Žinokitės patys

2018 m. galutinai įsigaliojo ES elektroninės identifikacijos ir pasitikėjimo paslaugų reglamentas eIDAS. Jis apibrėžia nuostatas ir reikalavimus, kuriuos turi atitikti patikimumo paslaugų, tarp jų ir e. parašo, teikėjai.

Įrenginiai, naudojami kvalifikuotam e. parašui, ar tai būtų USB laikmena, tapatybės kortelė ar bet kuri kita priemonė, turi būti notifikuojami, sertifikuojami ir atitikti visus eIDAS reikalavimus. Tuomet jie patenka į kvalifikuoto parašo sukūrimo įrenginių sąrašą.

Plačiau skaitykite: Dauguma tapatybės kortelių nebetiks e. parašui, o apie tai – nė cypt

Prieš tai notifikuotoms laikmenoms buvo suteiktas pereinamasis laikotarpis, per kurį buvo galima arba sertifikuoti senesnę priemonę, arba sukurti naują technologiją. Senesnių tapatybės kortelių kaip kvalifikuoto e. parašo sudarymo priemonių galiojimo laikas baigiasi būtent 2023 m. liepos 1 d. 

Lietuviškose tapatybės kortelėse kvalifikuoto e. parašo sertifikatai galioja 3 metus. Šiam laikotarpiui pasibaigus, sertifikatą reikia atsinaujinti. Jei e. parašui naudojate tapatybės kortelę, pagamintą iki 2021 m. rugpjūčio, to padaryti nebepavyks – teks arba užsisakyti naują kortelę, arba ieškoti alternatyvos.

Senesnės tapatybės kortelės nebepavyks panaudoti kvalifikuotam „Smart-ID“ užregistruoti, nes jam taip pat reikalinga tapatybės kortelė su galiojančiais sertifikatais. Tokiu atveju irgi reikės ieškoti alternatyvos. Kortelė tiks tik tuomet, jei registracijai naudosite biometrinius duomenis.

Apie artėjančius pokyčius vartotojai informacijos nesulaukė – apie juos išgirdo tik tie, kurie tiesiogiai atsimušė į „barjerą“: sertifikato atnaujinti negali, nes visos kortelės su sertifikatais, išduotos iki 2021 m. rugpjūčio, bus tiesiog atšauktos. 

Vienas iš VŽ pašnekovų, susidūręs su tokiu akibrokštu, stebisi, kad apie tokius pokyčius niekur nebuvo ir iki šiol nėra informacijos.

„Valstybė turėjo pirmiausia komunikuoti prieš išduodant, sakyti, kad mes tai žinome. Ir akivaizdu, kad valstybė tikrai apie tai žinojo“, – mano Viktoras Kamarevcevas, asociacijos „Infobalt“ eIDAS pogrupio pirmininkas ir „SK ID Solutions“ verslo vadovas Lietuvoje.

Pokyčiai neaplenks ir kai kurių valstybės tarnautojų – tų, kurie dokumentams pasirašyti naudoja valstybės tarnautojo pažymėjimus. Nebetinkami dokumentams pasirašyti bus visi pažymėjimai, išduoti iki 2022 m. spalio, kai valstybės tarnautojams buvo pradėti dalinti pažymėjimai su nauju lustu.

Nerijus Rudaitis, Asmens dokumentų išrašymo centro (ADIC) vadovas, VŽ aiškino, kad paveiktų žmonių skaičius „nebus kritinis“ – esą išduotus sertifikatus žmonės nebūtinai naudoja.

Pozicija keistoka: ADIC gauna finansavimą ir kiekvieno sertifikato išdavimas, paslaugos sertifikavimas, pačios infrastruktūros palaikymas ir pan. kainuoja nemažus pinigus. Ar ne per didelė prabanga išduoti sertifikatus ir guostis, kad padėtis „ne kritinė“, nes sertifikatai „nebūtinai naudojami“?

VŽ mano, kad pats skaičius, kiek tiksliai žmonių bus paveikti, galbūt net nėra pati svarbiausia šios istorijos dedamoji. Redakcijos nuomone, tapatybės kortelių istorija atspindi atsainų valstybės ir jos institucijų požiūrį į savo pačių sukurtą sprendimą – produktas yra, tačiau aktyvių pastangų, kad jis būtų aktyviai naudojamas ir draugiškas vartotojams, vis dar stinga.

Belieka ir toliau žavėtis estais, kurie elektroninei erdvei pritaiko vis daugiau produktų – ilgalaikių ir veikiančių. Taip, pasak „Infobalt“ atstovo, yra pirmiausia dėl to, kad „valstybė bendradarbiauja su verslu ir klausia, ko jiems reikia, o ne galvoja: ką mes čia galime paduoti? Ir tada žiūrime, kaip jie pritaikys“.

Jis pastebi tai, kad Lietuvoje nėra paprastos e. sertifikavimo paslaugų klientų aptarnavimo linijos, kuri galėtų pakonsultuoti tuo atveju, jei kas nors nepavyksta. Be to, pati valstybė nesiūlo nemokamų pasirašymo įrankių – iš dalies tai dengia pats verslas.