J. Akelis. Didesnis finansinis skaidrumas – pigesnis kapitalas, mažesnė elektros kaina

Neseniai atlikta tarptautinės ekonominių tyrimų bendrovės „Oxera“ studija parodė, kad iš tokios reformos laimėtų ir verslas, ir investuotojai, ir ekonomikos, ir paprasti vartotojai – visose ES valstybėse, įskaitant Lietuvą. Nors, atrodo, kad pokyčių verslo reguliavimo sferoje jau ir taip netrūksta, tačiau, šiuo atveju, turime labai konkrečius argumentus ir pavyzdžius, kodėl verta dar labiau teisiškai apibrėžti verslo finansinę atskaitomybę, atsakomybes ir valdymo procesus.

Griežtesni įpareigojimai – ekonominė nauda

Minimą studiją inicijavo grupė, Europoje vienijanti šešis didžiausius tarptautinius audito ir kitų profesinių paslaugų įmonių tinklus, įskaitant ir EY. Studijos poreikis išryškėjo per Europos Komisijos Finansinio stabilumo, finansinių paslaugų ir kapitalo rinkų sąjungos generalinio direktorato rengtas diskusijas. Pagrindinės jų temos buvo įmonių valdymo ir finansinės atskaitomybės kokybės, auditorių veiklos reguliavimo ir už auditorių priežiūrą atsakingų institucijų funkcijų kokybės gerinimas.

Viena iš esminių „Oxera“ studijos išvadų rodo, kad efektyvesnis įmonių valdymas ir finansinis skaidrumas kapitalo kainą ilguoju periodu verslui galėtų sumažėti vidutiniškai 1,28, o tam tikrais atvejais ir iki 1,5 proc. punkto. Tai – reikšminga ekonominė nauda, ypač brangstančio kapitalo akivaizdoje.

Be to, Žaliąjį kursą pasirinkusiai ir klimato atžvilgiu neutraliu žemynu užsibrėžusiai tapti Europai būtina maksimaliai gerinti savo investicinę aplinką. Jei ši reforma būtų įgyvendinta, tai turėtų tiesioginės teigiamos įtakos ES investiciniam patrauklumui tiek užsienio, tiek vietos investuotojų požiūriu. O tai būtų teigiamas postūmis su įvairiais ekonominiais iššūkiais susiduriančioms ES šalių ekonomikoms, dėl ko laimėtų visi – ir verslas, ir valstybė, ir jos gyventojai.

Pavyzdžiui, daugelis elektros ar šilumos energijos tarifų Europoje yra susieti su kapitalo kaštais. Juos vertinant, nuosavo kapitalo kaštų dedamoji yra vienas svarbiausių elementų. Taigi, jei įmonių nuosavo kapitalo kaštai sumažėtų, energijos kainos vartotojams taip pat būtų mažesnės.

Proga pasimokyti iš JAV ir Italijos

Pagrindiniu „Oxera“ studijos objektu tapo įmonių valdymas ir finansinės atskaitomybės kokybės gerinimas. Studijoje apžvelgti įstatymų normatyvai, reglamentuojantys įmonių valdymą ir atskaitomybę kiekvienoje iš 27 ES valstybių narių. Ekspertiniai šalių vertinimai buvo palyginti su situacija Italijoje ir JAV, kurios yra pasiekusios didelę pažangą, stiprindamos verslo finansinės atskaitomybės proceso kokybę.

Poreikis didinti ES įmonių vadovybių atsakomybę, susijusią su finansine atskaitomybe, taip pat – kurti, palaikyti, testuoti efektyvias vidaus kontrolės sistemas ir viešai apie tai pranešti, ypatingai išryškėjo pastaraisiais metais, po Didžiojoje Britanijoje bei Vokietijoje įvykusių reikšmingų įmonių apskaitos skandalų. Prieš daugelį metų Italija ir JAV pokyčius šioje srityje įgyvendino irgi po skaudžių ekonominių įvykių. JAV reformos prasidėjo po energetikos milžinės „Enron“ ir telekomunikacijų bendrovės „WorldCom“ sukčiavimo skandalų ir bankrotų, o permainos Italijoje subrendo po maisto pramonės koncerno „Parmalat“ griūties, kuri sukėlė milžinišką žalą visai Italijos ekonomikai ir šalies verslo reputacijai.

Po skandalų tiek JAV, tiek Italija įmones įpareigojo tiksliai, aiškiai ir viešai deklaruoti, kad yra įdiegta, kasmet ištestuota ir patikimai veikia finansinės atskaitomybės rengimo vidaus kontrolės sistema (JAV taip pat įpareigojo auditorius kasmet atlikti šio svarbios srities auditą ir viešai pareikšti apie tai nuomonę). Taip pat šios šalys naujai apibrėžė ir padidino įmonių vadovaujančių asmenų atsakomybę, sugriežtino auditorių veiklos reguliavimą bei reikalavimus audito kokybei.

Ar tikrai norime laukti?

Vis tik kol kas progresą įmonių valdymo srityje Lietuvoje dažniau palaiko tik atskiros bendrovės ir privačios iniciatyvos. O, žvelgiant į ateitį, mūsų šalies laukia ne vienas ekonominis iššūkis – mažėjantis konkurencingumas dėl nenustojančių kilti gamybos ir paslaugų teikimo kaštų, vis gilėjanti demografinė krizė, mažo šalies dydžio objektyviai nulemtas patrauklumas tarptautiniams investuotojams ir kiti.

Šių iššūkių kontekste mūsų valstybės ir jos žmonių, taip pat verslo gerovės labui svarbu, kad Lietuva būtų matoma ir lyderiautų svarbiose srityse. Tam stipriu postūmiu galėtų tapti mūsų valstybės pastangos didinti verslo skaidrumą, įstatymais stiprinant reikalavimus bendrovių valdymo ir atskaitomybės kokybei, nelaukiant, kol to siekti įpareigotų ES.

Dabar Lietuvai atkreipti į save dėmesį ir imtis panašių pokyčių laikas yra palankus, nes, tikėtina, kad visos bendrijos mastu šios reformos traukinys pajudės tik prasidėjus kitai Europos Komisijos kadencijai – tik 2024-ųjų pabaigoje. Kai matome aiškius sprendimus, kuriuos JAV ir Italija atliko savarankiškai, gerąją praktiką įgyvendinti tampa paprasčiau. Galime tapti lyderiais srityje, kur naudos potencialas yra išties didelis – tą akivaizdžiai rodo „Oxera“ studija. Tai padėtų Lietuvai plėtoti savo kapitalo rinką, pritraukti daugiau užsienio ir vietinių investicijų, stiprinti šiuolaikinio verslo reputaciją. Visi investuotojai sutinka, kad didesnis įmonių skaidrumas reiškia mažesnę riziką ir didesnį pasitikėjimą. Lenktynėse dėl investicijų tai gali tapti lemiamu šalies pranašumu.

Komentaro autorius – Jonas Akelis, Profesinių paslaugų bendrovės „EY“ vykdantysis partneris Baltijos šalyse