Bolševikiniai metodai nebeveikia
Užuot padėkoję Andriui Tapinui už atskleistas neskaidrias schemas, atsiprašę, kad iki šiol nesutvarkė kompensacijų savivaldybių politikams tvarkos, ir įsipareigoję šį „gyvulių ūkį“ išravėti, valdantieji paskelbė apie būtinybę „perkrauti politinę sistemą“ ir surengti pirmalaikius Seimo rinkimus. Tikėtina, kad dėl kilusios politinės sumaišties neapibrėžtam laikui bus atidėtas ir vienas svarbiausių dabartinės Vyriausybės darbų – mokesčių pertvarka.
Apie mokesčių reformos būtinybę Vyriausybė kalbėjo nuo 2020 m., kai stojo prie valstybės vairo. 2021-ųjų pradžioje subūrė Mokesčių lengvatų peržiūros tarpinstitucinę darbo grupę, vyko diskusijos su verslu, ekspertais, kurie tam negailėjo laiko ir idėjų. Šių diskusijų produktas turėjo būti sisteminiai, apgalvoti ir iš visų pusių įvertinti mokesčių pertvarką reglamentuojantys teisės aktų projektai, tada deklaravo Finansų ministerija (FM). Diskusijos truko apie metus, o tada tyliai užgeso, darbo grupės nariai į pasitarimus nebebuvo kviečiami.
Po pusantrų metų tylos, 2023 m. kovą, valdančiųjų kadencijai persiritus į antrąją pusę, FM tarsi triušį iš skrybėlės ištraukė didžiulės apimties mokesčių pakeitimų paketą, kurio iki tol nebuvo regėjusios ne tik verslo asociacijos bei ekspertai, bet ir kitos ministerijos. Pasiūlymams pateikti FM davė tris savaitės. Verslas, ekspertai, institucijos suplukę studijavo projektus ir teikė gausias pastabas bei argumentus. Į juos iš principo nebuvo atsižvelgta – galutinis mokesčių reformos variantas su nedidelėmis išimtimis yra pirminio pasiūlymo klonas.
Tiesa, šis mokesčių paketas Vyriausybės posėdžio, iš kurio turėjo keliauti į Seimą, taip ir nepasiekė. Iš pradžių, dar iki įsisiūbuojant „čekiukų“ skandalui, buvo paaiškinta, kad teikimas atidėtas „dėl techninių priežasčių“, o vėliau šį klausimą nustelbė „čekiukų“ išprovokuoti politiniai skersvėjai.
Teoriškai mokesčių paketas dar galėtų būti pateiktas Seimui – eilinė sesija baigiasi birželio 30 d., parlamentarai vasarą galėtų susirinkti ir į neeilinę sesiją. Tačiau, kaip VŽ sakė Mindaugas Lingė, Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas, ir iki šiol koalicijos partneriams sunkiai sekėsi susiderinti dėl atskirų FM kovą pasiūlytų mokesčių reformos iniciatyvų, o „dabartinės politinės aplinkybės šios pertvarkos įgyvendinimo kelią pavertė dar sudėtingesniu“.
Ši istorija yra vaizdinga iliustracija, kaip neturėtų būti rengiami valstybei ir kiekvienam jos piliečiui itin svarbūs teisės aktai. Didesni mokesčiai neturėtų užgriūti ant mokesčių mokėtojų galvų be gilesnių diskusijų, modeliavimo ir ne paskutinę minutę pateiktų skaičiavimų, kaip pasiūlytos schemos paveiks įmonių ir individualia veikla užsiimančių asmenų apmokestinimą, pajamas į biudžetą, šalies investicinį patrauklumą. Taip pat naivoka tikėtis, kad demokratinėje valstybėje didžiulė mokesčių pertvarka gali būti įgyvendinta bolševikiniu principu – vienu mostu tarsi buldozeriu nušluojant ligšiolinę tvarką ir įvedant naują, aiškinant, kad ji užtikrins kelią į šviesų rytojų.
VŽ nuomone, mokesčių pertvarkos tikslas turėtų būti šalies ekonominis augimas, o svarbūs pokyčiai turi būti labai gerai pasverti ir įgyvendinami ne per vieną dieną. Politikų akcentuojamą problemą, kad skubiai nepradėjus reformos Lietuvai bus sustabdyta dalis finansavimo iš ES Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės (RRF) plano, greičiausiai taip pat galima išspręsti, reformą dėliojant etapais.
Didžiausios verslą vienijančios asociacijos vienu balsu teigia, kad visuotinio NT apmokestinimo turėtų pakakti tam, kad Lietuvai suspenduotos RRF lėšos būtų atlaisvintos. Gal nuo to ir reikėtų pradėti, o ne išprovokavus politinę sumaištį kalbėti, kad mokesčių reforma Seime privalo būti svarstoma kaip paketas, šiukštu neskaidant jo į atskiras dalis.
