Brūkšt per investicijas
Per pirmąjį šių metų pusmetį Lietuvoje patvirtinti 26 tiesioginių užsienio investicijų (TUI) projektai – tai šiek tiek mažiau nei pusė visų 2022 m. derliaus. Pernai buvo fiksuojamas rekordas – patvirtinti 57 projektai.
„Investuok Lietuvoje“ (IL) duomenimis, 26 projektai turėtų sukurti daugiau nei 2.300 darbo vietų, į ilgalaikį turtą planuojama investuoti 101 mln. Eur.
Yra ir naujokų – apie kūrimąsi mūsų šalyje paskelbė 12 naujų įmonių, o 14 Lietuvoje veikiančių bendrovių patvirtino plėtros projektus.
Daugiausia patvirtintų TUI projektų – technologijų sektoriuje. Lietuvoje per pusmetį įsikūrė 10 naujų technologijų įmonių iš JAV, Vokietijos, Kanados ir Jungtinės Karalystės, o 6 Lietuvoje jau veikiančios tarptautinės įmonės patvirtino plėtros planus.
„Lietuva išlieka viena stipriausių „fintech“ ekosistemų Europoje, kuri tarptautinėms įmonėms yra patraukli dėl puikios reputacijos, efektyvaus reguliavimo ir prieigos prie kitų Europos Sąjungos rinkų“, – teigiama IL pranešime.
Keli pavyzdžiai: programinės įrangos ir paslaugų bendrovė „Palantir Technologies Inc.“, pasirašiusi strateginės partnerystės sutartį su Krašto apsaugos ministerija, planuoja plėsti veiklą Lietuvoje. Medicinos ir saugos technologijų kompanija „Drager“ paskelbė apie planus plėsti inžinerijos centrą Lietuvoje ir samdyti darbuotojų tiek Vilniuje, tiek Kaune.
Investicijomis pasipildė ir gamybos sektorius.
Tačiau atrodo, kad pernykščio TUI rekordo Lietuvai šiemet pasiekti nepavyks. Už investicijų pritraukimą atsakingi specialistai aiškina, kad kelią jų augimui pirmiausia pastojo globalūs procesai ir vyraujantis neužtikrintumas.
Marius Stasiukaitis, IL strategijos vadovas, vardija neigiamo poveikio priežastis: sudėtingas energetinis ir ekonominis kontekstas bei jo nulemtas sulėtėjęs didžiųjų ekonomikų augimas.
Vieni pagrindinių faktorių, dėl kurių į Lietuvą vangiau keliauja TUI, yra neapibrėžtumas, sudėtinga geopolitinė situacija – vis dar baiminamasi pernelyg arti esančio karo. Todėl verslai optimizuoja kaštus, labiau pasveria sprendimus.
Pasak IL atstovo, didžiosios valstybės, tarp kurių ir JAV, vykdo agresyvią investicijų skatinimo politiką, skirdamos dosnią paramą strategiškai svarbiems sektoriams, tokiems kaip baterijų gamyba, puslaidininkiai, atsinaujinanti energetika ir kiti.
Lietuva yra pernelyg maža, kad galėtų su tokiais galiūnais konkuruoti finansiniais ištekliais. Tačiau negali ir tūnoti kampelyje. Specialistai sako, kad kozirių turime ir mes, bet sėkmės mūsų šalis gali tikėtis tik konkuruodama kokybiniais šalies investicinio patrauklumo aspektais.
Elijus Čivilis, IL vadovas, aiškina, kad šiuo metu būtina stiprinti Lietuvos vertės pasiūlymą ir investuoti į tris pagrindines sritis – talentų pritraukimą, susisiekimo oru gerinimą ir gamybai pritaikytų sklypų vystymą. Tuomet, anot jo, mūsų šalis jau netolimoje ateityje galėtų iš esmės sustiprinti savo konkurencingumą.
Tad dar apie konkurencingumą. VŽ skelbė, kad verslo lankstumas ir gebėjimas greitai prisitaikyti prie kintančių sąlygų Lietuvai leido užtikrintai perplaukti COVID-19 pandemijos ir karo Ukrainoje sukeltas bangas. Tačiau krantą pasiekusio plaukiko sveikatai bent jau laikinai suduotas nemenkas smūgis, rodo atnaujintas IMD pasaulio konkurencingumo indeksas.
Pasaulio konkurencingumo centro kasmet atnaujinamame vertinime Lietuva šiemet smuktelėjo iš 29-os į 32-ą vietą tarp 64 vertintų pasaulio ekonomikų.
Verslo konkurencingumui Lietuvoje labiausiai kirto įmonių kaštus išpūtusi energetikos krizė, darbuotojų stygius ir per pastaruosius metus ne tik stipriai sušokusios palūkanos, siekiant užgesinti infliacijos ugnį, bet ir prisukti paskolų kraneliai kredito įstaigose.
Galbūt mūsų šalis, kaip sako specialistai, galėtų „konkuruoti kokybiniais šalies investicinio patrauklumo aspektais“, tačiau investiciniam patrauklumui reikalingos atitinkamos sąlygos. Patraukli aplinka, be kita ko, reikalauja stabilios mokesčių politikos. Neprognozuojama, nuolat mokesčius keičianti ar naujų įvedanti šalis vargu ar bus viliojantis orientyras investicijoms – beje, ne tik užsienio, bet ir vietos.
Ilgai tempiama vadinamosios reformos guma mokestinės situacijos neišgrynino, tenka spėlioti ir laukti rudens, ką gi nuspręs Seimas. Verslininkai savo žodį tarė, ir ne kartą, tik Vyriausybė į jį numojo ranka. Dialogo nebuvo.
Neparanki jai ne tik verslo pozicija – abejoti kai kuriais valdančiųjų siūlymais linkę ir koalicijos partneriai, atstovaujantys liberalų stovyklai.
Klausimų turi ir opozicija: parlamentarai paprašė ekspertinio mokesčių reformos vertinimo – kad išsiaiškintų, kokį poveikį smulkiam ir vidutiniam verslui, vidurinei klasei ir Lietuvos konkurencingumui pasaulyje turės siūlomi mokesčių pakeitimai.
Dar klausiama, kaip siūlomas reguliavimas atsilieptų regionų plėtrai ir užsienio investicijoms. Toms, kurios ir taip nerodo entuziazmo žvelgti į mūsų „geopolitiškai sudėtingą“ pusę. Sulaukus mokesčių permainų, vargu ar ką nudžiugins nauja TUI statistika. Nebent Lietuvos konkurentus, kurie visokiais būdais skatina investicijas.
O Lietuvoje vyksta šokiai su kardais, tik kardu ryžtingiausiai mojuoja už naujuosius mokesčius mūru stojanti premjerė.
Ji sako nematanti problemos dėl to, kad opozicija paprašė mokesčių reformos ekspertinio vertinimo.
Tačiau ministrė pirmininkė turi SĄLYGĄ.
„Su sąlyga, kad tai bus ne Verslo darbdavių konfederacijos ekspertinis vertinimas, ne Pramonininkų konfederacijos ekspertinis vertinimas, ne „Investuotojų forumo“ ekspertinis vertinimas, o tikrai nepriklausomų ekspertų vertinimas, tikrai nematau, ko čia reikėtų bijoti“, – akcentavo I. Šimonytė.
Išties, premjere, ko čia bijoti? Ar verslo, nuo kurio „ekspertinių vertinimų“ taip aistringai atsižegnojate? Verslo, kuris investuoja, kuria darbo vietas, moka mokesčius į valstybės biudžetą. Ir kurį skelbiate esant valdžios partneriu. Tik jo balsas iki tos valdžios padangių taip ir neprasiskverbia. Nes visiems atvejams galima turėti SĄLYGĄ.
