R. Šapalas. Rankinis stabdis įmonės augimui
Remiantis 2020 m. bendrovės „Forrester Consulting“ tyrimu, 74% respondentų bendrovę tapatina su jos CEO. Žmonių akyse šie du dalykai neatsiejami, todėl generaliniai direktoriai turi komunikuoti profesionaliai ir tinkamai atstovauti įmonei. Tai puikiai iliustruoja visame pasaulyje žinomi pavyzdžiai.
Tarkime, Elonas Muskas neatsiejamas nuo „Teslos“, o Markas Zuckerbergas – nuo kompanijos „Meta“. Bet koks šių garsių žmonių įrašas socialiniuose tinkluose ar komentarai spaudoje daro tiesioginę įtaką ir jų valdomoms įmonėms.
Pvz., praūžus „Cambridge Analyticos“ skandalui, neryžtingas M. Zuckerbergo atsakas į įmonės veiksmus žmonių pasitikėjimą sumažino akimirksniu. 2018 m. E. Muskui vienoje laidoje parūkius „žolės“, „Teslos“ akcijos tuo metu nukrito 5%. E. Muskui parašius socialiniame tinkle „Twitter“ žinutę, kad „Teslos“ akcijos kaina yra per didelė, jos vertė sumažėjo net 12%. Buvęs picerijų tinklo „Papa John's Pizza“ vadovas Johnas Schnatteris per vieną konferenciją pasakė rasistinį komentarą. Tai sukėlė visuomenės pasipiktinimą ir raginimų boikotuoti tas picerijas. Galiausiai dėl to sumažėjo tinklo pardavimai, o J. Schnatteris atsistatydino.
Dalis žmonių, manau, jau seniai sprendimo pirkti nebepriima remdamiesi vien tik kaina ar kokybe. Šiuo metu produktų pasirinkimas grindžiamas ir papildomais veiksniais, tokiais kaip įmonės ir (ar) jos vadovo reputacija bei atitinkamos vertybės. Tam, kad pelnytų klientų pasitikėjimą, CEO turi kruopščiai kurti ir išlaikyti savo reputaciją. Vadovai, viešai palaikantys kontroversiškas idėjas ar nevengiantys kitus žeidžiančių komentarų, rizikuoja prarasti esamus ir būsimus klientus.
Komunikacijos įmonės „Weber Shandwick“ atlikta vadovų apklausa parodė, jog net 44% bendrovės rinkos vertės lemia generalinio direktoriaus reputacija. Kito tyrimo duomenimis, 95% finansų ir pramonės analitikų prieš pirkdami akcijas pasidomi tų įmonių generalinių direktorių reputacija.
Šiais laikais vadovai naudojasi įvairiais komunikacijos kanalais, kuriuose gali lengvai ir greitai pasidalinti savo įžvalgomis, įmonės pasiekimais ar ateities planais. Tačiau vertėtų nepamiršti, kad suklydus netinkamas žodis ar neteisinga žinutė dėl informacijos sklaidos greičio ir galimybės informacija dalintis skirtinguose kanaluose taps plačiai matoma.
Vis dėlto pagrindinių komunikacijos klaidų galima išvengti laikantis keleto pagrindinių taisyklių. Įmonės lyderio vertybės, vieši pasisakymai turi sietis su įmonės misija, vizija ir vertybėmis. Pavyzdžiui, jeigu bendrovė pasisako už tvarumą, o jos CEO skirtinguose komunikacijos kanaluose kalba, kaip sėkmingai naudoja aplinkai kenksmingus produktus, manau, tai atrodytų ganėtinai keistai.
Tokiu vadovu ir įmone pasitikėti būtų sunku. Kai CEO norisi komentuoti, pateikti poziciją ar pasidalinti žinute, prieš tai būtina skirti šiek tiek laiko apmąstyti, ką tai duos jums ir jūsų atstovaujamai bendrovei. Skubūs veiksmai ar emocingi pasisakymai gali pridaryti daugiau žalos nei naudos.
Kiekvienas socialinis tinklas turi savo komunikacijos formas ir vyraujančias temas. Pvz., „LinkedIn“ žmonės iš įmonių vadovų tikisi sužinoti rinkos tendencijas, išgirsti įžvalgų apie įmonės produktus, jos pasiekimus, planus ar pamatyti, kaip atrodo bendrovės gyvenimas iš vidaus.
Kitaip sakant, „LinkedIn“ yra tas komunikacijos kanalas, kuriame dalijamasi profesine patirtimi ir žiniomis. „Facebooke“ labiau kalbama apie laisvalaikį, pomėgius, kasdienį gyvenimą. Svarbu apibrėžti temas, kuriomis turėtų kalbėti CEO, ir tą komunikacijos liniją išlaikyti. Tęstinumas padės stiprinti jūsų kaip eksperto įvaizdį.
Komunikacija – tai nuolatinis mokymasis. Rekomenduojama analizuoti, kaip, kur ir ką viešojoje erdvėje transliuoja didžiausių bendrovių, tokių kaip „Apple“, „Microsoft“ ar „Google“, vadovai.
Komentaro autorius – Robertas Šapalas, komunikacijos agentūros „Brandnomika“ vadovas
