M. Čipkus. L. Žilinskas. Regiono obligacijų rinkoje – augančios palūkanos
2022 m. liepą, pirmą kartą per 11 metų, ECB padidino palūkanų normas, taip prisijungdamas prie veiksmų, kurių jau ėmėsi FED ir kiti didieji centriniai bankai, siekdami sumažinti aukštą infliaciją, kurią sukėlė tokie veiksniai kaip su pandemija susijusios tiekimo grandinės problemos, fiskalinės ir monetarinės paskatos visame pasaulyje, reaguojant į pandemiją. Situaciją pablogino 2022 m. pradžioje Rusijos įvykdyta invazija į Ukrainą, turėjusi įtakos pasaulinėms naftos, gamtinių dujų, trąšų ir maisto kainoms. ECB palūkanų normų didinimas lėmė sumažėjusį komercinių bankų Lietuvoje skolinimą verslams, planuojantiems naujas investicijas ir plėtrą.
Kadangi komerciniai bankai nesiryžta skolinti, įmonės kreipiasi į kapitalo rinkas ir kaip alternatyvų finansavimo šaltinį naudoja obligacijas. Išleisdamos obligacijas, įmonės gauna lėšas tiesiogiai iš investuotojų, o ne pasikliauna bankų paskolomis. Taip jos užsitikrina veiklai, investicijoms ar skolos refinansavimui reikalingą kapitalą, kai tradicinis bankų skolinimas yra apribotas.
Didelių palūkanų normų aplinka investuotojai gali džiaugtis dėl kelių priežasčių. Pirma, jie gali pasinaudoti didesniu fiksuotų pajamų investicijų, pavyzdžiui, obligacijų, pelningumu, kuris užtikrina didesnę grąžą ir didesnes pajamas. Tai ypač patrauklu investuotojams, kurie siekia stabilių pinigų srautų.
Antra, didelių palūkanų normų aplinka leidžia investuotojams diversifikuoti pajamų srautus ir subalansuoti portfelio rizikos ir grąžos santykį. Be to, didesnės palūkanų normos gali padėti išsaugoti kapitalą, suteikdamos apsaugą nuo infliacijos ir palaikydamos investicijų vertę.
Didėjant palūkanų normoms fiksuotų pajamų alternatyvos tampa patrauklesnės, palyginti su rizikingesnėmis investicijomis, kadangi fiksuotų pajamų turto grąža gali būti didesnė arba užtikrinti didesnį stabilumą.
Baltijos regiono tendencijos
Ši tendencija neapleidžia ir Baltijos regiono, kadangi net kelių šiais metais platintų emisijų paklausa keliais kartais viršijo pasiūlą. Vasario mėnesį aplinkos tvarkymo bendrovė „Eco Baltia“ sėkmingai išleido 8 mln. Eur obligacijų emisiją, kuri sulaukė didelio investuotojų susidomėjimo. Bendrovė išplatino obligacijas už 8% fiksuotą kupono vertę, o šis palūkanų dydis buvo žemutinė riba iš investuotojams pasiūlyto 8–9% pasiūlytų palūkanų rėžio. Dėl didžiulės rinkos reakcijos emisija buvo pasirašyta net tris kartus daugiau nei pradinė pasiūla. Tokia didelė paklausa rodo investuotojų pasitikėjimą „Eco Baltia“ tvaria verslo praktika ir stipria finansine pozicija ir panašių investicinių galimybių trūkumu Baltijos regione.
Įmonių obligacijų emisijų palūkanų normų pasiskirstymo Baltijos šalių regione analizė atlikta remiantis „Nasdaq CSD“ duomenimis. Duomenų rinkinį sudarė dviejų skirtingų laikotarpių informacija: pirmasis laikotarpis nuo 2021 m. gegužės 23 d. iki 2022 m. gegužės 23 d., į kurį buvo įtrauktos 92 įmonių obligacijų emisijos, ir antrasis laikotarpis nuo 2022 m. gegužės 23 d. iki 2023 m. gegužės 23 d., į kurį buvo įtrauktos 79 įmonių obligacijų emisijos. Palyginus kupono normos pasiskirstymą šiais laikotarpiais, gauta vertingų įžvalgų apie įmonių obligacijų emisijų kaitos tendencijas Baltijos regione.
Analizė atskleidė keletą reikšmingų obligacijų emisijų tendencijų pokyčių antruoju laikotarpiu. Visų pirma pastebimas ryškus mažesnio pajamingumo obligacijų emisijų mažėjimas ir aukštesnio pajamingumo obligacijų emisijų dažnėjimas. Duomenys taip pat parodė, kad šiek tiek sumažėjo dominuojančio vidutinio pajamingumo intervalas ir atsirado aukštesnių atkarpos normų obligacijų. Obligacijų emisijos su 8–10% ir 10–12% pajamingumu tapo labiau paplitusios. Šie duomenys rodo, kad per stebėtą laikotarpį galėjo pasikeisti rinkos dinamika, investuotojų pageidavimai ir emitentų strategijos.
Pirmuoju laikotarpiu palūkanų normų mediana buvo 7%, o antruoju laikotarpiu ji padidėjo iki 9,6%. Obligacijų emisijų palūkanų normų medianos padidėjimas rodo galimus rinkos sąlygų ir emitentų strategijų pokyčius per du minimus laikotarpius, kuriems įtakos galėjo turėti tokie veiksniai kaip ekonominės sąlygos, palūkanų normų tendencijos ir investuotojų paklausa didesnio pajamingumo obligacijoms.
Stebint šiek tiek platesnį vaizdą, buvo lyginamas pajamingumo intervalo dažnumas, pasitaikęs per abu periodus. Pirmuoju laikotarpiu Baltijos šalių įmonių obligacijų emisijose dažniausiai pasitaikantis palūkanų intervalas buvo 6–8%, išleistos – 27 emisijos. Kitas paplitęs intervalas buvo 4–6% – 26 emisijos. Šiek tiek rečiau buvo išleidžiamos 8–10% obligacijos – 15 emisijų, po jų sekė 10–12% obligacijos – 11 emisijų.
Pirmenybė teikiama vidutinio pajamingumo obligacijoms, o mažesnio ir didesnio pajamingumo obligacijos buvo retesnis Baltijos šalių įmonių obligacijų emisijų pasirinkimas.
[infogram id="b674aa8f-02c5-4a98-804e-bdd3b9ea8fdf" prefix="az2" format="interactive" title="Baltijos obligacijų pajamingumai pirmas laikotarpis"]
Antruoju laikotarpiu, 2022–2023 m., palyginti su pirmuoju laikotarpiu, pastebimai padažnėjo emisijų 8–10% intervale – 20 emisijų ir 10–12% intervale –21 emisija.
Šie pokyčiai rodo, kad antruoju laikotarpiu emitentai buvo prisiderinę prie brangesnių obligacijų sąlygų. Vidutinio pajamingumo, 4–6%, obligacijos rinkoje ir toliau išliko reikšmingos – 10 emisijų. Aukšto pajamingumo obligacijos 12–14% palūkanų intervale išliko palyginti stabilios – išleistos 6 emisijos. Taip pat, padažnėjo 14–16% intervale išleistų emisijų skaičius – 3 emisijos. Apskritai antrojo laikotarpio atkarpos normų pasiskirstymas ir toliau rodė, kad pirmenybė teikiama vidutinio pajamingumo obligacijoms, o didesnio pajamingumo obligacijų emisijų pastebimai padaugėjo.
Per pastaruosius 12 mėnesių padidėjusi išleidžiamų obligacijų palūkanų normų mediana bei padažnėjusių aukšto pajamingumo obligacijų rodo, kad pasikeitė rinkos dinamika, kuriai įtakos galėjo turėti tokie anksčiau paminėti veiksniai kaip palūkanų normų pokyčiai, taip pat rinkos sąlygos ir investuotojų požiūris į tokio tipo investicijas.
Šiuo metu, Baltijos regione yra palankios sąlygos investuoti į aukšto pajamingumo investicijas, kurias nulėmė ekonomikos augimas, kapitalo rinkų regione plėtra ir aukštų palūkanų normų aplinka.
Atsižvelgiant į vyraujančias ECB tendencijas, kai EURIBOR palūkanų normos vis dar toliau kyla, tampa akivaizdu, jog būsimų rudens obligacijų emisijų prognozuojami pajamingumai nesitrauks.
Komentaro autorius – Matas Čipkus, „Orion Securities“ įmonių finansų skyriaus finansų analitikas
Komentaro autorius – Lukas Žilinskas, „Orion Securities“ įmonių finansų skyriaus vadovo pavaduotojas
