka tik procento dalys. Maža pasiūla = aukšta kaina. Todėl Lietuvos ar Senegalo verslas moka daug brangiau, kai kada net keleriopai brangiau nei Vokietijos ar Danijos verslas už investiciją į tą pačią tikėtinos naudos ir rizikos kombinaciją.
To pasekmės paliečia visus – ir dirbančius, ir viešąsias paslaugas gaunančius. Juk įmonė, brangiau pritraukianti kapitalą, tiesiog negali konkuruoti mokėdama tiek pat už kitus verslo sąnaudų elementus: už darbą, kompetencijas, mokestinę aplinką ir t. t. Taip kad yra vienas raktas į didesnes pajamas visiems – nuo darbininkų ar kūrėjų iki biudžeto, aplinkos ir pensijų – suvienodinti, ar bent jau supanašinti kapitalo pritraukimo sąlygas.
Pabloginti su mumis konkuruojančios Vokietijos ar Danijos kapitalo rinkų vertinimo nelabai galime. Jei ir galėtume, negražu būtų taip elgtis. O štai pagerinti savo kapitalo rinkos vertinimą yra ir galima, ir etiška, ir naudinga.
Paminėsiu tik žemiausiai kabantį, didelį ir pilnai prinokusį vaisių mūsų rinkos vertinimo pagerinimui. Pagrindinė mūsų blogo vertinimo priežastis yra mažas dydis ir likvidumas. Lyderiaujančiose rinkose apie du trečdalius pelno paskirstymo vyksta per savų akcijų supirkimą gyvoje rinkoje, o likutis per dividendus.
Lietuvoje beveik visas paskirstymas yra per dividendus. Kartais pasitaiko koks nors pasitraukimas, apjungimai, kiti paketų formavimai, kurių metu emitentas išperka rinkoje savo akcijas. Tačiau paprastai tai yra išskirtiniai, vienetiniai akcijų likvidumo įvykiai, labiau mažinantys mūsų rinką, nei didinantys. Gyvo emitentų dalyvavimo savų akcijų prekyboje nėra. Dėl to prarandame galimybę reikšmingai padidinti likvidumą ir spręsti pagrindinę problemą, dėl kurios esame ta „frontier“ rinka.
Dabar prieiname prie geriausios dalies – sprendimo, kuris pilnai mūsų rankose. Mes patys kažkada susikūrėme gremėzdiškas taisykles, iš esmės suvaržančias galimybę emitentams gyvai prekiauti savomis akcijomis.
Tais senais laikais tokios ribojančios taisyklės gal ir turėjo prasmę. Trūko skaidrumo rinkoje, piktnaudžiavimo pavojus buvo didelis, o pajėgumų jam suvaldyti mažai. Tačiau dabar yra visai kitokių, pakankamai efektyvių priemonių užtikrinti skaidrią, viešai prieinama informacija pagrįstą ir, kas svarbiausia, aktyvią, likvidumą iš esmės pagerinančią prekybą.
Taisyklės turėtų leisti kotiruojamai įmonei pagal iš anksto patvirtiną viešą planą ir apimtis, tais laikotarpiais, kai nėra esminės neatskleistos rinkai informacijos, įsigyti savo akcijas einamojoje rinkos prekyboje.
Patį įmonė, ar jos įgalioti rinkos formuotojai, tokio plano rėmuose galėtų operaciniame lygyje nuspręsti, kiek ir kada savų akcijų įsigyti kiekvienoje prekybos sesijoje, priklausomai nuo rinkos konjunktūros. Tai būtų efektyvus būdas ir pasidalinti pelnu su akcininkais, ir stabilizuoti vertę rinkoje. Bendros kapitalo rinkos požiūriu tai tikrai padidintų apyvartas, likvidumą ir būtų žingsnis link palankesnio visos mūsų rinkos vertinimo.
Tiesiog skirkime šiam konkrečiam klausimui nors mažą dalelę to dėmesio, kurio tiek daug gauna biudžeto išlaidų dalinimas ir perdalinimas. Vienas kitas toks į pajamų generavimą nukreiptas sprendimas ir žiūrėk – tos sumos padalinimui ims ir išaugs. Ir, svarbiausia, niekas dėl to nesupyks, skirtingai nei dėl perdalinimų.
Na, nebent koks danas ar vokietis nusimins, kai jo produktą lietuvis nukonkuruos, skirdamas tiek pat ir atlyginimams, ir mokesčiams, ir aplinkai, ir t. t. Bet gal nieko čia tokio – ir taip jie ten ilgai savo geru džiaugiasi. Laikas ir mums.
p.s. Neturiu nieko prieš ir gerbiu visas čia paminėtas šalis.
p. p.s. Interesų atskleidimas: esu Šiaulių banko Stebėtojų tarybos pirmininkas ir galvoju, kad akcijų likvidumo padidinimas bei Lietuvos kapitalo rinkos vertinimo pagerinimas atitinka taip pat ir banko investuotojų interesus.
Komentaro autorius – Valdas Vitkauskas, Šiaulių banko Stebėtojų tarybos pirmininkas
