Stagnacija su alternatyva
Būsto sektoriaus atstovų nuotaikas atspindi apklausa, kurią VŽ atliko gruodį. Atsakymus pateikė daugiau nei 70 sektoriaus ekspertų, plėtotojų, investuotojų, NT valdytojų, tarpininkų ir kitų profesionalų.
Didesnė dalis (59,5%) sektoriaus dalyvių viliasi, kad 2023 m. būsto kainos išliks stabilios, o daugiau nei trečdalis (35,7%) prognozuoja, kad jos mažės. Šių metų pabaigos nuotaikos ryškiai skiriasi nuo pernykščių – tuomet gruodį dauguma apklaustųjų tikėjosi kainų didėjimo. Šiemet jos dar kurį laiką ir augo.
Klausiami, kokių tikisi būsto įperkamumo tendencijų 2023 m., sektoriaus dalyviai taip pat buvo gana pesimistiški – 43,68% tikėjosi mažiau įperkamo NT, trečdalis apklaustųjų vylėsi, kad įperkamumas nesikeis. Kone pusė nurodė kitąmet besitikintys stagnacijos, penktadalis prognozuoja, kad situacija bus įprasta.
Martynas Žibūda, NT plėtros bendrovės „Eika“ generalinio direktoriaus pavaduotojas, sako, kad 2023 m. galima tikėtis ir didesnių būsto nuolaidų, ir smulkesnių plėtotojų bankrotų. Pasak jo, būsto poreikis išliks – nes net ir sunkiausiais laikas tai yra būtina prekė. Tačiau jis mano, kad paklausa gali gerokai nusmukti.
Raimondas Reginis, NT paslaugų bendrovės „Ober-Haus“ rinkos tyrimų vadovas Baltijos šalims, VŽ sako, kad būtent paklausos atsikūrimas bus didžiausias 2023 m. būsto segmento iššūkis. Per šiuos metus situacija keitėsi: nuo didelio pasiūlos trūkumo iki 50–70% paklausos kritimo.
Besikeičiantis ekonomines bei rinkų tendencijas galite stebėti atnaujintame VŽ Ekonomikos barometre.
NT vystytojai įžvelgia aiškią 2023 metų tendenciją – naujų galių įgaus ne pardavėjai, o pirkėjai. Pasak M. Žibūdos, viskas grįš į normalias vėžes: pirkėjai vėl bus nešiojami ant rankų, galės rinktis ne tik iš vizualizacijų, bet ir iš pastatytų butų.
Jei pernai būsto sektoriaus atstovai nerimavo dėl smarkiai augančių statybų kainų, biurokratijos, per mažos pasiūlos ar papildomų mokesčių, tai žvelgdami į ateinančius metus tarp pagrindinių būsto rinkos rizikų sektoriaus dalyviai mini visiškai kitus faktorius: galimą ekonomikos sulėtėjimą, brangstančias būsto paskolas, karo Ukrainoje įtaką, infliaciją.
Būsto paklausą reguliuos ir bankų politika – jei palūkanų normos bus toliau sparčiai didinamos, paklausa bei likvidumas mažės, o spaudimas mažinti kainas – didės. Rinkos dalyviai tikisi, kad Europos centrinis bankas 2023 m. kiek sulėtins palūkanų kėlimo tempus.
Būsto projektų plėtojimas patraukliausiai atrodo Vilniuje ir Kaune, sostinėje, arčiau miesto centro, tačiau naujų projektų įgyvendinimas čia tapo sudėtingesnis. NT plėtotojai dėlioja priežastis: dėl aukštų reikalavimų, ilgų biurokratinių procesų plėtotojai iki šiol nėra gavę pakankamai statybos leidimų.
Bet net ir pagaliau sulaukę leidimų, plėtotojai dabar sprendžia, ar verta pradėti statybas - jei iki šiol jas stabdė neapibrėžtumas dėl savikainos, dabar situaciją keičia pirkėjų elgesio neapibrėžtumas – regis, jie linkę lūkuriuoti.
VŽ nuomone, žvelgiant į numatomas tendencijas, atrodo, kad įkaitusiai NT rinkai lemta atvėsti, tačiau būsto rinkos padangėje – ne vien pilkos spalvos: suprastėjęs būsto įperkamumas gali atverti kelią kitai galimybei, t. y. nuomai. Nors dar sunku drąsiai prognozuoti, tačiau neatmetama, kad būstui tapus neįperkamu, nuoma gali tapti racionalia alternatyva, pagrindiniu pasirinkimu.
Sektoriaus atstovai tikisi, kad ateinantys metai gali tapti būsto nuomai projektų proveržio metais: susiformuos unikali galimybė instituciniams investuotojams pagaliau rasti bendrą kalbą su plėtotojais ir iš jų įsigyti keliasdešimt ar net šimtus pastatytų butų.
