Įžvalgos
Įžvalgos
Įžvalgos
Įžvalgos
Įžvalgos
2023-03-02 06:50

Verslas, pasiklydęs laike

Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
Ko gero, verslui nieko nėra nemaloniau kaip valdžios pateikiami siurprizai, kuriems neduota laiko pasiruošti. Nors era, kai įstatymai buvo priimami per vieną naktį, baigėsi, kartais vis dar atrodo, kad gyvename šalyje, kur kairė nežino, ką daro dešinė, o dešinė mano, kad kairė viską jau yra padariusi.

Tai vieno, tai kito sektoriaus verslininkai staiga sukrunta, nes ima artėti diena, nuo kurios keičiasi jiems aktualūs įstatymai. Praėjusių metų pabaigoje nepasitenkinimą garsiai ėmė reikšti maitinimo ir apgyvendinimo įstaigų vadovai, nes pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatos laikotarpis artėjo į pabaigą. Argumentai: sektorius dar nespėjo atsigauti po pandemijos, nuo kurios ypač nukentėjo, išaugo energijos kainos, pabrango žaliavos, dėl infliacijos sumažėjo gyventojų perkamoji galia.

Ir niekas nepasakytų, kad verslininkai neteisūs. Tačiau Vyriausybės pozicija irgi nė per plauką neprasilenkė su tiesa: 9% PVM lengvata maitinimo įmonėms buvo numatyta iki praėjusių metų pabaigos, dėl to buvo susitarta ir tokio susitarimo turi būti laikomasi. 

„Toks buvo susitarimas nuo pradžių ir visi žinojo, kad tikrai ta 2022 m. pabaiga kada nors ateis ir ji atėjo“, – tąkart, po Vyriausybės langais aidint piketams, kalbėjo premjerė Ingrida Šimonytė. Vis dėlto į verslo argumentus buvo atsižvelgta ir lengvata pratęsta iki šių metų pabaigos. Ko gero, šiai artėjant, vėl pasigirs reikalavimų lengvatą taikyti ir toliau, bet, regis, dabar Vyriausybė griežtai laikysis pozicijos šią laikiną išimtį panaikinti.

Dabar vis dažniau girdima kita data – liepos 1-oji: ją linksniuoja farmacijos sektorius. Mat nuo tos dienos turėtų įsigalioti Farmacijos įstatymo pataisos, kurios numato, kad vaistinėje kartu su farmakotechnikais fiziškai privalės būti vaistininkas, farmacininkas. Dabar kai kuriose vaistinėse dirba tik farmakotechnikas, kuris jeigu reikia, su farmacininku pasikonsultuoja telefonu ar kitu nuotoliniu būdu.

Skelbia pavojų, kad vaistines teks uždaryti dėl vaistininkų trūkumo, bet ar iš tiesų jų trūksta?

Vaistinių vadovai vieną po kito dėlioja argumentus, kodėl vertėtų nieko nekeisti, palikti dabartinę tvarką. Anot jų, jei pataisoms būtų pritarta, labiausiai nukentėtų priešpensinio amžiaus farmakotechnikai – tokių yra dauguma, nes jei neatsiras pakankamai farmacininkų, dalį vaistinių teks uždaryti. Labiausiai tai pajustų rajonų ir miestelių vaistinės, nes būtent ten specialistą sudėtingiausia prisišaukti. Ir apskritai kam keisti tvarką, jei ir ši yra gera?

Tačiau pataisų rengėjai viską mato kiek kitaip. Jų teigimu, problema – ne specialistai ir ne jų trūkumas. Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) dar pernai, pasirodžius žinutėms apie galimą darbuotojų trūkumą vaistinėse, atkreipė dėmesį, kad Lietuva Europos Sąjungos kontekste – tiek vaistininkų, tiek vaistinių skaičiumi atitinkamam skaičiui gyventojų – yra tarp pirmaujančių šalių.

Ir dalis pačių vaistinių įkūrėjų, verslininkų, farmacininkų teigia, jog tikroji problema ta, kad Lietuvoje yra per daug vaistinių, ir pritaria nuo liepos planuojamiems pokyčiams. Be to, nauja tvarka būtų kur kas aiškesnė sprendžiantiems, ką studijuoti, nes šiuo metu informacija apie farmakotechniko profesiją tarsi tarp dangaus ir žemės: atrodo, lyg ir gali dirbti vaistinėje, bet nuo liepos – jau nebeaišku. O iš tiesų farmakotechnikai yra laukiami vaistinėje kaip pirmieji vaistininko pagalbininkai. Beje, būtent jų, o ne farmacininkų labiausiai ir trūksta. Remiantis Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos duomenimis, 2022 m. pabaigoje Lietuvoje dirbo 4.815 farmacijos specialistų: 3.654 vaistininkai ir 1.161 vaistininko padėjėjas – farmakotechnikas. Palyginti su 2021 m. duomenimis, vaistininkų per metus padaugėjo 71, o jų pagalbininkų, farmakotechnikų, sumažėjo 37.

Ir svarbiausia – šių metų liepos 1 d. neatsirado iš niekur: net prieš 16 metų buvo pradėta ruoštis pataisoms ir nurodyta, kad būtent nuo šios datos jos turėtų įsigalioti. Taigi niekas negalėtų pasakyti, kad nebuvo palikta pakankamai laiko pasirengti.

VŽ nuomone, tai, kad įstatymų pokyčiai planuojami iš anksto, yra brandžios valstybės ženklas. Tai, kad einama į kompromisus, byloja apie gebėjimą atsižvelgti į pasikeitusias sąlygas. Verslas irgi gerokai patobulėjo išmokęs argumentų kalbą – būtent tokia dažniausiai yra išgirstama. Tačiau iki visiško susikalbėjimo dar toli: būsimiems pokyčiams abi pusės turi ruoštis iš anksto, o ne dialogo žanrą prisiminti paskutinę minutę.

REDAKCINIS STRAIPSNIS (vedamasis) – redakcijos nuostatas atspindintis, jos vardu parašytas, neretai nenurodant konkretaus autoriaus, rašinys. Dažniausiai atsiliepia į kokius nors įvykius, visuomenės politinio gyvenimo problemas, tendencijas. Būdinga nedidelė, neretai vienoda visiems leidinio redakciniams straipsniams apimtis, glaustas minčių dėstymas, tezių pobūdžio argumentacija, naudojami publicistinės retorikos elementai. Įprasta pateikti išvadas, apibendrinimus, atspindinčius redakcijos nuostatas. (Žurnalistikos enciklopedija)

52795
130817
52791