M. Petrauskas. Atėjo metas keisti kovos su pinigų plovimu strategiją

Bet galime skaičiuoti ir kitaip. Vien Lietuvoje licencijuotos „fintech“ įmonės (elektroninių pinigų institucijos ir mokėjimų įstaigos) 2021 m. atliko 194 mlrd. Eur vertės operacijų. Taigi, darant itin konservatyvią prielaidą, kad 1% visų operacijų gali būti susijusios su įtartina, „nešvaria“ veikla, vis tiek gauname tikrai įspūdingą didesnę nei 1 mlrd. Eur sumą. Ir į šią statistiką dar net neįskaičiuotos didžiųjų bankų ar kriptokeityklų atliekamos mokėjimų operacijos.

Norint apsaugoti finansų sistemą nuo įtartinų pinigų, finansų įstaigos ir kiti įpareigoti subjektai turi tokius atvejus identifikuoti bei informuoti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybą (FNTT). Tokių pranešimų skaičius kas metus auga ir, jeigu 2017 m. FNTT gavo 883 įtartinos veiklos pranešimus (vadinamuosius STR), tai 2021 m. STR jau buvo pateikta 45.709.

Suprantama, FNTT tokio didelio skaičiaus STR išsamiai analizuoti negali, todėl atrinkti ir išsamiau buvo analizuoti tik rizikingiausi – 610 STR, o Lietuvos teisėsaugos institucijoms buvo išsiųsti 229 išanalizuoti STR. Tik 15 atvejų buvo pradėti ikiteisminiai tyrimai pagal Baudžiamojo kodekso 216 str. „Nusikalstamu būdu gauto turto legalizavimas“.

Lietuvoje 2021 m. sustabdytų piniginių operacijų suma buvo 65 mln. Eur, tačiau tik 11 mln. Eur vėliau buvo pritaikytas laikinas nuosavybės teisių apribojimas pagal baudžiamojo proceso kodeksą. Ir tai dar ne faktas, kad tie 11 mln. Eur, ištyrus nusikalstamas veikas, buvo vėliau  konfiskuoti. Taigi, panašu, kad oficialioji statistika Lietuvoje toli gražu neparodo tikrųjų pinigų plovimo mastų.

Pavyzdys su plėšimais

Įvairių šalių pasaulio policijos pajėgos dar praėjusiame amžiuje suprato, kad vien tiriant nusikaltimus pažangos nepadarysi. Todėl nusikaltimų prevencijoje atsirado naujos tendencijos, kurios įprastinę reaktyvią (nukreiptą į nusikaltimo ištyrimą) policijos veiklą, pakeitė į proaktyvią veiklą (nukreiptą į nusikalstamumo priežasčių šalinimą).

Juk visuotinai žinoma, kad nusikaltimui įvykti būtini 3 elementai: nusikaltėlis, vieta ir auka. Eliminavus bent vieną iš šių elementų, realu užkirsti kelią nusikaltimui įvykti. Eliminuoti nusikaltėlį ar auką yra pakankamai sudėtinga, tačiau surinkti daugiau apibūdinančios informacijos apie nusikaltimo vietą yra nemažai instrumentų.

Paimkime konkretų pavyzdį –  privataus turto vagystes Vilniuje. Preziumuokime, kad surinkome statistiką apie tipinius tokio tipo nusikaltimus sostinėje:

• „Karšti taškai“: privatūs namai A, B ir C gatvėse;
• Laikas: 02.00–04.00 val.;
• Vagiami daiktai: buitinė technika, lauko kepsninės, dviračiai;
• Išgabenimas: automobiliais, mikroautobusais;
• Vykdytojai: 16–28 m. vyrai, dažniausia jų būna 2–3.

Taigi, logiškos rekomendacijos norint išvengti tokio tipo nusikaltimų būtų įrengti vaizdo stebėjimo, automobilių numerių automatines nustatymo sistemas šiose gatvėse, įpareigojant policijos patrulius tarp 01.00–05.00 val. dažniau aplankyti šiuos maršrutus bei tikrinti ir fiksuoti automobilius ir asmenis atitinkančius įtartinumo kriterijus. Papildomai galima gerinti tų vietų apšvietimą, organizuoti bendradarbiavimą su vietinėmis gyventojų bendruomenėmis.

Pradėti nuo šaltinių išgryninimo

Lygiai taip pat reikėtų keisti ir kovos su nusikalstamumu bei pinigų plovimo prevencija strategiją.

„Sek paskui pinigus“ principas, gal ir veikęs praėjusiame amžiuje, yra reaktyvus ir dabartiniais laikais jo efektyvumas yra žemas.

Taigi, finansų institucijoms reikėtų pradėti proaktyvią prevencinę veiklą. Nuo ko pradėti? Iš pradžių reikėtų suprasti ir žinoti didžiausias pajamas organizuotam nusikalstamumui duodančiu pirminius nusikaltimus. Interpolo ekspertai 2022 m. labiausiai populiarėjančiais įvardijo:

• Nuotolinį sukčiavimą (socialinė inžinerija);
• Išpirkos už pavogtus asmens duomenis reikalavimą.

Papildomai dar galima pridėti:

• PVM grobstymą ir sukčiavimą su kitais mokesčiais;
• ES ir valstybės biudžeto įvairių paramos projektų grobstymą (sukčiavimą).

Šių nusikaltimų vykdymas organizuotam nusikalstamumui duoda labai didelį pelną ir kelia sąlyginai mažą grėsmę, kad nusikaltėlis bus nustatytas arba bus skirta reali laisvės atėmimo bausmė. Taigi, vertėtų daugiau dėmesio skirti pirminio nusikaltimo ir vėliau naudojamo pinigų plovimo modelio suvokimui ir jo priežasčių šalinimui.

Riziką keliantys požymiai

Viso pasaulio pinigų plovimo prevencijos specialistai pripažįsta, kad po sukčiavimo vėliau pinigų įsisavinimui dažniausiai naudojamas prekyba grįstas pinigų išplovimo metodas. Šiam metodui vykti dažniausiai naudojamos fiktyvios įmonės. Taigi, prevenciškai, o ne tik reaktyviai, siekiantys veikti priežiūros institucijų atstovai ir finansų institucijų pinigų plovimo prevencijos specialistai dėmesį turėtų atkreipti į šiuos padidintą pinigų plovimą riziką keliančius veiksnius:

• didelė įmonės apyvarta ir sąlyginai mažas darbuotojų skaičius (1–2 darbuotojai,  gaunantys minimalų atlyginimą);
• tranzitinis lėšų judėjimas ar jų pervedimas iš karto (netrukus) po to, kai įskaitomos lėšos;
• atsiskaitymai vyksta tarp įmonių, kurias valdo tie patys ar susiję asmenys;
• vykdomas sisteminis ir įmonės veiklos pobūdžiui nebūdingas gautų lėšų gryninimas arba grynųjų pinigų įnešimas per bankomatus;
• juridinio asmens vadovo amžius, t. y. vadovas yra nuo 18 iki 25 metų arba nuo 55 metų;
• juridinių asmenų vadovai yra kitų valstybių piliečiai (Latvija, Estija, Lenkija, Ukraina, Bulgarija ir pan.);
• tas pats asmuo yra kelių juridinių asmenų vadovas;
• juridinio asmens buveinė registruota adresu, garsėjančiame dideliu užregistruotų įmonių skaičiumi (pvz., Vilniuje: Laisvės pr. 60, Architektų g. 56-101, Perkūnkiemio g. 13-91, J. Savickio g. 4, V. Nagevičiaus g. 3; Kaune: Partizanų g. 61-806);
• juridinių asmenų registracijos adresas yra akivaizdžiai apleistose ir (ar) komercinei veiklai vykdyti netinkamose patalpose;
• neįprastas juridinio asmens nuosavybės ar valdymo struktūros pasikeitimas, užmezgus su juo dalykinius santykius;
• juridinis asmuo per paskutinius 12 mėnesių nepateikė finansinių ataskaitų valstybės juridinių asmenų registrui;
• nesusijusiems tretiesiems asmenims suteikiamos prieigos prie kliento juridinio asmens turimų paslaugų (pvz., prieiga prie interneto bankininkystės sistemos);
• dokumentai yra formalūs (bendro pobūdžio), neatskleidžiantys ir nedetalizuojantys konkrečių paslaugų suteikimo (pavyzdžiui, neišsamios PVM sąskaitos faktūros, važtaraščiai);
•  įmonės interneto svetainės turinys yra neišsamus (pavyzdžiui, nėra informacijos apie įmonės veiklą, nenurodomi įmonės kontaktai, dalis interneto svetainės nuorodų ar visa svetainė neveikia);
• juridinio asmens akcijų perleidimai įvykę per trumpą laikotarpį;
• juridinio asmens teisinis statusas yra „inicijuojamas likvidavimas“, „likviduojamas“;
• juridinio asmens el. pašto adresas neatitinka rinkos praktikos dėl savo reprezentatyvumo (pavyzdžiui, adresas baigiasi galūne @yahoo.com, @yandex.com ar @gmail.com);
• juridinio asmens atstovas ir (ar) vadovas nežino, kokias paslaugas teikia įmonė, negali išsamiau papasakoti apie įmonės veiklą, veiklos pobūdį ir (ar) verslo partnerius.

Nustačius du ar daugiau rizikos faktorių, vertėtų apie klientą surinkti kuo daugiau papildomų duomenų. Renkant informaciją apie juridinį asmenį derėtų nesikliauti vien kliento pateikiama informacija ar dokumentais, o aktyviai naudotis viešųjų šaltinių žvalgybos (angl. Open-source intelligence, OSINT) ir kitais viešai prieinamais informacijos šaltiniais, tokiais, kaip lėktuvų, laivų judėjimo stebėjimo įrankiais, palydoviniais žemėlapiais ir pan.

Žinoma, didinant informacinių technologijų sprendimų naudojimą finansinių sukčiavimų prevencijoje, reikia nepamiršti paraleliai investuoti ir į pinigų plovimo prevencijos specialistų kompetencijų didinimą, nes būtent jų sprendimai dažniausiai nulemia prevencinių veiksmų efektyvumą.

Komentaro autorius – Mindaugas Petrauskas, AMLYZE finansinių nusikaltimų prevencijos vadovas