Duobėti kelininkų metai

Praėję metai kelių infrastruktūros tiesimo bendrovėms buvo gana skirtingi: vienos didino apyvartas ir dirbo pelningai – tokių buvo didžioji dalis, bet buvo ir tokių, kurioms teko skelbti bankrotą. Dalis VŽ kalbintų ir finansines ataskaitas už 2022 m. pateikusių įmonių vadovų pasakoja, jog pastarieji metai atnešė daug iššūkių, tačiau situacija tebelieka sudėtinga.

Šarūnas Frolenko, asociacijos „Lietuvos keliai“ (LK) vykdomasis direktorius, sako, kad 2022 m. kelių sektoriui nebuvo nei sėkmingiausi, nei geriausi, nei vidutiniai.

„Sektorius tikrai neišgyvena aukso amžiaus. Kai kalbame apie 2022 m. finansinius rezultatus, Rusijos karas Ukrainoje neabejotinai turėjo didžiulę įtaką: pakitusios medžiagų, žaliavų kainos. Nors sektorius buvo vienas pirmųjų, kuris labai aiškiai deklaravo, kad rusiška ir baltarusiška produkcija neturi būti toleruojama valstybės užsakymuose, ši pilietinė pozicija turėjo nemenką poveikį rezultatams“, – kalba asociacijos vadovas.

Kelininkams problemų pridėjo ir tai, kad praėjusiais metais per ilgai buvo sprendžiamas ir sutarčių indeksavimo klausimas. Vėliau užklupo energetikos, kuriai kelių verslas labai imlus, iššūkiai. Sektoriui opi ir darbuotojų trūkumo problema – įmonės labiausiai pasigenda darbo meistrų, darbo vadovų, darbininkų ir mechanizatorių, kurie dirba su ekskavatoriais, greideriais, buldozeriais.

LK vadovas pripažįsta, kad verslas jaučia įtampą. Pasak jo, vien tai, kad šiemet bus užsakymų, gali nepadėti išgyventi kai kurioms su sunkumais susidūrusioms bendrovėms.

„Be abejo, tie bankrotai mane gąsdina, bet jie turėtų gąsdinti ir valstybę, ir vartotojus. Jeigu sumažės sektoriaus dalyvių, nebebus konkurencijos, o ji yra variklis tiek ekonomine prasme, kai konkuruojama dėl kainų, tiek kokybės, tiek technologijų prasme. Situacija, kai kelininkai daugybę metų negeba uždirbti pelno, yra bloga. Tokio tikslo nėra. Jeigu kas nors mano, kad kuo verslui blogiau, tuo geriau, taip nėra“, – situaciją apibūdina LK vadovas.

Jis įsitikinęs, kad sektorių išgelbėti gali ne tik dideli projektai, juolab kad jie yra sunkiai įkandami įmonėms, susidūrusioms su finansiniais iššūkiais: pirmiausia dėl pinigų kainos, dėl savo finansinės būklės, gebėjimo prieiti prie resursų ir pan. Kad sunkumų išgyvenančios bendrovės galėtų išlipti iš duobės ir atsitiesti, joms reikėtų  5–15 mln. Eur vertės projektų.

Verslininkai teigia, kad pagrindinė problemiškų 2022 m. finansinių rezultatų priežastis – prasidėjęs karas: visos iki karo pasirašytos sutartys yra labai nuostolingos, nes žaliavos brango dvigubai.

„O Kelių direkcija iš viso nereagavo į nieką, ignoravo visus rangovus. Apie indeksavimą pradėta kalbėti tik po 3–4 mėnesių, o objektų mes sustabdyti negalime“, – aiškina Gvidas Drobužas, infrastruktūros grupės HISK (buv. „Panevėžio keliai“) valdybos pirmininkas.

Įmonių vadovai tikina, kad prie dėl sektoriuje susiklosčiusios situacijos bei pokyčių prisidėjo ne tik pasaulinės tendencijos, prie kurių verslas turėjo prisitaikyti, – bedama pirštu į valstybę. Pasak verslininkų, sektoriuje didėjantis įmonių, susiduriančių su finansiniais sunkumais, skaičius, rodo, jog pagrindinė kelininkų užsakovė – valstybė – dirba nenuosekliai ir sistemingai neinvestuoja į kelių būklę. Be to, stabilumo neprideda ir valdžių kaita, kai naujai prie vairo stoję politikai ima keisti pirmtakų sprendimus ir pan.

„Ne tik aš manau, bet ir visas mūsų sektorius kalba, kad tai yra pastarųjų 3–5 metų valstybės politikos pasekmė. Į šį sektorių žiūrėta aplaidžiai, nesistemingai, neplanuota ateitis, nematyta taisytinų dalykų. Ir dabar tos bankrutuojančios įmonės yra pasekmė. Jeigu laiku būtų buvę priimti sprendimai, šiandien tiltai negriūtų ir neturėtume tokio nustekento kelių tinklo. O mūsų sektorius labai ilgalaikis: jeigu dabar priimame sprendimus, patenkinamos (būklės – VŽ) kelių tinklą turbūt matysime tik po 3–4 metų“, – aiškina Gediminas Gribulis, „Fegdos“ generalinis direktorius.

Pasak LK vadovo, šiemet viliamasi, kad vienas pagrindinių kelininkų užsakovų, Lietuvos automobilių kelių direkcija, kuriai neseniai pradėjo vadovauti naujas generalinis direktorius, sugebės „perlaužti“ viešųjų pirkimų procesus.

Esą pagrindinė problema, kad dėl ydingo lėšų planavimo konkursai einamųjų metų darbams vyksta nuo metų pradžios iki vidurio. Tai lemia, kad dalis darbų vyksta rudenį ar net žiemą.

„Tai nesuprantama nei proceso organizavimo požiūriu, nei vartotojams – kodėl tas kelininkas asfaltą lieja spalį ar lapkritį? Viešųjų pirkimų planavimo pokyčiai yra tai, ko mes labai laukiame ir apie ką daug kalbamės. Gerų ženklų šiek tiek matome“, – sako Š. Frolenko.

Kitas aspektas, anot jo, – kad darbai nėra nuosekliai planuojami, todėl sektorius itin jaučia svyravimus.

„Dabar politikai ir Kelių direkcija džiaugiasi, kad pritraukė europinių pinigų ir darbų yra daugiau. Bet kelių tiesimas nėra sąvaržėlių verslas – nusprendus, kad dabar sąvaržėlių reikės dvigubai daugiau nei įprastai, statybų versle resursai taip greitai neatsiranda. O rinkos svyravimai, kai metus dvejus yra labai daug darbo, paskui nebėra jokio, labai žalingi sektoriui. Politikai ir direkcija privalo būti atsakingi už tvarų rinkos auginimą“, – įsitikinęs asociacijos vadovas.

Gegužę skelbta, jog, trūkstant lėšų šalies keliams tvarkyti, Kelių direkcija svarsto galimybę iš tarptautinių bankų skolintis apie 1 mlrd. Eur. Ji su Šiaurės investicijų banku ir Europos investiciniu banku ketina kalbėtis dėl ilgalaikių paskolų po 500–600 mln. Eur.  

Pasak LK vadovo, tai teisingas finansų valdymo žingsnis procesui išjudinti, bet vien jo neužteks – reikia ir 2024 m. konkursus pradėti skelbti šį spalį–lapkritį. Kalbama ne apie grandiozinius konkursus, yra daugybė kitų, gerokai mažesnių projektų, kuriuos svarbu paleisti kuo anksčiau, nes tuomet rangovai, kai jau klimato sąlygos leidžia, turi ką veikti.

Kelininkai viliasi, kad sektorius pradės atsigauti 2024 m., esą šiais metais to nepavyks pasiekti dėl infliacijos bei išaugusios pinigų kainos. VŽ nuomone, kelių sektoriaus viltims pildytis padėtų ir nuoseklesnis pagrindinės užsakovės – valstybės – planavimas bei sistemingas investavimas į kelių būklę.