M. Bausys. Iššūkius didžiausioje finansų rinkoje verslai gali kontroliuoti: tereikia priimti žaidimo taisykles

Publikuota: 2022-12-03
Įmonės nuotr.
svg svg
Įmonės nuotr.
Marius Bausys, „ArcaPay“ įkūrėjas

JAV dolerio viešpatavimas ir ECB neryžtingumas globalios finansų rinkos kontekste skausmingai veikia tarptautine prekyba užsiimančias Lietuvos įmones. Apie 60% viso mūsų šalies importo ir eksporto vykdoma su ne euro zonos šalimis, o dominuojanti atsiskaitymo valiuta – JAV doleris. Kadangi ši valiuta euro atžvilgiu nuo metų pradžios sustiprėjo apie 20%, reiškia vien dėl tokio valiutų kurso pokyčio importuojantiems verslams prekybos kaštai išaugo iki 20%.

Niekas to nenumatė. Net ir didžiųjų Lietuvoje veikiančių skandinaviškų bankų ekonomistai, 2021 metų pabaigoje dalinę prognozes, jog baigiantis 2022-iems euro ir JAV dolerio santykis bus nuo 1,09–1,13 euro kurso JAV dolerio atžvilgiu. Tačiau valiutų rinkos realybė šiandien kitokia – svyruoja apie 0,96.

Valiutų rizika – viena didžiausių grėsmių

Tenka pripažinti, kad importuojantiems ir eksportuojantiems Lietuvos verslams remtis valiutų prognozėmis yra pernelyg rizikinga, o bandyti prognozuoti patiems, ko gero, net neprotinga. Finansų rinkos yra iš esmės nenuspėjamos, o kiekvienas sandoris užsienio valiuta įmonei prideda rizikos faktorių. Todėl įvykus nepalankiam kurso pasikeitimui įmonėms tenka iškentėti pelno sumažėjimą arba priimti šias žaidimo taisykles, kurių vadovėliuose, deja, nėra.

Reiktų pradėti nuo to, kad valiutų rinka yra didžiausia pasaulyje finansinė rinka, kur sandorių sudarymo kiekis per dieną didesnis negu kitose – akcijų, obligacijų, kriptovaliutų rinkose – ir siekia 6,6 trilijonų JAV dolerių dienos apyvartą.

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

Kad valiutų rizikos klausimas yra aktualus globaliai, galima pagrįsti remiantis Sirakūzų universitete (JAV) atlikto reikšmingo tyrimo apie finansų rizikas duomenimis, kuriame dalyvavo daugiau nei 1.100 didelių įmonių finansų vadovų visame pasaulyje. Valiutų riziką 63% respondentų įvardijo kaip vieną iš trijų svarbiausių, šalia palūkanų normų ir kredito rizikų.

Verslai renkasi iš keturių strategijų

Kaip elgiasi su valiutų rizika susiduriantys verslai? Jie turi keturis pasirinkimus. Didžioji dalis Lietuvos verslų vis dar nesuka dėl to sau galvos, nusipirkdami arba parduodami „spot“ rinkoje tokią valiutą, kokios tuo metu reikia. Tai yra paprasčiausias sprendimo būdas, tenkinantis užsienio valiutos poreikius, tačiau nemažinantis prisiimamos rizikos. Šią strategiją dar galima pavadinti „nieko nedarymu“, tačiau tai irgi yra pasirinkimas. Sąmoningai ją rinktis nėra blogiausias variantas nebent tuo atveju, jei prekybos srautai nėra dideli.

Kitai kategorijai priklauso vienas iš operacinių metodų riziką perkelti prekybos partneriui. Eksportuojantiems verslams šią strategiją naudoti paprasčiau, sąskaita išrašant eurais ir taip paliekant visas su valiutos rizika susijusias problemas pirkėjams. Tuo metu stiprios derybinės pozicijos neturintiems importuotojams riziką ant tiekėjo ar kliento pečių perkelti gali būti sunkiau. Taigi galimybės taikyti šią strategiją priklauso ir nuo valiutų rinkos, ir nuo santykių su prekybos partneriais.

Dar vienas operacinis metodas – siekiant apsisaugoti nuo valiutų kurso svyravimų, subalansuoti įplaukas ir išlaidas skirtingomis valiutomis įmonės viduje. Šis būdas nėra tobulas, tačiau juo pasinaudodamas verslas gali padengti bent dalį rizikos.

Galiausiai ketvirtas variantas – draustis išvestiniais instrumentais. Remiantis anksčiau minėtu globaliai atliktu įmonių finansų rizikų tyrimu, 73% respondentų pažymėjo naudojantys išvestinius instrumentus, o 66% taiko operacinius metodus.

Lietuvos verslai atsilieka tris kartus

Siekdami pamatyti Lietuvos verslus pasauliniame kontekste, mes patys atlikome tyrimą. Išsinagrinėjome „Nasdaq“ Baltijos biržoje kotiruojamų Baltijos oficialiajame sąraše esančių ne finansinių mūsų šalies įmonių ataskaitas. Pagal įmonių pateiktą informaciją, 33% taiko „nieko nedarymo“ metodą, o 66% naudoja operacinius metodus. Pastarasis rodiklis sutampa su globalia praktika.

Tačiau išvestinėmis priemonėmis draudžiasi vos 25% Lietuvos įmonių, o tai reiškia tris kartus rečiau nei tai daro įmonės globalioje rinkoje – 73%. Kyla klausimas: kodėl tarp Lietuvos įmonių procentas toks mažas? Mes darome prielaidą, kad, visų pirma, skamba pernelyg sudėtingai, o visų antra – trūksta žinių ir supratimo.

Valiutų rizikos valdymą drąsiai būtų galima vadinti vienu iš įmonės brandos bruožu. Mūsų patirtis rodo, kad daugiausia šiais sprendimais naudojasi stambios įmonės, pirmiausia dėl geresnio finansinio raštingumo. Vis dėlto, valiutų rizikos valdymo sprendimai yra aktualūs tarptautiniu mastu veikiančiai kiekvienai įmonei – tiek mažai, tiek vidutinei – kurios veikloje valiutos sudaro ženklią pajamų ar išlaidų dalį.

Valiutų rizikos valdymo įrankių finansų rinkoje yra bent keletas, tačiau kol kas Lietuvos verslo poreikius tenkina išankstiniai sandoriai. Verslui jie patrauklūs ir todėl, kad neturi fiksuoto pradinio mokesčio, kaip pasirinkimo sandoriai, o apskaita yra visiškai nesudėtinga.

Kaip pasinaudoti dabartine situacija?

Visiems verslams kyla esminis klausimas – kiek tai kainuoja? Išankstinio sandorio kainodara susideda iš dviejų komponentų: rinkos „spot“ kurso ir palūkanų normų skirtumo tarp konvertuojamų valiutų. Svarbiausia yra suprasti, kad jeigu verslas parduoda valiuta, kurios palūkanų norma yra mažesnė, rinka jam už tai sumoka, nes kursas yra geresnis nei rinkos „spot“ kursas. Jeigu verslas parduoda valiuta, kurios palūkanų norma yra aukštesnė, nei perkamos valiutos, tada jau verslui reikia mokėti rinkai, dengiant palūkanų skirtumą.

Pavyzdžiui, jei šiuo metu Lietuvos įmonė Lenkijoje turi tiekėją ir po 12 mėn. jam už prekes turės sumokėti tam tikrą zlotų sumą, tas kursas, kurį dabar galėtų užfiksuoti yra 7% geresnis negu dabartinis „spot“ kursas. Tai reiškia, kad taip bus pašalinta galimo euro ir zloto santykio svyravimo rizika ir už tai rinka įmonei sumokės 7%. 

Šiuo metu situacija palanki su tiekėjais užsienio valiuta atsiskaitinėjantiems importuotojams, kadangi euro palūkanų norma yra viena žemiausių iš pagrindinių pasaulio valiutų, rinka moka jiems už tai, kad jie fiksuoja kursą. O eksportuotojams, kurie parduoda savo produkciją JAV doleriais, svarais sterlingų ar kitomis valiutomis, fiksuoti kursą dabar nėra palanku, nes reiktų sumokėti rinkai. Tačiau sprendimas įmonei draustis ar ne, neturėtų būti esminis faktorius, kadangi svarbiausia yra suvaldyti finansinę riziką ir ramiai sutelkti dėmesį į pagrindinę įmonės veiklą.

Komentaro autorius – Marius Bausys, „ArcaPay“ įkūrėjas

Autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos pozicija.

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Rašyti komentarą 0
Norite pasiūlyti temą, turite pastabų ar klausimų?

Parašykite redaktorių komandai arba vyr. redaktoriui rolandas.barysas@verslozinios.lt. Konfidencialumą užtikriname.

Kai tenka rinktis Pietų Korėją 5

Beveik prieš metus Rusijos kariuomenei įsiveržus į Ukrainą ir gavus į kaktą pakeliui į Kijevą, netrukus...

Nuomonės
2023.02.06
N. Roubini. Lunatikai ant megagrėsmių kalno

Mūsų ateičiai grasina daugybė tarpusavyje susijusių megagrėsmių. Nors kai kurias iš jų jau seniai žinome,...

Nuomonės
2023.02.05
G. Ilekytė. Delsimo pereiti prie žaliosios transformacijos kaina 1

Kaip ir kiekvienais metais, šių metų sausį pasaulio elitas rinkosi Davose, 1.560 metrų aukštyje Šveicarijos...

Nuomonės
2023.02.04
Biurokratijos fiesta siaučia

Nepaisant daugelio vyriausybių pažadų ir galbūt atskirais atvejais – net užmojų – mažinti administracinę...

Nuomonės
2023.02.03
T. Jensen. 2023-aisiais tiekimo grandinės bus įtemptos, o verslas – atsargus

Pastarieji keleri metai verslui nebuvo lengvi. 2019-aisiais metais smogusi COVID-19 pandemija, vėliau...

Nuomonės
2023.02.02
Energetikos krizę keičia stagfliacijos grėsmė

2022 m., kuriais viena krizė keitė kitą, baigėsi geriau, nei daugelis galėjo įsivaizduoti. Sausio antrojoje...

Nuomonės
2023.02.02
K. Pupinis. Lietuva – pilka dėmė Europos elektromobilių įkrovimo taškų žemėlapyje. Kada tai pasikeis? 1

Šiandien Lietuvos keliais rieda per 12.000 elektromobilių (EV), iš kurių 7.100 varomi vien elektra. Tuo tarpu...

Nuomonės
2023.02.01
Erškėčiuotas, bet derlingas kelias 4

Mėgstantiems kartkartėmis paniurzgėti, kaip „blogai yra Lietuvoje“, nes kitur ir žolė žalesnė, ir piniginės...

Nuomonės
2023.02.01
Už viską sumoka valstybė. Ar mes? 15

Nukritus didmeninėms elektros kainoms sausį visi tiekėjai sumažino vartotojams siūlomų planų su fiksuota...

Nuomonės
2023.01.31
Prievaizdo bizūnas – pro šalį

Įmonių vadovų ir buhalterių kantrybė galutinai trūko, kai jie vėl gavo grėsmingą „Sodros“ laišką apie...

Nuomonės
2023.01.30
E. Leontjeva. Kai infliacija estafetę perduoda mokesčiams

Infliuoja visas mūsų gyvenimas – auga kainos, o pajamos stengiasi jas pasivyti. Tačiau yra rodiklių, kurie...

Nuomonės
2023.01.29
R. Aernoudtas. Verslo angelai – kertinė startuolių ekosistemos ašis

Verslo angelai yra itin svarbūs startuolių ekosistemai – jie įrodė esantys atsparūs krizėms. Visgi rinkoje...

Nuomonės
2023.01.28
Recesija – ant slenksčio. Ar liks anapus durų?

Ar galima šiandien nuspėti, kur link pasuks ant recesijos slenksčio esanti ekonomika? Pasaulines rinkas...

Nuomonės
2023.01.27
R. Skyrienė. Belaukiant mokesčių reformos: šioks toks stebuklas būtų visai ne pro šalį

Stebint šiomis dienomis kiek nedrąsiai prasidedančią diskusiją apie būsimą mokesčių reformą mintyse nejučia...

Nuomonės
2023.01.26
Ar visada pamatuotas Konkurencijos tarybos vėzdas

Konkurencijos taryba (KT) 2022-uosius palydėjo su trenksmu: nustačiusi, kad Lietuvos vaistinių asociacija ir...

Nuomonės
2023.01.26
Nepačiupinėjęs netikėk

Nors Europos Sąjungoje jau keletą metų veikia teisės aktai, reglamentuojantys tiesioginių užsienio...

Nuomonės
2023.01.25
M. Juonys. Kodėl tiek daug triukšmo dėl Konkurencijos tarybos sprendimų „asociacijų“ tyrimuose? 6

Pastaruoju metu žiniasklaidoje aptarinėjami du Konkurencijos tarybos gruodžio mėnesio nutarimai. Vienu...

Nuomonės
2023.01.24
Nesukčiauti – pigiau

Šių metų pradžioje viešuosiuose pirkimuose įsigaliojusi naujovė gali brangokai kainuoti jų dalyviams, jei bus...

Nuomonės
2023.01.24
J. Akelis. Didesnis finansinis skaidrumas – pigesnis kapitalas, mažesnė elektros kaina

Apie 11 trilijonų Eur. Maždaug tokio dydžio dabar yra listinguojamų vietinių Europos Sąjungos bendrovių...

Nuomonės
2023.01.23
Ukraina – dėl tankų delsiantiems Vakarams: „Galvokit greičiau“

Ramšteino karinių oro pajėgų bazėje Vokietijoje penktadienį susirinkę Ukrainos rėmėjai nusprendė skirti...

Nuomonės
2023.01.23

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku