Ch. Lagarde. 25 euro vienybės metai

ECB darbuotojai Frankfurte kartu su kolegomis iš 20-ies šios valiutos sąjungos nacionalinių centrinių bankų nenuilstamai dirba stengdamiesi vykdyti Europos Sąjungos šalių vyriausybių mums pavestą uždavinį – palaikyti kainų stabilumą. Šis darbas labai svarbus Europos piliečių gerovei.

Per pastaruosius 25 metus prie euro zonos prisijungė dar devynios šalys, tad mūsų jau nebe vienuolika, o dvidešimt. Per tą laiką ėmėmės ir naujų funkcijų, tarp jų – Europos bankų priežiūra. Šiandien tarptautinėje pinigų sistemoje euras yra antra pagal svarbą – po JAV dolerio – valiuta.

Šiame kelyje būta ir itin nelengvų etapų. Tačiau tiek ekonomikos pakilimo, tiek nuosmukio laikotarpiais, per kuriuos mus vedė mano pirmtakai Wimas Duisenbergas, Jeanas Claude'as Trichet ir Mario Draghi, ECB, vykdydamas jam pavestus uždavinius, visada siekė kurti tvirtesnį pagrindą Europos ateičiai.

Pandemija ir nepateisinamas Rusijos karas prieš Ukrainą parodė, kad stabilumo negalima laikyti savaime suprantamu dalyku. O stiprėjantis geopolitinis konkuravimas gali reikšti, kad pasaulio ekonomika bus vis nepastovesnė. Šiame neapibrėžtumo kupiname pasaulyje ECB buvo ir bus patikimas stabilumo garantas.

Įrodėme, kad, iškilus net patiems didžiausiems iššūkiams, galime greitai veikti ir prisitaikyti. Praėjus vos keliems mėnesiams po to, kai tapau ECB pirmininke, operatyviai reagavome į pandemiją imdamiesi įvairių priemonių, kad padėtume euro zonos ekonomikai pereiti per ūmiausią pandemijos etapą ir išvengtume defliacijos rizikos.

Šiandien su tokiu pat ryžtu siekiame sumažinti infliaciją. Daugelį metų buvusi per maža, dabar infliacija yra per didelė ir gali tokia išlikti pernelyg ilgai. Dėl to mažėja pinigų vertė, menksta perkamoji galia ir kenčia visos euro zonos gyventojai bei verslai, ypač pažeidžiamiausi mūsų visuomenės nariai.

Tačiau mes pasieksime, kad vidutiniu laikotarpiu infliacija vėl grįžtų prie mūsų siekiamo 2% lygio. Būtent todėl rekordiškai dideliu tempu didinome palūkanų normas ir būtent todėl išlaikysime jas gana ribojančias tol, kol to reikės, kad laiku sugrąžintume ją į mūsų siekiamą lygį.

Pastarojo meto įvykiai bankų sektoriuje primena, kad pinigų politikos tikslų siekti yra lengviau, kai tinkamai veikia bankų sistema. Finansinis stabilumas yra būtina sąlyga kainų stabilumui, ir atvirkščiai. Nuo 2014 m., kai ėmėmės bankų priežiūros, stengiamės užtikrinti, kad euro zonos bankai būtų patikimi. Bankų priežiūros tarnyba. kuriai vadovauja Andrea Enria, ir toliau padės mums siekti, kad bankai būtų pakankamai kapitalizuoti, atsparūs kintančioms sąlygoms ir galėtų toliau skolinti įmonėms bei namų ūkiams.

Per praėjusį ketvirtį amžiaus pinigų sąjunga patyrė ne vieną išbandymą. Teko kovoti su krizėmis, kurios galėjo mus suskaldyti, ypač su didžiąja finansų krize, valstybės skolos krize ir pandemija. Tačiau iš kiekvienos krizės išbrisdavome stipresni. Dabar turime remtis šia vidine stiprybe ir ją toliau didinti.

Pasauliui tampant vis labiau nenuspėjamam, Europa atsparumą gali didinti dviem kryptimis. Integruodama savo kapitalo rinkas, Europa gali sudaryti geresnes sąlygas investicijoms į žaliuosius ir skaitmeninius sektorius, kurie yra tokie svarbūs jos augimui ateityje, o baigdami kurti bankų sąjungą užtikrintume, kad būsimų krizių metu bankų sektorius, užuot kėlęs didesnę riziką, padėtų ją mažinti.

Buvusi Europos Parlamento pirmininkė Simone Veil kartą pasakė, kad „mums reikia Europos, kurioje įmanomas solidarumas, nepriklausomumas ir bendradarbiavimas“. Tai puikiai apibūdina, kas yra euras. Ir jis yra ne vien valiuta. Tai stipriausia Europos integracijos forma, vienijanti Europą dirbti kartu, ginti visus savo piliečius ir būti jiems naudingą.

O ECB visada bus kertinis šio siekio akmuo.

Komentaro autorė – Christine Lagarde, Europos centrinio banko pirmininkė