Belaukiant mokestinių batalijų
Konstitucija numato, kad Seimo pavasario sesija vyksta kasmet nuo kovo 10 d. iki birželio 30-osios. Tačiau gana dažnai pavasario sesiją tenka pratęsti ir pasidarbuoti dar liepą.
Vienas svarbiausių šioje sesijoje – ilgai lauktas mokesčių reformos paketas. Kol kas konkrečių mokestinių pasiūlymų visumos nėra. Tik užsimenama, kad greičiausiai bus siūloma peržiūrėti dalį mokesčių lengvatų, taip pat įvesti visuotinį nekilnojamojo turto mokestį.
Premjerė Ingrida Šimonytė ir finansų ministrė Gintarė Skaistė tikisi, kad politinis sutarimas dėl pagrindinių mokesčių pertvarkos aspektų bus pasiektas. Tiesa, pasak ministrės pirmininkės, neatmestina, kad diskusijos užsitęs, tačiau atidėlioti šio klausimo nebegalima.
„Arba mes susitariame pradėti rimtą diskusiją Seime pavasario sesijoje, arba jei aš noriu šitą mokestį mažinti, o aš noriu šitą, tada geriau net nepradėkime“, – BNS kalbėjo premjerė.
Kol kas detaliau kalbėti apie būsimą mokesčių pertvarką nėra paprasta – viešumoje pasirodo tik padrikų svarstymų, pranašaujama apie lobistų pasipriešinimą kai kurių lengvatų panaikinimui ir kt.
Finansų ministrė tikina, kad mokesčių peržiūros krepšelis jau yra finišo tiesiojoje – kirtus jį galutiniai pasiūlymai turėtų būti pristatyti koalicijos partneriams.
Ir tik paskui – visuomenei.
Seimo darbotvarkėje jis atsirastų sesijai perkopus pusiaują. Bent jau dabar taip planuojama.
Prie mokesčių peržiūros reformos jungiasi ir prezidentūra – prezidentas Gitanas Nausėda yra numatęs teikti tam tikras iniciatyvas dėl neapmokestinamojo pajamų dydžio ir minimalios mėnesinės algos dirbančioms ir vaikus auginančioms šeimoms spartesnio suartinimo, investicinės pelno lengvatos pratęsimo.
Pasak šalies vadovo, tie sprendimai susiję su numatomu mokesčių paketu, kuris turi būti pateiktas Vyriausybės Seimui: jeigu ten bus analogiški arba labai panašūs, jis linkęs savo iniciatyvas atsiimti.
Prezidentas aiškina, kad investicinės pelno lengvatos pratęsimui yra praktiškai vienbalsis sutarimas su visomis Seimo frakcijomis. Galiausiai G. Nausėda neatmeta galimybės dėl bankų viršpelnių pajamų apmokestinimo ir kitų idėjų.
Beje, kaip tik ketvirtadienį, kovo 9 d., pasirodė G. Skaistės pranešimas, kad Finansų ministerija siūlo ateinančius 2 metus bankams taikyti solidarumo mokestį, kuris iš finansų įstaigų leistų surinkti 510 mln. Eur mokesčių. Surinktos lėšos būtų skirtos krašto apsaugai finansuoti.
Prognozuojama, kad šis ilgai brandintas mokestinių siūlymų paketas Seime bus narstomas po siūlelį, juolab kad jau dabar žinoma, jog net valdantieji kai kuriais klausimais neturi bendro sutarimo.
Pasigirdo žinių, kad ne viskam pritars valdančiosios koalicijos partnerė Laisvės partija. Jos lyderė Aušrinė Armonaitė teigė, kad partija nepritaria visuotinio nekilnojamojo turto mokesčiui ir apskritai pasisako prieš mokesčius, kurie apsunkina verslą.
Viktorija Čmilytė-Nielsen, Seimo pirmininkė, kalbėdama apie galimas užsibrėžtas linijas iš Liberalų sąjūdžio pusės, tikino, kad raudonos linijos nėra brėžiamos, tačiau bet kuris pasiūlymas dėl mokesčių didinimo bus ypač kruopščiai vertinamas.
Neabejotina, kad savo žodį tars ir opozicija, kuriai „pagal pareigas“ priklauso kuo labiau ir kuo dažniau nepritarti.
Tiesa, dabar jau neaišku, kas ištiko patį mokesčių reformos terminą: dabar Vyriausybė jau kalba apie „mokesčių sistemos peržiūrą“ – kaip VŽ anksčiau aiškino G. Skaistė, ji nevadinama reforma, „nes reforma apima gerokai didesnes konversijas, nei planuojame pateikti“.
„Kai kurie pasiūlymai turbūt įsigaliotų anksčiau, kai kurie – vėliau, ir tai turi tam tikrą aiškią logiką, tačiau dalis pasiūlymų tikrai įsigaliotų nuo 2024 m., dalis nuo vėlesnių, priklauso nuo konkretaus pasiūlymo. Reikia žiūrėti į visą bendrą sisteminę logiką, kuri bus pateikta, ir man atrodo, ta logika yra ganėtinai aiški“, – teigė finansų ministrė.
VŽ nuomone, kol kas visi viešumoje pasirodę svarstymai labiau primena būrimą iš kavos tirščių. Realiai taip ir neaišku, kada visas mokestinių pakeitimų paketas bus pradėtas svarstyti Seimo posėdžiuose – perėjęs socialinių partnerių, lobistų ir kitų suinteresuotųjų grupių rėtį, jis rizikuoja gerokai įstrigti pavasarinėse parlamentarų diskusijose.
O rudeninis jų tęsinys gali sulaukti netikėtų perturbacijų – parlamentarams diskutuojant tokiais jautriais klausimais gali tekti vis dažniau dairytis per petį: ką gi pasakys jų rinkėjai? Juk 2024-ieji – nauji Seimo rinkimai, o, kaip rodo daugiametė praktika, teikti rimtas reformas kadencijos pabaigoje – nepalankus žingsnis valdantiesiems. Ko gero, ir pačiai reformai.
