Tiesiog toks žanras
Seimas balsų dauguma vakar pritarė energetikos ministro atsakymams į interpeliacijos klausimus, procedūra buvo baigta, tad D. Kreivys savo kėdę išsaugojo.
Ministras atsakė į 23 parengtus klausimus – apie antrąjį elektros tiekimo rinkos liberalizavimo etapą, elektros generacijos pajėgumus, energijos išteklių kainas, saulės elektrines, UAB „Ignitis“, taupymo planą ir nuotolinio darbo kompensacijas, įmonių bankrotą ir darbuotojų atleidimus, biokuro kainą, biržą „Nord Pool“, gaminančių vartotojų situaciją ir kt.
Opozicijos atstovai priekaištavo ministrui dėl neveiklumo, mėginimo kratytis atsakomybės ir netgi dėl galimo viešųjų ir privačių interesų supainiojimo. Socialdemokratų atstovas Eugenijus Sabutis tvirtino, kad interpeliacija inicijuota, nes Energetikos ministerija (EM) nepasiruošė energijos išteklių kainų šuoliui.
„Ministras nebegali kratytis atsakomybės ir toliau skleisti sumaišties visuomenėje. Klaidinga būtų manyti, kad ši interpeliacija reikalinga tik opozicijai ir tik dėl politinių dividendų ar papolitikavimo“, – sakė socialdemokratas.
Pasak jo, ministrui stinga politinės lyderystės, jis nesugeba aiškiai ir nedviprasmiškai komunikuoti, per krizę „nuolat bėga paskui nuvažiuojantį traukinį“.
Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ atstovas Algirdas Butkevičius priekaištavo, kad EM per vėlai sureagavo į kylančias dujų ir elektros kainas.
Tarp atsakymų į minėtas dvi dešimtis opozicijos klausimų D. Kreivys aiškino, kad ministerija, kiek galėjo, ėmėsi veiksmų, kad spręstų energetikos problemas, tačiau galiausiai situacija paūmėjo. Pasak jo, įsibėgėjus Rusijos karui Ukrainoje, energetikos krizė tapo politinė ir tai viršijo EM kompetencijos ribas.
Ir pats ministras nepraleido progos paleisti kritikos strėlių. „Atsakomybė dėl kai kurių šiandien mūsų patiriamų sunkumų energetikos srityje krenta ankstesnėms vyriausybėms, jų nesugebėjimui priimti atitinkamų sprendimų, aplaidžiam neveikimui“, – teigė D. Kreivys ir priminė, kad per pirmus dvejus jo darbo metus Lietuvoje pastatyta 550 MW atsinaujinančios energijos šaltinių, o prieš tai buvusios „valstiečių“ Vyriausybės valdymo metais – tik 126 MW.
Tačiau, atrodo, kad pačiai opozicijai energetikos ministro atsakymai ir pats interpeliacijos rezultatas tiek ir terūpėjo – jų pusėje Seimo salėje žiojėjo daugybė tuščių vietų.
„Opozicija jums pasakys, kad sėdi savo kabinetuose ir stebi ministro pasisakymą žydruosiuose ekranuose. Arba taip yra, arba nėra, aš juk neisiu ir netikrinsiu. Čia turbūt ne pirmas kartas, kai Seime gauni klausimą ir tikrai nematai, kad kam nors labai įdomu išgirsti atsakymą. Tiesiog toks žanras, ką padarysi“, – juokėsi premjerė Ingrida Šimonytė.
Ji dar kartą paragino opoziciją nevargti su atskiromis interpeliacijomis ir imtis visos Vyriausybės iškart: „Matyt, opozicijos teisė interpeliuoti ministrus, kada ji mato reikalą tai daryti. Tik tiek, kad jeigu opozicija yra nusiteikusi interpeliuoti kas antrą ministrą, aš opozicijai jau kurį laiką turiu optimizavimo pasiūlymą, kad tegul interpeliuoja iš karto visą Vyriausybę, bus du už vieno kainą.“
Laisvės partijos frakcijos seniūnas Vytautas Mitalas savo ruožtu teigė, kad interpeliacijos D. Kreiviui klausimai opozicijai garbės nedaro. Pasak jo, tokia interpeliacija primena „kodėlčiuko“ žanrą, nes opozicija nesugebėjo suformuluoti konkrečių priekaištų energetikos ministrui.
Bet opozicija, regis, ir toliau nusiteikusi žaisti šį „pasitikiu – nepasitikiu“ žaidimą ir interpeliuoti kuo daugiau ministrų. Neatmetama, kad netrukus interpeliacija gali būti inicijuojama ir aplinkos ministrui Simonui Gentvilui, užsienio reikalų ministrui Gabrieliui Landsbergiui bei ekonomikos ir inovacijų ministrei Aušrinei Armonaitei.
Šios Seimo kadencijos metu parlamento mažuma jau yra surengusi dvi interpeliacijas – sveikatos apsaugos ministrui Arūnui Dulkiui ir žemės ūkio ministrui Kęstučiui Navickui. Abu procesai baigėsi valdančiųjų naudai – atsakymams į klausimus buvo pritarta ir ministrai tęsia darbą postuose iki šiol.
Žinant, kad yra 14 ministrų, premjerė teisi: opozicija pasiryžusi „persijoti“ beveik kas antrą Vyriausybės narį.
Interpeliacijos Seime – jokia naujiena, tai ir normali parlamento praktika, ir teisė. Juolab kad bet kuriam valdžioje esančiam politikui kartais išties sveika pasitikrinti pasitikėjimą. Tačiau, VŽ nuomone, rengiant tokius „procesus“ reikėtų paruošti ne tik konstruktyvią kritiką, bet ir pateikti bent kiek konstruktyvių pasiūlymų.
Priešingu atveju tai virsta tik tuščiu, darbo laiką ryjančiu farsu, kai net jo užsakovams galiausiai nelabai rūpi turinys.
