Valanda „X“ – lemtis ir Europai
Į ilgai rengtą ukrainiečių kontrpuolimą daug vilčių deda ne tik rusiškojo agresoriaus užpulta šalis – Ukrainos sėkmės tikisi ir jos sąjungininkai.
Penktadienį „Ramšteino formato“ susitikime aptariant tolesnę paramą Ukrainai, buvo nuspręsta, prioritetą teikti oro gynybos sistemoms.
Ukraina šiuo metu turi sukaupusi daugybę standartinių ginklų iš Vakarų: tankų, tiksliųjų raketų sistemų, galingos artilerijos ir milijonus šaudmenų. Naikintuvai – jau pakeliui, tačiau tik iš Lenkijos ir Slovakijos. Amerika ir pagrindinės Europos valstybės vis dar delsia, kaip ir per ilgai delsė tiekti tankus.
Tiesa, pajudėjo dabar reikalai ne tik su vokiškais tankais „Leopard“ – „Politico“ rašo, kad artimiausiomis savaitėmis į Vokietiją atvyks amerikietiški „Abrams“ – iš viso 31 tankas. Gegužę Ukrainos kariams bus surengti 10 savaičių kursai, kurių metu jie mokysis valdyti galingą techniką ir atlikti jos techninę priežiūrą idant šie tankai būtų kuo greičiau perkelti į mūšio lauką.
Anksčiau buvo kalbėta apie gerokai vėlyvesnę šių tankų „pažintį“ su Ukrainos kariais, tačiau kovą Johnas Kirby, Baltųjų rūmų Nacionalinio saugumo tarybos pirmininkas, pareiškė, kad JAV rado galimybę pateikti „Abrams“ greičiau. Todėl buvo nuspręsta nusiųsti į Ukrainą ne M1A2, bet senesnę „Abrams“ versiją – M1A1.
Praėjusį trečiadienį Ukraina gavo pirmąsias „Patriot“ sistemas – vienas pažangiausių JAV oro gynybos sistemų, pranešė Ukrainos gynybos ministras Oleksijus Reznikovas. Tuo tarpu Vokietija pristatė Ukrainai antrą labai modernią oro gynybos sistemą IRIS-T.
Kol kas ko gero niekas dabar negali atspėti, kad išmuš valanda „X“, skelbianti Ukrainos kontrpuolimo pradžią. Tačiau ore tarsi tvyro nuojauta, kad viskas prasidės netrukus.
„Ukraina gali niekada neturėti geresnio šanso nei dabar“, – rašo „The Economist“. Šis JK leidinys primena: okupantai nusilpę; įstrigę Bachmute jie ten, įvairiais skaičiavimais, prarado dešimtis tūkstančių iš įvairių pašalių surankiotų kariaujančių „vienetų“ – kalinių, „Wagnerio“ samdinių ir kt.
Putinas mėgina išnaudoti visus būdus, mėgindamas padauginti patrankų mėsos ir prieš ukrainiečių kontrataką griebiasi visų jam dar likusių priemonių. Nes, kaip sako Olegas Ždanovas, karo ekspertas, rusiškasis vadeiva supranta, pralaimėjimas kare prieš Ukrainą, tolygus jo politinei mirčiai.
Neseniai agresorius pasirašė įstatymą apie elektroninių šaukimų teikimą, be to, į kariuomenės gretas mėginama pritraukti, ką tik pasiseka „sugauti“ gyvai – štai šiomis dienomis net Maskvoje vyksta aktyvios gaudynės – studentai gaudomi ne tik bendrabučiuose, bet ir savo namuose.
Tačiau, pasak JK leidinio, praeis keli mėnesiai, kol nelaimingi Putino naujieji rekrūtai galės pradėti veikti. O jei ir pradės, tai kokia bus jų „kokybė“?
Ką Ukraina turėtų daryti su šiuo metu turimu pranašumu? Ji turėtų mėginti nutraukti arba bent jau sutrikdyti sausumos tilto, jungiančio Krymą su Rusija per Donbasą, darbą. Šio tilto sukūrimas yra vienintelis pasiekimas, kuriuo gali pasigirti Putinas. Tačiau rusams jis svarbus, nes be jo užgrobtasis Krymas yra pažeidžiamas: pasiekti jį galima tik jūra arba Kerčės tiltu – o šio griūtis, kaip žada ukrainiečiai, tik laiko klausimas.
Ukrainai kontrpuolimo sėkmė, pasak ekspertų, duotų daug kozirių galimose derybose su rusais. Viena vertus, apie tokių derybų galimybę vis užsimena kai kurie sąjungininkai, kita vertus, abejotina, ar Putinas sės prie derybų stalo – juolab, kaip pralaimėtojas.
Kol kas ypatingos euforijos dėl kontrpuolimo Vakarai neskleidžia. Ukraina turi ribotą kiekį raketų „žemė-oras“, reikalingų Rusijos bombonešiams atgrasyti. Rusai aktyviai rengia įtvirtinimus didžiojoje fronto linijos dalyje: iškasė daugybę tranšėjų, pristatė „drakono dantų“ formos prieštankinių kliūčių. Kaip rašo „The Economist“, puolant Ukrainai reikės, kad jos karių skaičius viršytų gynėjų skaičių, o tokį skaičių ji gali surinkti tik ribotose teritorijose. Net jei ji prasiverš pro Rusijos gynybą, ji turės atsargiai išnaudoti tokį proveržį arba rizikuoti, kad jos kariai bus apsupti.
Ir nors Ukraina bei jos sąjungininkai Vakaruose turėtų pasiruošti galimybei, kad kontrpuolimas duos tik nedidelę naudą, rėmėjai neturėtų manyti, kad artėjantis mūšis bus paskutinis. Beveik neabejotina, kad taip nebus.
„Kai dulkės nusės, Ukrainai vis tiek reikės apsaugoti visus savo laimėjimus ir sustiprinti savo gynybą, kad ateityje Rusijai būtų sunkiau užgrobti žemes. Tai, kad Rusijos atnaujintas puolimas aplink Bachmutą vyko taip prastai, nereiškia, kad visos atakos bus nesėkmingos. Amerika ir Europa turi aiškiai parodyti, kad jos rems tolesnius Ukrainos karinius žygius“, – rašo JK leidinys.
Regis, Vakarai ir nežada sustoti. „Tarptautinė parama Ukrainai išlieka „tvirta ir tikra“, Kyjivui daugiau nei metus kovojant su įsiveržusiomis Rusijos pajėgomis“, – praėjusį penktadienį pareiškė JAV gynybos sekretorius Lloydas Austinas. „Mūsų parama Ukrainos laisvės pajėgoms yra stipri ir tikra“, – sakė jis Ramšteino oro pajėgų bazėje.
„Mes atmetame Putino niūrią pasaulio viziją, kurioje tironai gali puldinėti savo taikius kaimynus, – sakė L. Austinas ir pridūrė: „Kartu užtikrinsime, kad Ukraina turėtų tai, ko jai reikia, kad galėtų gyventi laisvai.“
VŽ mano, kad negana to, Vakarai turi aiškiai pasakyti, kad, siekdami atgrasyti Putiną ir jo sėbrus nuo grobuoniškų užmačių, užtikrins Ukrainos saugumą daugelį metų. Ukrainai turėtų būti išsamiai išdėstytos saugumo garantijos – ir ne „teorinės“, kokiomis jos tapo Budapešto memorandume ir kurias Putinas įžūliai pažeidė, o tikros ir veikiančios garantijos.
