Pasiūlymai – it loterija
Ypač griežtos verslininkų kritikos susilaukė FM užmojai taikyti progresinį mokestį didesnes pajamas gaunantiems asmenims, susumuojant visas jų pajamas, įskaitant dividendus ir pajamas iš kapitalo prieaugio.
Lietuvos pramonininkų konfederacija (LPK) mano, kad nebuvo įvertinti galimi neigiami padariniai – mažesnė paskata reinvestuoti, aukštesnes pajamas gaunančių asmenų išvykimas į aplinkines valstybes, aukštesnes pajamas gaunantiems talentams ir aukštą pridėtinę vertę kuriantiems darbuotojams mažiau patrauklu atvykti dirbti į Lietuvą.
Negana to, kliūva ir naujovei pasirinktas laikas: Europos Sąjunga (ES) pavojingai artėja prie galimos ekonominės recesijos slenksčio.
Apie geopolitinį ir ekonominį neapibrėžtumą valdantiesiems primena ir „Investor’s Forum“ (IF) atstovai – pasak jų, dabar tikrai nėra tinkamas metas kelti mokesčių gyventojams, kurie ir taip susiduria su dideliais iššūkiais: išaugo būsto paskolos įmokos, maisto kainos ir kt.
IF teigia, kad šiuo atveju ne į didžiąsias Europos valstybes reikia dairytis, o į artimiausias kaimynus, todėl Lietuvos mokesčių sistema turėtų būti lyginama su Latvijos ir Estijos, iš kurių paprastai renkasi investuotojai. Patvirtinus siūlomą apmokestinimą, mokesčių našta naujiems investuotojams Lietuvoje taptų didesnė nei kitose Baltijos valstybėse. Todėl apie mūsų šalies konkurencingumo didinimą šiame regione tektų pamiršti.
Be to, progresinių mokesčių įvedimas taps svarmeniu ir Lietuvos darbo rinkai, gerokai nugramzdindamas žemyn jos patrauklumą – ypač tai palies ir taip trūkstamų IT specialistų sektorių.
Smūgį Lietuvos konkurencingumui gali suduoti ir valdžios užmojis padidinti dalies pajamų iš dividendų ir kapitalo pajamų apmokestinimą: tai neigiamai išskirtų mūsų šalį kaip nepalankią kapitalo pajamoms jurisdikciją regione.
Lietuvos verslo konfederacijos verdiktas vienareikšmis: didesnis kapitalo apmokestinimas sumažintų kapitalo formavimąsi Lietuvoje ir tai galėtų turėti neigiamų pasekmių šalies ekonomikos produktyvumui – ilguoju laikotarpiu sumažintų kapitalo kiekį Lietuvoje, mažintų paskatas investuoti į naujų verslų steigimą ir kitų verslų finansavimą.
Kritiškai verslo asociacijos vertina ketinimą didinti mokesčius gyventojams, užsiimantiems individualia veikla (IV). Pramonininkai pabrėžia, kad savo esme tai visiškai skirtingos veiklos: IV yra smulkaus verslo pajamų šaltinis, o darbo santykiai grindžiami samdomu darbu. Įstatymai turėtų skatinti gyventojų verslumą, o ne jį riboti.
Be to, padidinus IV apmokestinimą, brangs žemės ūkio produkcija, įvairios paslaugos verslui, didės gyvenamųjų patalpų nuomos kainos ir kt., o visa tai didins infliaciją.
Papildomai LPK siūlo svarstyti galimybę iš dalies sumažinti mokesčių tarifus visoms su darbo santykiais susijusioms pajamoms, nes darbo santykių apmokestinimas Lietuvoje yra nepatrauklus ir nekonkurencingas.
IF iš dalies pritartų pasiūlymams didinti IV apmokestinimą - jais būtų užtikrinama, kad daugiau uždirbantys labiau prisidėtų prie valstybės finansų. Tačiau perspėja: pakeitimus, kurie yra „gana drastiški“, numatoma įgyvendinti per trumpą laiką (2 metus), mokesčių našta IV vykdytojams išaugtų smarkiai, o jiems suteikiamos socialinės ir ekonominės garantijos beveik nebūtų plečiamos.
Visos minėtos verslo asociacijos pritaria siūlymui įvesti investicinę sąskaitą (IS), tačiau nesutinka su Vyriausybės pateikta sumos riba, kurią galima investuoti per metus – 10.000 Eur. LPK tikina, kad reikšmingesniam poveikiui pasiekti galima per metus investuoti suma turėtų būti neribojama, kaip yra kitose Europos šalyse, arba bent jau reikšmingai padidinta, pvz., iki 100.000 Eur per metus. Ši riba turėtų būti susieta su dirbančio asmens gaunamomis pajamomis, taip skatinant mokėti mokesčius.
Iš verslo asociacijų pateiktų siūlymų ir pastabų matyti, kad labiausiai neramina valdžios užmojai didinti mokesčių naštą – ypač dabar, kai tvyro nežinomybė dėl galimos recesijos, kai spaudžia didėjančios palūkanos, aukštos maisto kainos etc.
VŽ primena: 2020 m. pabaigoje didžiausias šalies verslo asocijuotas struktūras vienijanti Verslo taryba (VT) naujai formuojamai aštuonioliktosios Vyriausybės programai pateikė 20 pasiūlymų. VT tuomet rašė: „Jų įgyvendinimas reikšmingai prisidėtų prie Lietuvos konkurencingumo didinimo: padėtų sukurti verslui palankią ir stabilią aplinką, įgalinti veikti institucijas, siekti išlaikyti ir pritraukti talentus, o taip pat sukurti inovacijoms, verslo plėtrai, technologiniam atsinaujinimui bei naujų darbo vietų kūrimui palankią ekosistemą“.
Taryba atkreipė dėmesį, kad pagrindiniai šalies patrauklumą investuotojams lemiantys veiksniai yra politinis stabilumas, mažas korupcijos lygis, rinkos atvirumas, rinkos dydis, išsilavinusi ir lanksti darbo jėga. Tačiau daugelis Lietuvos kaimynių pagal šiuos kriterijus yra panašios, todėl pažymėta būtinybė siekti konkurencinio pranašumo – tobulinti verslo sąlygas ir investicinį klimatą.
Verslo taryba priminė Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) rekomendacijas dėl mokesčių struktūros - mažinti ekonomikos augimui žalingus mokesčius, juos pakeičiant vartojimo mokesčiais.
Kaip pagrindinį keistiną dalyką EBPO įvardijo aukštą darbo jėgos apmokestinimą.
Nuo to laiko nutekėjo 2,5 metų „vandens“. Apie tai, kaip ilgai Vyriausybė marinavo kaži kada anonsuotą mokesčių reformą, jau net ir kalbėti nepatogu. Dabar pateiktame mokestinių pakeitimų pakete matome, kad valdančiųjų užmojai pirmiausia grasina šalies konkurencingumui – mokesčių našta naujiems investuotojams Lietuvoje taptų didesnė nei kitose Baltijos valstybėse, tad „planai“ pritraukti daugiau tiesioginių užsienio investicijų liktų gulėti eilinėse „ekspertinėse“ studijose.
Panašu, kad Vyriausybė anuomet, savo veiklos pradžioje, gautus Verslo tarybos pasiūlymus „dėl investicinio ir verslo klimato gerinimo, siekio pritraukti ir išlaikyti talentus, mažesnio darbo jėgos apmokestinimo“ ir kt. nukišo į giliausius stalčius - gal net neskaičiusi.
Dabar Vyriausybė pateikė savo „kūrybą“. Verslas – savo argumentus. Vėl. Ar valdantieji išgirs juos ir ar užteks valios bent kokioms mokestinio paketo korekcijoms – pasvėrus visus „už“ ir „prieš“, neužmirštant atlikti naudos ir rizikų analizės.
