Vienas nulis recesijos naudai
Lietuvos realusis BVP pokytis 2023 m. pirmąjį ketvirtį, palyginti su 2022 m. ketvirtuoju ketvirčiu, buvo neigiamas ir sudarė minus 3%.
„Tai jau antras ketvirtinis BVP susitraukimas iš eilės, tad ekonomistai ir statistikai jau gali Lietuvos ūkiui diagnozuoti techninę recesiją“, – antradienį paskelbtus Valstybės duomenų agentūros (VDA) duomenis komentuoja Indrė Genytė-Pikčienė, INVL vyriausioji ekonomistė.
Techninė recesija fiksuojama tada, kai BVP smunka du ketvirčius iš eilės.
Pasak ekonomistės, per šiuos metus stipriai pablogėjo daugelis aplinkybių: karas Lietuvos pašonėje, nestabilios energijos kainos, stipriai išaugusios kone visų gamybos veiksnių sąnaudos, sumenkęs konkurencingumas, kylančios palūkanų normos ir mažėjantis likvidumas, prastėjantys gyventojų lūkesčiai, mažėjantis vidaus vartojimas.
„Daugeliui ES valstybių susiduriant su recesijos grėsme, kertinių eksporto rinkų paklausa yra itin vangi. Be to, dalis užsakymų, kuriuos Lietuvai pasisekė perimti per pandemiją, atpigus transportavimui jūra ir Kinijai atsidarius, gali būti ir vėl nukreipiami atgal į Tolimuosius Rytus“, – ekonomistė komentavo VŽ, dar prieš oficialiai fiksuojant techninę recesiją.
Prieš savaitę panašias ekonomikos nuosmukio priežastis VŽ vardijo ir Tadas Povilauskas, SEB banko ekonomistas, ir Žygimantas Mauricas, „Luminor“ banko ekonomistas.
Tačiau ir jie, ir daugelis kitų ekonomistų, žvelgdami į artimiausią ateitį, tamsių spalvų pernelyg nesutirština ir tikisi, kad jau antrasis ketvirtis nudžiugins kiek geresniais rezultatais.
Ž. Mauricas mano, kad Lietuvos ekonomikai giliau panirti į recesiją neleis atsigaunantis vidaus vartojimas, kurį skatins mažėjanti infliacija, stipri darbo rinka ir gerėjantys vartotojų lūkesčiai (Lietuvos vartotojų lūkesčiai yra geriausi visoje ES).
Aukštos pridėtinės vertės paslaugų sektorius taip pat turėtų plėstis, nors ir ne taip greitai kaip 2020–2022 m., o sparčiai augančios valdžios sektoriaus išlaidos ir beprecedenčiai ES paramos srautai turėtų palaikyti investicijų augimą.
Jis prognozuoja, kad šiais metais energinių prekių kainos kris, o maisto prekių – stabilizuosis. Tad nors paslaugų ir neenerginių prekių kainų augimas išliks spartus, bendroji infliacija Lietuvoje sumažės iki 7%.
Visgi, pasak Ž. Maurico, infliacijos prognozes temdo didelis neapibrėžtumas, nes Lietuvoje, palyginti su kitomis ES šalimis, svarbesnis vaidmuo tenka nestabilioms energijos ir maisto kainoms. Jeigu jos toliau mažės, iki š. m. pabaigos metinė infliacija gali nukristi žemiau nulio, o 2024-aisiais neatmetamas ir gilesnės defliacijos scenarijus.
Ekonomistai nurodo, kad, net ir kalbant apie pramonės nuosmukį, kol kas net jos problemos nėra labai gilios – vis dar sparčiai auga kompiuterinės technikos, elektronikos, transporto priemonių sektoriai. Labai sumažėjo tik chemijos, naftos produktų, kai kurių metalų dirbinių bei baldų gamyba.
Esminę įtaką tokiam diversifikuotam Lietuvos pramonės nuosmukiui turi šlubuojanti nebūtiniausių prekių paklausa ES rinkose – vartojimo apsukos dėl kylančių palūkanų ir išaugusių gyvenimo kaštų taip pat mažėja ir daugelyje Lietuvai svarbių Vakarų ir ES rinkų.
Tačiau net ir augimą pristabdžiusioje pramonėje yra gerų žinių – jomis dalinasi inžinerinės pramonės sektorius: gerus rezultatus skelbia įmonės, gaminančios elektros įrangą, variklines transporto priemones, kompiuterinius, elektroninius, optikos gaminius.
Pavyzdžiui, elektronikos gamybos paslaugų UAB „Kitron“ pardavimo pajamos pirmąjį šių metų ketvirtį didėjo 40%.
„Tai buvo rekordinis mūsų įmonės ketvirtis, kiek esame iki šiol turėję, lydimas gero pelningumo ir didelio užsakymų augimo. Produkcijos paklausa toliau yra stipriai kylanti. Prognozuojame, kad tokia tendencija išliks ir ateinančiais šių metų ketvirčiais. Užsakymų mažėjimo artimiausiu metu neprognozuojame, tendencija yra priešinga – mūsų klientai klausia, gal galite pagaminti daugiau“, – teigia Mindaugas Šeštokas, bendrovės „Kitron“ generalinis direktorius ir viceprezidentas Vidurio ir Rytų Europai.
Komponentų tiekimo padėtis, anot jo, iš esmės gerėja, tačiau tebėra labai kintanti ir lydima iššūkių. Didėja elektronikos produktų paklausa elektrifikacijos, atsinaujinančios energijos, skaitmeninio sujungiamumo ir pramonės sektoriuose. Prognozuojama, kad per ateinančius keletą metų elektronikos produktų poreikis šiuose sektoriuose augs iki 50% per metus.
Dviženklį pardavimų augimą pirmąjį ketvirtį fiksuoja ir Darius Masionis, automobilių komponentų gamintojos „CIE LT Forge“ generalinis direktorius.
Apie gerus rezultatus skelbia mažesnės šio sektoriaus gamybinės įmonės.
Ekonomistas Aleksandras Izgorodinas teigia, kad inžinerinės pramonės sėkmė yra puikus pavyzdys kitiems šalies pramonės sektoriams. VŽ nuomone, šios šakos bendrovių užmojai, patirtis ir ryžtas rodo, kad investicijos į produktyvumo bei efektyvumo didinimą, orientavimasis į tikslines verslo nišas ir tikslines kompetencijas atsiperka. Net ir esant išties sudėtingoms aplinkybėms tiek viduje, tiek išorėje. Tai liudija ir statistika: sektoriai, kurie rinkai teikia santykinai aukštesnės pridėtinės vertės prekes, šiemet toliau didina gamybos apsukas.
