D. Palavenis. Atsiveriančios galimybės gynybos technologijų srityje
Gera naujiena, kad tokia galimybė yra, tad rekomenduojama nacionaliniams subjektams pasidomėti ne tik nacionalinėmis, bet ir ES ar NATO programomis gynybos inovacijų srityje.
ES programos
Birželio 22 d. buvo oficialiai paskelbta apie galimybę ES gynybos pramonės ekosistemos dalyviams sudalyvauti Europos gynybos fondo (angl. European Defence Fund) kvietimuose. Projektų paraiškas, atitinkančias kvietimuose išvardintas temas, kartu su konsorciumo partneriais Lietuvos dalyviai gali pateikti iki lapkričio 22 d.
Šių metų trisdešimt dviem kvietimams finansuoti yra numatyta bendra 1,2 mlrd. Eur suma. Dalyvauti taip pat kviečiamos mažos ir vidutinės įmonės ( MVĮ) – tam tikslui yra numatyti net du atviri kvietimai. Pagal ES reglamentą laimėję kvietimus projektai iš ES biudžeto būtų finansuojami 55–100% intensyvumu, priklausomai nuo to, ar tai mokslinių tyrimų ar eksperimentinės plėtros projektas, ar projektas sutampa su PESCO formate identifikuotais 68 projektais, ar konsorciume dalyvauja daugiau nei 10% MVĮ, ar daugiau kaip 15% vidutinio dydžio įmonių.
Lietuvai, besididžiuojančiai savo kompetencija lazerių srityje, taip pat yra galimybės dalyvauti moksliniuose tyrimuose kuriant lazerinę ginkluotę. Krašto apsaugos ministerija(KAM) yra numačiusi kofinansavimo variantus nacionaliniams dalyviams, laimėjusiems kvietimus vykdyti Europos gynybos fondo eksperimentinės plėtros projektus.
Šalia Europos gynybos fondo, ES inicijuoja Gynybos inovacijų schemą (angl. Defence Innovation Scheme), kurios pagalba bus įkurtas dvigubos paskirties prekių vystymo inkubatorius, skatinama inovacijų tinklaveika, organizuojami technologinių iššūkių konkursai, sudaromos sąlygos atlikti ginkluotės testavimus. Papildomai yra numatoma skatinti inovatyviausias kompanijas jas suvedant su didžiausiais ES ginkluotės gamintojais, investuotojais bei vartotojais. Šiai iniciatyvai organizuoti nuo 2024 m. yra paskelbtas viešasis paslaugų pirkimo konkursas, o iniciatyvos įgyvendinimui 2024–2027 m. yra numatyta 2 mlrd. Eur suma.
Vertinant kitas ES programas, galima rasti kvietimų kurie siejasi su MTEP gynybos ir saugumo srityje pvz. HORIZON, DIGITAL. Atskiras dėmesys yra skiriamas kosmoso sektoriui, kur MTEP gali būti remiami per HORIZON kvietimus ir CASSINI akseleratorių, kurio veikloms įgyvendinti iki 2027 m. yra numatyta 1 mlrd. Eur.
Europos gynybos agentūroje veikia inovacijų centras (angl. Hub for EU Defence Innovation), kuris taip pat siekia skatinti inovacijas, sutelktumą ir teikti įvairiapusę naudą jos dalyviams.
NATO iniciatyvos
Birželio 20 d. NATO gynybos inovacijų akceleratorius Šiaurės Atlanto regionui (toliau – DIANA) paskelbė kvietimą startuoliams ir inovatoriams teikti paraiškas dalyvauti trijų iššūkių programoje (energetinis atsparumas, saugus informacijos pasidalinimas, jutimas ir stebėjimas). Kiekvienoje iššūkio srityje pirmame etape bus atrinkta iki dešimt startuolių kuriems bus skirta po 100.000 Eur vertės parama, vėliau antrame etape iš šios grupės bus atrinkti du startuoliai kuriems bus skirta iki 300.000 Eur vertės parama technologijų demonstravimui. Nedidelės apimties paraiškų laukiama iki rugpjūčio 25 d. Panašus kvietimų skaičius DIANA kontekste tikimasi 2024 ir 2025 m. Yra numatoma, kad dalyviams bus suteikta prieiga prie daugiau kaip 10 akceleratorių ir 90 technologinių centrų, išsidėsčiusių NATO valstybėse, suteikiama ekspertinė pagalba, užtikrinamos galimybės bandyti technologijas karinėje aplinkoje.
Lietuva 2022 m. prisijungė prie NATO inovacijų fondo, kurio bendra vertė sudarys 1 mlrd. Eur. Planuojama, kad Vilniaus NATO viršūnių susitikimo metu bus oficialiai paskelbta šio fondo veiklos pradžia ir pagarsintos veiklos taisyklės. Šiuo metu žinoma, kad tai rizikos kapitalo fondas, vienijantis 23 NATO nares, veiksiantis iki 15 metų, ir sieksiantis investuoti į dvigubos paskirties technologijas, patenkančias į NATO nustatytų virsmo technologijų sritis. Pagal „Invega“ atstovų pranešimus, numanoma, kad fondas bus naudingas Lietuvai, nes įmokos į jį bus proporcingos valstybės dydžiui (Lietuvos įmoka per 15 metų sieks iki 28,8 mln. Eur), o išmokos galės būti ženklesnės, t. y. skiriamos ne pagal kvotas, o pagal nacionalinių dalyvių siūlomus projektus. Panašu, kad NATO inovacijų fondas pirmiausiai finansuos projektus ,kurie sėkmingai praeis DIANA atrankos etapus.
Nacionalinės priemonės
Šiuo metu yra vykdomi parengiamieji darbai dėl nacionalinių rizikos kapitalo priemonių, kuriomis bus siekiama Lietuvoje skatinti MTEP, inovacinę veiklą gynybos ir saugumo srityje, įgyvendinimo. Rizikos kapitalo fondai „ScaleWolf Accelerator“ ir „ScaleWolf VC“ įgyvendins finansinę priemonę „MILInvest“, kuriai yra numatyta 13,5 mln. Eur. „ScaleWolf Accelerator“ vykdys ikiakceleravimo ir akceleravimo programas, apimančias mokymus, konsultavimą, paskaitas įmonės kūrimo, komandos formavimo, teisės, lėšų pritraukimo ir kitais klausimais, investuos mažomis sumomis. Tuo tarpu „ScaleWolf VC“ investuos į jau veikiančias MVĮ, kuriančias, gaminančias ar teikiančias gynybos bei dvejopos paskirties produktus ar paslaugas.
Šiais metais vis dar laukiama skelbimo apie MTEP projektus, kuriuos yra pasirengusi tiesiogiai finansuoti KAM. Praeitais metais buvo paskelbtas vienas tokio tipo projektas (iki 300.000 Eur) kuris kvietė nacionalines įmones dalyvauti konkurse dėl skraidančiojo šaudmens sukūrimo.
Kovo mėn. buvo parengta tvarka, pagal kurią mūsų šalies gamintojai, kuriantys gynybos srities produktus, turi galimybę kreiptis dėl jų testavimo Lietuvos kariuomenėje. Už testavimo organizavimą yra atsakinga Gynybos resursų agentūra.
Kiti aspektai
Šalia finansinių stimulų yra numatyta galimybė Lietuvos tyrėjams dalyvauti Europos gynybos agentūros ir NATO mokslo ir technologijų agentūros darbo grupių veiklose, kur yra sudarytos puikios tinklaveikos sąlygos, galimybė koordinuoti ir dalyvauti mokslinėje veikloje, dalintis tyrimo rezultatais.
Birželio mėn. Lietuvos kariuomenė pasirašė bendradarbiavimo sutartis su Fizinių ir technologijos mokslų centru, Baltijos pažangių technologijų institutu, bei Lietuvos gynybos ir saugumo pramonės asociacija taip sudarydama sąlygas šioms institucijoms susipažinti su Lietuvos kariuomenei aktualiais tyrimais, naujų technologijų bei turimos ginkluotės ir įrangos tobulinimo poreikiais. Tikėtina, kad Lietuvos kariuomenė išlieka atvira identiškam bendradarbiavimui ir su kitais šalies gynybos pramonės ekosistemos dalyviais, kas leistų užčiuopti aktualius Lietuvos ar NATO kariuomenių poreikius ir sukurti reikiamus sprendimus, prasmingiau dalyvauti NATO, ES ar nacionalinėse programose.
Vietoje epilogo
Šiuo metu randasi vis daugiau ilgalaikių MTEP programų, finansuojamų iš įvairių šaltinių, orientuotų ne tik į didesnes įmones, bet ir į MVĮ bei startuolius. Taip yra sudaromos palankios sąlygos Lietuvos gynybos pramonės ekosistemos dalyviams bei subjektams, šiuo metu nesispecializuojantiems gynybos tyrimų srityje, vystyti ar perorientuoti savo veiklą ir gauti reikiamą paramą.
Reikia tikėtis, kad nacionalinių dalyvių veikimas išvardintose ES ir NATO tyrimų programose gynybos srityje nebus papildomai varžomas nacionaliniais apribojimais, o bus leidžiama dalyviams veikti savarankiškai, gilinti savo kompetencijas, akumuliuoti žinias, jungtis į konsorciumus ir kurti produktus pagal kvietimuose nustatytas taisykles. Izraelio gynybos pramonės patirtis būtent ir liudija, kad laisvė kurti įgalina talentus bei augina pramonę.
Būtina siekti, kad kuo daugiau nacionalinių dalyvių aktyviau įsitrauktų į programas gynybos tyrimų srityje, kas leistų nuosekliai auginti žinias bei pritraukti ženklesnes investicijas, siekiant perspektyvoje dalyvauti didesnės apimties programose.
Ne paskutinėje vietoje yra finansinis aspektas, tad būtina skatinti nacionalinius dalyvius iš NATO ir ES iniciatyvų pritraukti didesnes sumas, nei kad Lietuva sumoka į jas. Taip pat svarbus išlieka Lietuvos kariuomenės konsultavimo poreikis, užtikrinant, kad vystomi projektai būtų aktualūs galutiniam vartotojui.
Po kelių metų intensyvaus dalyvavimo ES, NATO ir nacionalinėse tyrimų programose paaiškės nacionalinės kompetencijos, kurios užtikrins spartesnį inovacijų diegimą Lietuvos ar NATO kariuomenėse bei leis padidinti įplaukas į nacionalinį biudžetą.
Komentaro autorius – Donatas Palavenis, BPTI jaunesnysis mokslo darbuotojas
VERSLO TRIBŪNA
Rimas Bakanauskas vedamas didelio užsispyrimo ir ryžto dirbti nesamdomą darbą įkūrė UAB „Stikmeta“ 2005 m. rugpjūčio 30 d. Simboliškai – 2 dienos po savo paties gimtadienio. Įmonė, pradėjusi veiklą nuo berėmio stiklo konstrukcijų projektavimo, gamybos bei montavimo, per 20 m. patyrė ir iššūkių, ir labai gerų laikų. Šiandien vedama darnaus šeimyninio kolektyvo gali didžiuotis savo gaminiais, džiaugtis patikimais partneriais ir drąsiai planuoti naujas perspektyvas bei investicijas.
„Savo žadėtus planus ir įsipareigojimus įvykdėme – liepą visą mėnesį dirbusių darbuotojų atlyginimų mediana pasiekė ir net viršijo simbolinius 2.000 Eur – buvo 2.097 Eur. Visą ir ne visą mėnesį dirbusiųjų atlyginimai taip pat perkopė šią ribą – buvo per 2.012 Eur“, – džiaugsmo įgyvendintais pažadais neslepia Dainius Dundulis, 160 parduotuvių Lietuvoje turinčios UAB „Norfos mažmena“ valdybos pirmininkas ir gamybos bei logistikos UAB „Rivona“ generalinis direktorius. Anot jo, kitiems didiesiems mažmeninės prekybos tinklams dabar teks dar labiau pasitempti dėl darbuotojų įvertinimo.
OWEXX siūlo didžiausią Lietuvoje reklamos plotų pasiūlą – tai efektyviai ir tikslinę auditoriją pasiekiančiai reklamos kampanijai reikalingos priemonės vienoje vietoje. Viena iš daugelio OWEXX siūlomų reklamos medijų – reklaminiai stendai, įrengti matomose miestų ir pagrindinių kelių vietose, tampantys drobe įsimintinai ir kokybiškai reklamos žinutei.
Seime vėl pasirodžius iniciatyvoms plėsti užstato sistemą, į ją įtraukiant alkoholinių gėrimų ir konservuotų maisto produktų pakuotes, ekspertai perspėja: tai gali sugriauti sėkmingai veikiančią dabartinę pakuočių atliekų tvarkymo sistemą, pabranginti prekes ir sukelti kitų nepatogumų vartotojams. Be to, tai nebūtinai atneštų laukiamą efektą – didesnį stiklo pakuočių surinkimą bei švaresnę aplinką.
