Vilkai Mauglio neužaugins
JAV išrašius riebų šimtų milijardų dolerių čekį žaliųjų technologijų pramonei, o Kinijai vis dar dominuojant žaliavinių komponentų tiekimo rinkose, ES atsidūrė ten kažkur per viduriuką: tarp išlaidaujančių amerikiečių ir masto ekonomiką siūlančios Kinijos. Tai tikrai ne pati šilčiausia vietelė, ypač tuo metu, kai inovatyvi pramonė dėl didesnių valstybinių subsidijų gali migruoti per vandenynus tarsi arktinė žuvėdra, įveikianti apie 40.000 km per metus.
Kad iš Europos keltis kur šilčiau gali būti verta, įrodo ir skaičiai. Pavyzdžiui, „CleanTech for Europe“ duomenimis, praėjusiais metais 27 ES šalių bendros investicijos į žaliąsias technologijas siekė apie 10 mlrd. Eur ir maždaug 4 kartus nusileido Šiaurės Amerikos regionui. Dar daugiau žibalo į ugnį įpylė nuo šių metų pradžios JAV įsigaliojęs Infliacijos mažinimo įstatymas, kuris numato maždaug 400 mlrd. USD subsidijoms ir lengvatinėms paskoloms, jei kalbėsime apie atsinaujinančios energetikos ir su mažesne tarša susijusius pramonės sektorius.
Europai atėjo laikas apsispręsti: tarsi garbingam Prancūzijos muškietininkui pakelti JAV mestą pirštinę ir susitaikyti, kad principas „visi už vieną, vienas už visus“ lieka galioti tik lentynose dulkes renkančiose Alexandre’o Dumas knygose, arba griebtis didesnio eurokalibro muškietos. Po ES valstybių vadovų susitikimo paaiškėjo, kad būtent prancūzai, žinoma, kartu su vokiečiais labiausiai nori subsidijuoti savo pramonės įmones, o Briuselio koridoriuose pasigirdo ir situaciją taikliai iliustruojančių šalių balsų šaržų: 2 už, 25 prieš.
Nors per pandemiją ES narėms buvo leista labiau subsidijuoti įmones ir taip kištis į rinką, paaiškėjo, kad daugiausia subsidijų atiteko Vokietijos ir Prancūzijos bendrovėms. Kitos šalys tenkinosi tik likučiais. Laisvosios rinkos šalininkai dabar nerimauja, kad noras atsakyti, ES vertinimu, į nesąžiningą JAV paramos politiką gali supurtyti esminį Bendrijos pamatą – sąžiningą konkurenciją.
Tiesa, subsidijų panaudojimo lyderiai taip pat neranda sutarimo dėl bendro pagalbos mechanizmo. Roma ir Paryžius palaiko naujo fondo kūrimo idėją, kad būtų sukurtas užtvaras Kinijos ir JAV protekcionizmo bangoms, tačiau kitos šalys nemato prasmės pinigus atiduoti didžiausiems. ES jau daugėja inovatyvių pramonės įmonių, kurios derybų metu su vyriausybėmis yra linkusios nuo apskrito stalo persėsti prie stačiakampio formos baldo: jei nepadarysite to, ko mums reikia, gamybą plėsime už Atlanto.
Valstybinės paramos politikos svarbą atspindi ir Danijos jūrinio vėjo parkų pavyzdys. Sureagavusi į ES pastabas dėl per didelio projektų subsidijavimo, Danija suspendavo leidimų tokioms elektrinėms išdavimą ir sukėlė investuotojų nepasitenkinimą. Remiantis „WindEurope“ duomenimis, naujų jūrinių projektų finansavimas Europoje sumažėjo nuo 27,7 mlrd. Eur 2020 m. iki 16,6 mlrd. Eur 2022 m. Eur.
Dar daugiau, ES spaudžia ir Kinija, kuri didžiausiems Europos pramonininkams pirmiausia įdomi dėl masto, pavyzdžiui, plečiantis elektromobilių gamybai Kinijoje, reikės naujų baterijų gamyklų ir t. t. Be tėvų likusį JAV kapitalo Mauglį ji užaugino ne po vilkų kailiais, bet po savo drakonišku sparnu. Ir ne tik atklydėlį pamaitindama, saugodama ir augindama, bet ir iš jo mokydamasi technologinių paslapčių iš kito (Vakarų) pasaulio.
Kol kas ES lyderiai sutarė tik dėl vieno: reikia išnaudoti jau sukurtus paramos mechanizmus, mažinti biurokratiją, padaryti taip, kad subsidijos pasiektų tikslines pramonės įmones, kurios pradeda įgauti ir strateginę vertę, kuo greičiau.
VŽ nuomone, ES arsenale yra priemonių, kurios gali duoti atsaką vėl įsigalinčiam valstybių protekcionizmui. Tai ir RRF fondas, ir taršos leidimų išdavimas, plečiama mokesčių lengvatų bazė. Bėda ta, kad pramonė nelinkusi klaidžioti painiuose biurokratų koridoriuose ir laukti, kol pavyks susitarti, laukti, kol konkurentai užims didesnę dalį rinkos.
„Bukas ir bukesnis“ – JAV sukurta komedija. Norėtųsi ES politikams palinkėti būti ryžtingiems ir mokytis iš kitų padarytų klaidų, kai kartais tenka rinktis iš blogo ir blogesnio varianto. JAV susigrąžinti perspektyviausias pramonės įmones greičiausiai pavyks, tačiau galbūt pirmiausia tiesiog nereikėjo jų paleisti. ES taip pat nereikėtų paleisti, nes „Bukas ir bukesnis“ tėra pavadinimas.
