Pelno dedamoji: jokios paslapties
Iš VŽ kasmet sudaromo didžiausių pagal pajamas Lietuvos įmonių TOP 1000 sąrašo daugiau nei 100 mln. Eur ikimokestinio pelno pernai uždirbo 5 bendrovės.
Lyderė yra Vilniaus biotechnologijų UAB „Thermo Fisher Scientific Baltic“, praėjusiais metais gavusi 626,5 mln. Eur pelno ir beveik 1,5 mlrd. Eur pardavimo pajamų.
Po jos rikiuojasi valstybinė energetikos AB „Ignitis gamyba“ (pelnas 183,7 mln. Eur), valstybės įmonė Valstybinių miškų urėdija (127,2 mln. Eur), AB „Ignitis grupė“ (105,7 mln. Eur), telekomunikacijų UAB „Tele2“ (102,9 mln. Eur).
Registrų centras, liepos viduryje įvertinęs įmonių pateiktų finansinių ataskaitų duomenis, konstatavo, jog, nepaisant sudėtingos geopolitinės padėties ir neapibrėžtumų rinkose, bendrai Lietuvos bendrovės 2022 m. uždirbo apie 13,3 mlrd. Eur ikimokestinio pelno – tai penktadaliu daugiau nei 2021 m.
Anot Aleksandro Izgorodino, „Citadele“ banko ekonomisto, itin teigiamai nuteikia tai, kad sąrašo lyderė išliko UAB „Thermo Fisher Scientific Baltic“ – net ir atslūgus COVID-19 pandemijai, pagal uždirbtą pelną ji kelis kartus pranoko kitas pelningiausias šalies įmones.
Jis mano, kad esminė „Thermo Fisher“ sėkmės priežastis yra ta, jog bendrovė gamina aukštos pridėtinės vertės produkciją. Kartu tai ir signalas kitoms Lietuvos įmonėms, kad gebėjimas rinkai tiekti aukštos pridėtinės vertės prekes bei paslaugas atsiperka ir ilgainiui generuoja didelį pelningumą bei pelną.
VŽ, remdamosi bendrovės 2022 m. metiniu pranešimu, yra rašiusios, kad į rekordines aukštumas pandemijos pradžioje pakilusias „Thermo Fisher“ pajamas pernai apkarpė nuslūgęs sergamumas COVID-19 ir dėl to sumenkusi su pandemija susijusių reagentų paklausa pasaulio rinkose.
Tačiau, sumažėjus COVID-19 produktų gamybos apimčiai, išaugo šios įmonės bendrojo pelningumo ir grynojo pelno rodikliai, nes su pandemija susiję produktai yra mažiau pelningi nei „Thermo Fisher“ gaminami įprastiniai gyvybės mokslams skirti produktai.
„Citadele“ banko ekonomisto teigimu, maloniai nustebino aukštos telekomunikacijų verslo pozicijos: net pakilus energijos kainoms, jos sugebėjo ne tik užimti aukštas pozicijas pelningiausių sąraše, bet ir išlaikyti stabilų pelningumo lygį.
Tačiau yra ir kita šio medalio pusė: Lietuvos bendrovės, augindamos pelnus, prisidėjo ir prie spartaus kainų augimo, t. y. ir prie didesnės infliacijos. Tiesa, pasak Gedimino Šimkaus, Lietuvos banko valdybos pirmininko, panašūs procesai vyko ir daugelyje kitų valstybių, o įmonių pelnai turi įtakos infliacijai ir šiais metais.
Tik atrodo, kad šie, 2023-ieji, įmonėms nebebus tokie pelningi, tad nei energetikai, nei valstybinei miškų įmonei pernykštį rekordą pakartoti vargu ar pavyks.
Vis labiau lėtėjančios pasaulio ekonomikos apsukos karpys ir bendrovių uždarbį. Ekonomistai prognozuoja, kad šių metų pelningiausiųjų sąrašo viršuje turėtų būti mažiau pramonės įmonių, pirmiausia dėl besitęsiančios recesijos pagrindinėse eksporto rinkose, tarp jų – Vokietijoje.
„Kita priežastis susijusi su atsargomis. Europos Komisijos duomenys rodo, kad Lietuvos pramonės pagamintos produkcijos atsargų lygis pradėjo mažėti, bet, mano nuomone, tai susiję ne su pramonės atsigavimu, o su tuo, kad Lietuvos gamintojai fokusuojasi į atsargų mažinimą ir stengiasi ištuštinti sandėlius“, – aiškina A. Izgorodinas. Tačiau, anot, jo, tokia strategija neigiamai paveiks mūsų šalies pramonininkų pelnus, nes sandėliuose užsibuvusią produkciją jie parduoda su nuolaidomis, t. y. į minusą.
Gera žinia ta, kad, Valstybės duomenų agentūros duomenimis, gamyba liovėsi smukti – ekonomistai prognozuoja, kad baigiantis kitų metų pirmajam ketvirčiui gali prasidėti atsigavimas. Todėl kai kurie Lietuvos pramonės sektoriai ima drąsiau planuoti plėtrą, ypač maisto gamybos ir arti jos esančiuose sektoriuose.
Kol įvairūs ekspertai modeliuoja ekonomikos artimiausios ateities scenarijus, VŽ nuomone, vertėtų atidžiau pažvelgti į minėtą pelningiausių įmonių sąrašą: jis, kaip ir ekonomistai, sufleruoja, kad verslui reikėtų orientuotis į aukštos pridėtinės vertės generavimą. Būtent didžiausius pelnus uždirba bendrovės, kuriančios tokios vertės prekes ar paslaugas, o tai ypač tvirtas ramstis ir recesijų, ir neapibrėžtumų metu.
