Per pusmetį į Lietuvą pritraukti 26 TUI projektai, kuriems reikės 2.300 naujų darbuotojų

Iš viso patvirtinti 26 tiesioginių užsienio investicijų (TUI) projektai, kurių metu planuojama sukurti daugiau nei 2.300 darbo vietų, į ilgalaikį turtą investuoti 101 mln. Eur, rodo „Investuok Lietuvoje“ (IL) pateikti duomenys.

Daugiausia patvirtintų TUI projektų – technologijų sektoriuje. Lietuvoje per pusmetį įsikūrė 10 naujų technologijų įmonių iš JAV, Vokietijos, Kanados bei Jungtinės Karalystės, o 6 Lietuvoje jau veikiančios tarptautinės įmonės patvirtino plėtros planus.

Programinės įrangos ir paslaugų bendrovė „Palantir Technologies Inc.“, pasirašiusi strateginės partnerystės sutartį su Krašto apsaugos ministerija, planuoja plėsti savo veiklą Lietuvoje. 

Medicinos ir saugos technologijų kompanija „Drager“ paskelbė apie planus plėsti inžinerijos centrą Lietuvoje ir samdyti darbuotojus tiek Vilniuje, tiek Kaune.

„Lietuva išlieka viena stipriausių „fintech“ ekosistemų Europoje, kuri tarptautinėms įmonėms yra patraukli dėl puikios reputacijos, efektyvaus reguliavimo bei prieigos prie kitų Europos Sąjungos rinkų“, – teigiama IL pranešime.

Lietuvoje veikiančios tarptautinės „fintech“ įmonės „Airwallex“ ir „Saldo“ paskelbė apie plėtros planus, o veiklą Lietuvoje pradėjo B2B mokėjimų paslaugų teikėja „Hokodo“.

Pažymima, kad šių metų pirmąjį pusmetį pozicijas Lietuvoje stiprino ir gamintojai.

Vienas iš jų – vėdinimo įrenginių gamybos įmonė „SystemAir“, planuojanti į Lietuvoje statomą gamyklą investuoti 15 mln. Eur ir sukurti apie 260 darbo vietų.

Pernai investicijų į Lietuvą planus patvirtinusi Nyderlandų dviračių gamintoja „Pon Bike“, šių metų vasarį pradėjo statybos darbus Kėdainiuose, o Šiauliuose atidaryta ir „Intus Windows“ gamykla.

[infogram id="8168528b-a454-41ed-a1d9-95be557cd1ec" prefix="QNc" format="interactive" title="Copy: Tui 2014-2022 metais"]

„Globaliam kontekstui sudėtingėjant, svarbu ir toliau tyrinėti naujas tikslines rinkas, megzti ir stiprinti ryšius, o siekiant pritraukti tiesiogines užsienio investicijas, orientuotis į aukštą pridėtinę vertę kuriančias, gerai apmokamas darbo vietas“, – pranešime cituojama Aušrinė Armonaitė, ekonomikos ir inovacijų ministrė.

Elijaus Čivilio, „Investuok Lietuvoje“ generalinio direktoriaus, teigimu, po kelerius metus trukusio rekordinio TUI augimo dėl globalių procesų ir vyraujančio neužtikrintumo TUI visame pasaulyje sulėtėjo.

„Sekame ir reaguojame į besikeičiančias pasaulines tendencijas – daugiau dėmesio skiriame Lietuvos vertės pasiūlymo analizei ir potencialui, naujų produktų vystymui, ryšių su naujomis rinkomis stiprinimui“, – sako E. Čivilis.

Ko reikia proveržiui

Pasak Mariaus Stasiukaičio, „Investuok Lietuvoje“ strategijos vadovo, neigiamą poveikį tiesioginėms užsienio investicijoms šiuo metu daro sudėtingas energetinis ir ekonominis kontekstas bei jo nulemtas sulėtėjęs didžiųjų ekonomikų augimas, išaugęs neapibrėžtumas.

„Verslai yra linkę optimizuoti kaštus ir sprendimus priimti atsargiau. Mūsų regione investicijų pritraukimui papildomų iššūkių kelia sudėtinga geopolitinė situacija. Tikėtina, kad šie veiksniai formuos investicijų pritraukimo tendencijas ne tik šiais, bet ir 2024 metais“, –  teigia M. Stasiukaitis.

Jo teigimu, šiuo metu tiek JAV, tiek kitos didžiosios valstybės vykdo agresyvią investicijų skatinimo politiką, skirdamos dosnią paramą strategiškai svarbiems sektoriams, tokiems kaip baterijų gamyba, puslaidininkiai, atsinaujinanti energetika ir kiti.

„Akivaizdu, kad mažos valstybės negali konkuruoti su JAV ar didžiosiomis ES valstybėmis finansiniais ištekliais, todėl Lietuva gali tikėtis sėkmės tik konkuruodama kokybiniais šalies investicinio patrauklumo aspektais“, – konstatuoja M. Stasiukaitis.

E. Čivilio teigimu, šiuo metu būtina stiprinti Lietuvos vertės pasiūlymą, o investuojant į tris pagrindines sritis – talentų pritraukimą, susisiekimo oru gerinimą ir gamybai pritaikytų sklypų vystymą - Lietuva jau netolimoje ateityje galėtų iš esmės sustiprinti savo konkurencingumą.

VŽ skelbė, kad verslo lankstumas ir gebėjimas greitai prisitaikyti prie kintančių sąlygų Lietuvai leido užtikrintai perplaukti COVID-19 pandemijos ir karo Ukrainoje sukeltas bangas. Tačiau krantą pasiekusio plaukiko sveikatai bent jau laikinai suduotas nemenkas smūgis, rodo atnaujintas IMD pasaulio konkurencingumo indeksas.

Pasaulio konkurencingumo centro kasmet atnaujinamame vertinime Lietuva šiemet smuktelėjo iš 29-os į 32-ą vietą tarp 64 vertintų pasaulio ekonomikų.

Verslo konkurencingumui Lietuvoje labiausiai kirto įmonių kaštus išpūtusi energetikos krizė, darbuotojų stygius ir per pastaruosius metus ne tik stipriai sušokusios palūkanos, siekiant užgesinti infliacijos ugnį, bet ir prisukti paskolų kraneliai kredito įstaigose.