D. Palavenis. Ir vėl tie estai! Šį kartą apie Europos gynybos fondo 2021 m. kvietimų rezultatus

Praeitą mėnesį buvo paskelbti Europos gynybos fondo 2021 m. kvietimo rezultatai. Šioje Europos komisijos iniciatyvoje aktyviai dalyvavo visų ES valstybių mokslo ir verslo subjektai. Bendrai iš 142 gautų projektinių pasiūlymų buvo atrinktas 61 finansuotinas projektas, kuriems bus skirta 1,2 mlrd. eurų. Reikėtų pasidžiaugti, kad iš atrinktų projektų net 9-iuose figūruoja Lietuvos verslo ir mokslo subjektai.

Europos gynybos fondas

Europos gynybos fondas (EGF) siekia skatinti bendradarbiavimą tarp ES įmonių, mokslo institucijų bei kitų dalyvių vystant mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (toliau – MTEP) veiklą gynybos srityje. Numatoma, kad 2021–2027 m. EGF bendrai projektams skirs 8 mlrd. eurų iš kurių 2,7 mlrd. eurų bus skirta tyrimams finansuoti, o 5,3 mlrd. eurų bendriems pajėgumų plėtros projektams įgyvendinti.

EGF yra įgyvendinamas per metines kvietimo programas, kurios siūlo dalyviams sudalyvauti 17-oje teminių kategorijų. Pažymėtina, kad viena tema yra skirta mažosioms ir vidutinio dydžio įmonėms, galinčioms pasiūlyti inovatyvius sprendimus gynybos technologijų srityje. Einamųjų metų kvietimai yra viešinami birželio mėn., o paraiškas dalyviai turi pateikti lapkričio mėn. pabaigoje.

Minėto fondo finansavimo intensyvumas skiriasi priklausomai nuo projekto, tačiau iki 100% yra dengiamos mokslinių tyrimų ir technologijų vystymo išlaidos, iki 55% prototipų kūrimo išlaidos, iki 80% testavimo, sertifikavimo išlaidos.

Numatyta, kad projekte privalo dalyvauti mažiausiai trys dalyviai iš trijų skirtingų ES ar asocijuotų valstybių. Be to, yra numatytos sąlygos, kad projekto finansavimo intensyvumas gali būti didesnis, jei projekte dalyvauja mažos ir vidutinio dydžio įmonės ir jei projektas atitinka ES Nuolatinio struktūrizuoto bendradarbiavimo gynybos srityje programas (angl. PESCO).

Lietuviškų subjektų dalyvavimo kvietime rezultatai

Kalbant apie paminėtus devynis projektus, kuriuose figūruoja Lietuvos verslo ir mokslo subjektai, pastebima, kad bendrai Lietuvą reprezentuoja keturi subjektai. Įgyvendinat 8 projektus dalyvaus „Baltijos pažangių technologijų institutas“ (toliau – BPTI), o „ADOS-Tech“, „Fizinių ir technologijos mokslų centras“, bei „Aktyvus Photonics“ dalyvaus projektuose tik vienąkart.

BPTI kartu su konsorciumo partneriais dalyvaus šešiose kvietimuose šiose tematikose: naujosios medžiagos, radarų technologijos, dirbtinis intelektas, kibernetinė gynyba, nepilotuojamos antžeminės platformos, karinis mobilumas. Konsorciuma,i kuriuose dalyvauja BPTI, yra pakankamai dideli ir juos sudaro nuo dešimties iki trisdešimt penkių subjektų iš daugiau nei devynių ES valstybių. Bendros projekto vertės svyruoja nuo 10,8 iki 26,8 mln. Eur. Numatyta, kad kai kurie iš projektų bus koordinuojami didžiųjų ES gynybos pramonės gamintojų pvz. „Leonardo“, „Indra Sistemas“.

Dar du BPTI teikti projektai mažoms ir vidutinėms įmonėms skirtame kvietime buvo patvirtinti. Pirmame, 3,7 mln. Eur vertės, projekte kur bus vystomi sprendimai pagerinantys karinės situacijos suvokimą, BPTI dalyvaus kartu su Ispanijos, Nyderlandų, Prancūzijos kompanijomis. Taip pat šiame projekte dalyvaus dar viena lietuviška kompanija „ADOS-Tech“. Antrame, 3,9 mln. Eur vertės, projekte, skirtame atpažinti silpnus radijo signalus esant dideliems trukdžiams, BPTI dalyvaus su Prancūzijos ir Slovėnijos subjektais.

„Aktyvaus Photonics“, „Fizinių ir technologijos mokslų centro“ kartu su Belgijos, Graikijos subjektais parengtam pasiūlymui vystyti lengvo svorio lazerinį taikinių žymeklį, kuris galėtų būti montuojamas mažose arba labai mažuose bepiločių orlaivių sistemose, taip pat buvo pritarta. „Aktyvus Photonics“ koordinuojamo projekto vertė 2,8 mln. Eur.

Lietuviški subjektai užtikrintai įsitraukia į EGF kvietimus, tiek dalyvaudami su jau pažįstamais partneriais iš prieš tai vykusių ES projektų, tiek teikdami paraiškas savarankiškai. Tikėtina, kad Europos gynybos fondo 2021 m. kvietimų rezultatai paskatins ir kitus nacionalinius mokslo bei verslo subjektus atkreipti dėmesį į šią galimybę.

Kaip sekėsi Latvijos ir Estijos dalyviams?

Estijos subjektai yra minimi net 12-oje projektų. Projektą, siekiantį palengvinti duomenų apsikeitimą apie karinės technikos judėjimą ES bei pagreitinsiantį reikiamų leidimų išdavimą, koordinuos Estijos bendrovė „Cybernetica“. Numatoma projekto vertė 10,8 mln. Eur, o jame dalyvaus 11 subjektų iš 10 valstybių.

 Latvijos subjektai EGF kvietime dalyvauja kukliau, palyginti su Estijos ar Lietuvos dalyviais ir yra minimi tik 5-iuose projektuose. Nei vienas iš projektų nėra koordinuojamas latviško mokslo ar verslo subjekto. „Latvijas Mobilais Telefons“ dalyvauja dviejuose projektuose, o „Cyber Circle“, „Rygos technikos universitetas“ bei „Latvijos universiteto lazerių centras“ dalyvauja viename projekte.

 Latvijos atveju yra ryškesnis valstybinių mokslinių institutų įsitraukimo lygis, kai tuo tarpu Estijos atveju didesnė iniciatyva yra išlaikoma privačių kompanijų ir tyrimo institutų rankose.

Kaip laimėti?

Ko gero, vienintelio sėkmės recepto nėra, tačiau viena aišku, kad reikalinga paraišką teikiančio subjekto kompetencija bei glaudaus bendradarbiavimas su kitų ES valstybių subjektais.

Vertinant Europos Komisijos kvietimų teminėms kategorijoms planuotą bei paskirtą finansavimą galima konstatuoti, kad dviejuose temose nebuvo didelės konkurencijos, nes dalis numatyto finansavimo buvo perskirstyta.

Vertinant bendrą laimėjusiose paraiškose įvardintų subjektų geografinę priklausomybę, būtų teisinga pastebėti, kad teikiamose paraiškose dalyvaujant subjektams iš Italijos, Ispanijos, Prancūzijos ir Vokietijos yra didesnė tikimybė laimėti.

Siekiant padidinti lietuviškų subjektų dalyvavimo skaičių ateinančiuose EGF kvietimuose yra būtinas ir Lietuvos valstybinių institucijų, gynybos pramonės asociacijų, iniciatyvių asmenų bei organizacijų įsitraukimas skleidžiant žinią apie šią unikalią galimybę. Net neabejojama, kad Lietuvos verslas bei mokslas turi ką pasiūlyti gynybos ir saugumo srityje. Tam tikslui būtų reikalinga surengti informacinį seminarą, kuriame potencialūs dalyviai sužinotų apie paraiškų teikimo taisykles, prieš tai buvusio kvietimo rezultatus, pasidalintų savo patirtimi bei subtilybėmis, susipažintų su aktualiais Lietuvos kariuomenės poreikiais.

Ko gero, būsimiems dalyviams jau yra per vėlu ieškoti galimų konsorciumo partnerių ar bandyti šlietis prie kitų subjektų siekiant suspėti į 2022 m. paskelbtus kvietimus, bet tikrai yra pakankamai laiko susirasti partnerius Lietuvoje ir ES valstybėse, siekiant tinkamai pasiruošti 2023 m. Europos gynybos fondo kvietimui.

Komentaro autorius – Donatas Palavenis, Baltijos pažangių technologijų instituto jaunesnysis mokslo darbuotojas