Valdantiesiems vertėtų suklusti
Lietuvos socialdemokratų partija gali dabintis lyderiaujančiais pirmojo turo laurais: 10 socialdemokratų merų išrinkti pirmame ture, dar 20 bus antrame. Vilniuje ši partija pateko į tarybą po pertraukos.
O sostinė perėmė iš Kauno tradicijas reikšti palankumą konservatoriams: į antrąjį rinkimų turą Vilniuje pateko dešiniųjų kandidatas – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų atstovas Valdas Benkunskas, aplenkęs apklausose pirmavusį Artūrą Zuoką. Šis dabar – antras.
Kaune intrigos nebuvo – miestiečiai vėl išsirinko Visvaldą Matijošaitį. Vargu ar kas abejojo, kad mero soste toliau liks sėdėti itin odiozine figūra tapęs verslininkas. Ir ne tik dėl to, kad, kaip vertina politologai, pernelyg silpnus konkurentus parinko partijos: praktiškai jokių šansų neturėjo nei Vytautas Juozapaitis, nei Aurelijus Veryga.
Ko gero, kitaip ir būti negalėjo. Tiesa, šiuose rinkimuose V. Matijošaičio rėmėjų būrys kiek aptirpo: ankstesniuose rinkimuose už jį balsavo beveik 80%, o šįkart – 58%. Bet ir to jam užteko pergalei.
Kauniečius toks meras tenkina. Tenkina politikas-verslininkas, iki šiol savo krabų lazdeles lipdantis Rusijoje ir mokantis mokesčius Putino režimui. Nuo to kraupsta ir ukrainiečiai, ir juos aktyviai palaikantys lietuviai. Vieni aukoja radarams, Matijošaičiai – kruvino agresoriaus kapšui.
Kauniečius, tuos 58%, tenkina meras, ciniškai išsisukantis nuo klausimo apie Krymą: „ne man priklauso“. Dar ciniškiau kauniečių „tėvas“ dalija patarimus (nemokamus) miesto esą negebantiems valdyti politiniams oponentams: verčiau jie liktų namuose ar „žuvį darinėtų „Vičiūnų“ fabrike“.
Kažin kuriame? Kur Matijošaitis juos siunčia „darinėti“ – gal į jo verslui palankią Rusiją?
Belieka tik apgailestauti, kad atsiranda piliečių, kurių sąžinę galima nupirkti aptvarkyta miesto aplinka, ir verslininkų, kurie spjauna ir į žmogiškąsias vertybes, ir į savo reputaciją. Tik pastaroji – neamžina. Viskas turi savo kainą.
Vertindami visą rinkimų paveikslą, vieni politologai savivaldos rinkimus vadina generaline repeticija prieš būsimus Seimo rinkimus, kiti aiškina, kad iki jų dar yra laiko bent kiek pakoreguoti rinkėjų nuomonei – ir į vieną, ir į kitą pusę. Tačiau geresnis pasirodymas savivaldos rinkimuose suteikia džiugesnių vilčių ir ryžto kitąmet užimti daugiau kėdžių šalies parlamente.
Vytautas Dumbliauskas, Mykolo Romerio universiteto politologas, atsargiai prognozavo, kad kitąmet vyksiančiuose Seimo rinkimuose daugiausia balsų surinks ir naują valdančiąją koaliciją gali formuoti centro kairės partijos – socialdemokratai, demokratai, valstiečiai.
Politologai teigia, kad nors kol kas daugiau džiaugsmo kairiųjų stovykloje, dabar įvykę savivaldos rinkimai nebūtinai yra aiškus socialdemokratų kelio į pergalę Seimo rinkimuose ženklas.
„Tačiau tam tikrų tendencijų išties galima įžvelgti. Socialdemokratai yra šių rinkimų laimėtojai, bet ir Sauliaus Skvernelio Demokratų sąjunga pasirodė tikrai neblogai. Tai reiškia, kad savivaldoje yra šiokių tokių ir nacionalinio lygmens atspindžių. Apie pergalę Seimo rinkimuose, natūralu, dar per anksti kalbėti, bet matome, kad yra pakilimas balsuojant už šias partijas“, – teigia Mažvydas Jastramskis, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto politologas.
Mandatus tarybose gavę politikai dabar pradeda dėlioti būsimųjų koalicijų kontūrus, partijos tariasi, kokius kandidatus į mero postą palaikytų antrajame ture.
VŽ nuomone, nors išryškėjęs kairiųjų dominavimas savivaldos rinkimuose nesignalizuoja apie tokią pačią sėkmę artėjančiuose Seimo rinkimuose, valdantiesiems, ko gero, suklusti vertėtų. Parlamento rinkimų rezultatams nemenką įtaką visada daro rinkėjų aktyvumas, t. y., kieno rėmėjai yra drausmingesni ir labiau susitelkę. Pasak politologų, centro dešinės partijų elektoratas per šiuos savivaldos rinkimus įrodė, kad yra drausmingas, todėl ir 2024 m. rudenį, jeigu aktyviai ateis prie balsadėžių, reitingą beprarandančias ir vienaip ar kitaip į skandalus grimzdusias savo partijas gali vėl ištraukti į valdžią.
