Apipešiota reforma
Tačiau, nagrinėjant parlamentarų svarstymo metu gerokai pakoreguotą (anaiptol ne į pažangesnę pusę) šios reformos įstatymų paketą, kyla natūralus klausimas – ar tikrai tai taps viena dabartinės valdžios sėkmės istorijų?
Neatrodo, kad būtų galima teigiamai atsakyti į šį klausimą.
Net ir pati Vyriausybė pripažįsta: ieškant kompromiso ir politinio palaikymo Seime tiesiog teko dėl daug ko nusileisti. O tai iškraipė ir pačią pirminę pertvarkos idėją.
Antai premjerė Ingrida Šimonytė užsiminė: „Reforma stipriai pakoreguota, ir tikrai Vyriausybė stipriai nusileido net ir dėl kai kurių principinių siūlymų, pvz., dėl tokių dalykų kaip stažo buvimo kaip papildomo faktoriaus darbo užmokestyje.“
„Tai truputį prieštarauja pačiai reformos koncepcijai“, – pridūrė ji. Žodį „truputį“ neabejotinai galime šiame kontekste vadinti diplomatiškumo gestu.
Reformos pirminis rengėjas, buvęs premjerės patarėjas Vitas Vasiliauskas, kuris nuo šių metų pradžios jau darbuojasi Tarptautiniame valiutos fonde, be kita ko, siekė, kad stažas nebebūtų lemiamas veiksnys nustatant valstybės tarnautojų atlyginimus. Nes ir pačios pertvarkos vienas esminių tikslų – kad darbo užmokestis valstybės tarnyboje būtų artimas tokios pačios specializacijos ir patirties darbuotojų rinkoje.
Tik tokiu būdu, reformos iniciatorių nuomone, būtų galima užtikrinti konkurencingą iki šiol stagnacijos apimtos valstybės tarnybos sistemos gyvybingumą.
Ministrų kabineto teiktame projekte buvo numatyta atsisakyti priedo už darbą valstybės tarnyboje, tačiau svarstymų Seime metu pasiektas susitarimas, kad šis priedas liks, tik negalės viršyti 20% pareiginės algos ir bus skaičiuojamas po 1% už kiekvienus metus.
Po parlamentarų pataisymų valstybės tarnautojams palikta ir kita socialinė garantija – atostogos bus skaičiuojamos pagal ligšiolinę tvarką, t. y. skiriamos ne mažiau kaip 22 darbo dienos, o ne 20 dienų, kaip yra Darbo kodekse numatyta visiems kitiems darbuotojams.
Yra ir daugiau kompromisų. Pvz., sustiprintas profesinių sąjungų vaidmuo – dėl konkretaus įstaigos užmokesčio fondo didėjimo procento bus susitariama kolektyvinėje sutartyje.
Šiaip, kompromisai ir politikoje, ir valstybės valdyme, ir apskritai gyvenime yra geras dalykas. Tačiau kartais, ypač kai imamasi pertvarkų svarbiose srityse, dėl valstybės ateities yra būtina veikti kur kas ryžtingiau.
Nes, VŽ nuomone, kompromisai tokiais atvejais gali tik atidėlioti radikalius, bet būtinus sprendimus. Baimė juos priimti gali kainuoti aibę prarasto laiko.
Kvazireformų niekaip negalėtum įrašyti į per kadenciją tinkamai įgyvendintų darbų sąrašą. Valstybės tarnybos pertvarkai kaip tik ir gresia tapti tokia pusiau skusta, pusiau lupta reforma, gal ir kiek pakoregavusia situaciją, bet tikrai ne iš esmės ją pakeitusia.
Tad valstybės tarnybos, regis, ir toliau gali laukti lėtas vegetavimas.
