Ko nereikia mokytis iš Lenkijos
Pastaraisiais metais dėl didelio trūkumo ir mažėjančio įperkamumo Lenkijos sostinėje itin paklausūs tapo maži būstai. Mieste taip pat jau ne vienus metus plėtotojai stato viešbučių paskirties NT, nes tuomet nereikia laikytis minimalaus 25 kv. m ploto reikalavimo. Mažesnis objekto plotas – mažesnė ir suminė kaina, taigi lengviau pasiūlyti įperkamo turto.
Nors NT statytojai kryžium gula, esą tokias patalpas investuotojai perka nuomai, ekspertai neslepia, o ir realybė rodo, jog jos ir perkamos kaip būstai, ir juk nuomojamos gyventi.
Varšuvos valdžia nusprendė imtis veiksmų: neišduoti statybos užbaigimo akto vieno didelio projekto, vietinių dėl tankumo praminto Honkongu, daliai. Į šį projektą, kuris oficialiai vadinasi kiek kitaip, investuoja vieno turtingiausių Lenkijos verslininkų Jozefo Wojciechowskio valdoma NT plėtros kompanija „J. W. Construction“.
Griežtinti statybų reikalavimus – dėl paskirčių, ploto, pastatų atstumų, insoliacijos ir t. t. – ketina ir šalies vyriausybė. Nors klausant verslininkų komentarų apie valdžios nekompetenciją ir nenuoseklumą gali pasirodyti vienaip, vis dėlto pažvelgus į jo plėtojamą kvartalą kyla antakis. Negailestingai sugrūsti šimtai butų, kurių dalies langai – kone tiesiai į kaimynų langus. Nors dėl itin tankios gyvenamosios statybos mus gali piktinti Vilniaus Perkūnkiemis, palyginti su Varšuvos Honkongu, tai tarsi elegantiškos ir tvarios plėtros pavyzdys.
Problema dvilypė. Orus gyvenimas susijęs ne tik su komfortiška aplinka, išplėtota infrastruktūra, bet ir su būsto plotu, apšvietimu, saugumu. Būtent galimybė statant komercinį NT, kitaip tariant, nepritaikytą gyventi, leidžia statytojui šių reikalavimų nesilaikyti. Aišku, ir Vilniuje pasitaiko 18 kv. m ploto būstų, reklamuojamų kaip tinkamų „veržliems žmonėms“, tačiau vargu ar reikia Lietuvos ir Lenkijos sostinėse imituoti Niujorką. Tiesiog tam nėra jokių prielaidų, tik kai kurių beribis noras užsidirbti.
Tarsi būtų galima pagirti – į šią problemą Vilnius sureagavo dar 2016 m., ir nors negalėjusi jos sureguliuoti teisinėmis priemonėmis, savivaldybė pabandė reikalauti iš „įtartinų“ vystytojų komercinės paskirties objektus projektuoti maksimaliai pagal gyvenamosios statybos reikalavimus. Reikia pripažinti, kad kai kur pavyko, kai kur – nelabai. Bet tai geriau nei ignoruoti problemą.
2022 m. Vartotojų teisių apsaugos tarnyba taip pat atliko NT sektoriaus stebėseną šiuo klausimu. Tiek rinkos dalyvius, tiek ekspertus nustebino tai, kad nors stebėtos 23 bendrovės, nenustatyta nė vieno pažeidimo dėl informavimo apie parduodamo NT paskirtį įmonių tinklalapiuose ir atsitiktinėse preliminariosiose sutartyse.
Tarnyba šią priemonę vertina kaip konsultaciją, tačiau savikritikos nevengiantis NT sektorius iškėlė gana teisingą klausimą: ar pažeidimų nenustatyta, nes jų nėra, ar vis dėlto stebėsena buvo gana paviršutiniška. Arba, kitaip tariant, stebėjo ne ten ir ne tuos.
VŽ kalbinti sektoriaus ekspertai sako, kad, nepaisant tarnybos išvadų ir tendencijos, jog atvejų, kai dėl NT paskirties klaidinami pirkėjai, mažėja, jų vis dar yra. Ir tam galima būtų imtis daugiau prevencijos priemonių.
VŽ nuomone, jeigu verslas pats nori išsikuopti savo sektorių, belieka pakabinti ausis ant dėmesio vinies ir, kol neatsitraukė, išgirsti įžvalgas bei pasiūlymus, nebijoti jų įgyvendinti. Nes valdžia negali užsiimti tik formalumais ar raganų medžiokle. Be to, tuomet ir vargti ieškant turinio PR pranešimams nereikės.
