J. Akelis. Kaip tvarumą iš dokumento lapų perkelti į įmonės gyvenimą?

Šis menkas skaičius signalizuoja apie būtinybę keisti ir tobulinti įmonių valdysenos struktūrą ir procesus. Juo labiau, kad visa Europos Sąjunga šiuo metu laukia daugiau aiškumo dėl įmonių tvarumo ataskaitų teikimo direktyvos (angl. Corporate Sustainability Reporting Directive – CSRD) įgyvendinimo detalių.

Džiugu tai, kad kovo mėnesį paskelbto EY tyrimo „Europe Long-Term Value and Corporate Governance Survey“ duomenimis, 72% (arba beveik 3 iš 4) organizacijų nurodo, jog yra konkrečiai įsipareigojusios remti labiausiai su jų verslu susijusius JTO Darnaus vystymosi tikslus. Bet akivaizdu, kad šie bendriniai įsipareigojimai automatiškai nevirsta (ir patys savaime negali stebuklingai virsti) realiai veikiančiais mechanizmais, kurie apimtų įvairius organizacijos veiklos aspektus ir kurtų patikimai išmatuojamą pažangą bei ilgalaikę vertę.

Vaizdžiai tariant, valdybai ar vadovybei vairuojant verslo automobilį, tvarumo valdysena negali būti tarsi ant galinės sėdynės numestas žemėlapis. Priešingai, tvarumo valdysenos modelis turi tapti nuolat dėmesio centre esančia kelio navigacija, kuri lemia tiek valdybos, tiek vadovų veikimo dinamiką, atskaitomybes, rizikų vertinimą, suinteresuotųjų šalių įtraukimą, ataskaitų rengimo ir teikimo procesus, jų auditą ir t. t.

Tai kur slypi šis nesiryžimas imtis realių veiksmų? Čia nėra vienos priežasties, jų yra visa virtinė – nuo vertybinių iki strateginių, nuo sisteminių iki kompetencijų stokos. Tačiau, ko gero, pamatinis stabdis slypi iššūkyje – kaip suderinti įmonės trumpalaikius veiklos tikslus su ilgalaikėmis investicijomis ir tvariu augimu?

Trumpalaikių, o tai dažniausiai yra maksimalaus pelno siekimas, ir ilgalaikių tikslų, tarp kurių būtent ir patenka visi tvarios veiklos įsipareigojimai ir siekiai, suderinamumas natūraliai kelia daug diskusijų, net aštresnių pasisakymų, nuomonių išsiskyrimų, ginčų – ir aukščiausiu lygiu, ir tarp darbuotojų. Tačiau nepaisant to, realybė yra tokia, kad tos įmonės, kuriose šis suderinamumas yra plačiausiai ir karščiausiai diskutuojamas, demonstruoja geriausius tiek tvarumo, tiek finansinius rezultatus.

Štai pernai atliktas tarptautinis EY „Sustainable Value Survey“ tyrimas parodė, kad net 69% kompanijų, kurios aktyviai įgyvendina tvarumo iniciatyvas, jaučia iš to gavę didesnę finansinę naudą negu tikėjosi. Tikėtina, kad šioms įmonėms nebuvo lengva: teko idėjas ir projektus apginti valdybose, vadovų komandose, jas išdiskutuoti su darbuotojais, atsakyti į keliamus nepatogius klausimus, rasti finansavimą ir t. t., tačiau rezultatai kalba patys už save. Ir tai – ne tik vertė planetai, bet ir darbuotojams, visuomenei, o taip pat akcininkams bei investuotojams.

Be to, būtent pastaroji grupė – investuotojai – verslui siunčia labai aiškų signalą, kad pokyčiai yra būtini. Remiantis globalaus EY tyrimo „Europe Long-Term Value and Corporate Reporting Survey“ duomenimis, net 80% investuotojų teigia pastebintys, jog daug kompanijų vis dar nesugeba tinkamai artikuliuoti ir pagrįsti ilgalaikių investicijų į tvarumą. Verslui tai reiškia neatidėliotiną poreikį tobulinti įmonės naratyvą, valdysenos struktūrą bei procesus, organizacijos vidaus kultūrą, kad lyderiai galėtų veiksmingiau įsitraukti ir pagrįsti į ilgalaikę vertę orientuotą strategiją.

Reikia pripažinti, kad požiūris, kurį globaliame EY tinkle vadiname vertę pagrindžiančiu tvarumu (angl. value-led sustainability), yra didelis iššūkis, nes jis yra kompleksinis, taikomas visai organizacijai ir negyvena tik dokumente kažkurio iš vadovų kompiuteryje. Autentiškas įmonės tvarumo tikslų ir principų suvokimas, holistinis matymas ir savo vaidmens supratimas visoje sistemoje turi būti perteiktas kiekvienam organizacijos nariui – nuo valdybos iki administracijos, ir dar – įvairioms suinteresuotoms šalims. Tai yra visų ESG (angl. Environmental, Social, Governance) modelių įgyvendinimo sėkmės ir efektyvumo esmė.

Tačiau kito kelio nėra – laikas įsileisti aštresnes ir drąsesnes diskusijas, skirti investicijų reikiamoms kompetencijoms ugdyti, kurti naujas pareigybes, kelti ambicingus, tačiau pamatuojamus tikslus ir, pagaliau, imtis realiai derinti ilgalaikius tvarios veiklos tikslus su verslo strategija veikti pelningai ir efektyviai. 

Kitu atveju gali laukti skaudus susidūrimas su naująja realybe – vis didėjančiu visuomenės, investuotojų, darbuotojų, klientų ir kitų suinteresuotų šalių spaudimu ir griežtesne ES reguliavimo tvarka. Pastaroji greitai identifikuos paviršinį tvarumo sluoksnį ir leis pamatyti, kas slypi giliau – chaotiškas duomenų ir šūkių kratinys ar sklandžiai veikiantis tvarumo variklis.

Komentaro autorius – Jonas Akelis, profesinių paslaugų bendrovės EY vykdantysis partneris Baltijos šalyse