S. Galadauskas. Statistika akis bado, bet mums nė motais – naminė liesis laisvai! Jūs turbūt juokaujat...

Publikuota: 2022-05-31
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
svg svg
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Lietuvos aludarių gildijos prezidentas

Po toną naminės degtinės per metus – tiek, pagal valdžios užmanymą, galės išvirti kiekvienas ūkininkas Lietuvoje. Šalyje, kur pagal Statistikos departamento duomenis, alkoholio suvartojama beveik daugiausiai pasaulyje, o stipraus alkoholio vartojimas vis auga. Ar tikrai čia viskas ok?

Šią savaitę paskelbti Statistikos departamento duomenys parodė tas pačias tendencijas, apie kurias kalbame seniai – suvartojamas alkoholis Lietuvoje nuolatos stiprėja. Aišku, nereikia pamiršti ir dar vieno paviešinto rodiklio – augančio bendro alkoholio suvartojimo, bet čia pat reiktų paaiškinti, iš ko tas augimas susideda: lietuviai vis daugiau išgeria spiritinių gėrimų ir vyno.

Yra ir kita tendencija, kurią jau kelis metus stebi aludariai – alaus suvartojimas mažėja. Vyno suvartojimas auga todėl, kad Lietuvoje sparčiai kyla gyvenimo lygis, visuomenė modernėja ir renkasi lengvesnius, nors ir brangesnius gėrimus.

Tuo tarpu spiritinių gėrimų augimą, o tuo pačiu ir alaus suvartojimo mažėjimą, lėmė valdžios sprendimai. 2016-aisiais tuometinė valdančioji koalicija, padidinusi akcizą alui daugiau nei dvigubai – 112%, prie šios tendencijos ženkliai prisidėjo.

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

Tai niekaip nepaaiškinamas prielankumas stipriųjų gėrimų gamintojams ir importuotojams ar tiesiog neapykanta aludariams? Mat jau ir tuo metu alaus ir spiritinių gėrimų santykis Lietuvoje buvo, sakykim, nenormalus ir nutolęs nuo europietiškų alkoholio vartojimo įpročių, o tuo pačiu labai arti rusiškosios alkoholio kultūros.

Jau tada, minėtais 2016-ais metais, Statistikos departamento duomenimis, net 37,3% viso Lietuvoje suvartojimo alkoholio sudarė stiprieji gėrimai, kai tuo tarpu Vakarų Europos šalyse šie rodikliai, švelniai tariant, gerokai mažesni. Štai keli iškalbingi pavyzdžiai:

Italijoje spiritinių gėrimų išgeriama vos 10%, Danijoje, Švedijoje ir Belgijoje iki 15%, Jungtinėje Karalystėje, Vokietijoje, Airijoje bei Prancūzijoje šis rodiklis taip pat gerokai mažesnis nei Lietuvoje ir siekia 20%. Visa kita, priklausomai nuo klimatinės zonos, sudaro alus ir vynas. 2021-aisiais, kaip matome, spiritiniai gėrimai Lietuvoje išaugo net iki 42,2%. Palyginimui, Rusijoje – apie 45%.

Ir čia reikia nepamiršti, kad akcizas daro didelę įtaką kainai, tad daliai vartotojų degtinę gerti tapo pigiau nei alų.  Negatyvius pokyčius lemia ne tik neteisinga akcizų politika, bet ir kiti veiksniai. „Valstiečių“ įvesti draudimai ir ribojimai tiesiogiai lėmė ir žmonių pasirinkimą bei jų požiūrį, kokį alkoholį „verta“ vartoti. Duomenys patvirtina, kad priimti draudimai turėjo neigiamos įtakos vartojimui, nes jie panaikino bet kokį skirtumą tarp lengvų, natūralios fermentacijos ir spiritinių gėrimų.

Vakarų kultūros šalyse, kaip buvo ir Lietuvoje iki 2016-ųjų, vyrauja gana akivaizdi diferenciacija tarp šių gėrimų kategorijų. Pavyzdžiui, amžiaus cenzas – net septyniose Europos šalyse (įskaitant skandinaviškąją Daniją) alų ir vyną pirkti bei vartoti galima nuo 16 metų, o spiritinius gėrimus nuo 18 m.; Švedijoje ir Norvegijoje – alus ir vynas nuo 18-kos, o spiritiniai – nuo 20-ties metų. Pas mus gi, nepriklausomai nuo gėrimo laipsnių, vartoti alkoholį leidžiama tik nuo 20-ties.

Daugiausiai diferenciacijos tarp lengvųjų ir stipriųjų gėrimų Europoje yra numatyta lietuviškuose įstatymuose, reguliuojančiuose reklamą. Alaus ir vyno reklama kone visoje Europoje leidžiama beveik visuose žiniasklaidos kanaluose, o spiritinių gėrimų reklama yra ribojama.

Parduotuvėse taip pat ribojimų yra mažiau nei Lietuvoje, nes kai kuriose šalyse, atsižvelgiant į alkoholio stiprumą, lengvieji gėrimai (alus, sidras ir vynas) sustatomi tose pačiose lentynos, kuriose ir nealkoholiniai gėrimai bei maisto produktai. Tiesa, tose pačiose prekybos vietose spiritiniam alkoholiui dedikuoti atskiri skyriai. Deja, Lietuvoje alus ir vynas prilyginamas degtinei, todėl mažiau išprususio vartotojo pasirinkimą nulemia kaina.

Visi šie draudimai neigiamai veikia alkoholinių gėrimų vartojimo kultūrą – Statistikos departamento skaičiai tą įrodo ir patvirtina. Demonizuojant visus gėrimus, žmonės mažiau gerti nepradeda, priešingai – vartoja daugiau ir stipresnių gėrimų. Seime buvo bandymas pakeisti alkoholinių gėrimų vartojimo amžiaus cenzą bent iki švediškojo lygio, kur alų ir vyną gali pirkti aštuoniolikmečiai, o spiritiniai gėrimai būtų parduodami ir nuo 20-ties metų. Planas taip ir liko planu – daug pritariančių neatsirado.

Nepavyko su kitomis dienomis suvienodinti ir sekmadieninio alkoholio prekybos laiko, nors tas apribojimas įsigyti alkoholio septintą savaitės dieną po 15 valandos, kažin, ar turi kokios įtakos vartojimui. Tiesa, toks apribojimas civilizuotam žmogui bado akis ir juokina pasaulį.

Taigi absurdiški ribojimai liko ir, negana to, Seime dar atsirado iniciatyva legalizuoti naminę degtinę. Tiesiog genialu – turime rusiško lygio stipraus alkoholio dominavimą ir dar prireikė tūkstančiams ūkininkų leisti gaminti ir pardavinėti naminę degtinę iki 65% stiprumo!!!

Nepavyko sureguliuoti gana kvailo sekmadieninės prekybos laiko ir amžiaus cenzo, o ūkininkai galės pardavinėti kada nori ir kam nori. Tikiuosi, kad Vyriausybė nepritars tokiai iniciatyvai. 

Komentaro autorius -  Saulius Galadauskas, Lietuvos aludarių gildijos prezidentas

  

 

Autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos pozicija.

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Rašyti komentarą 0
Norite pasiūlyti temą, turite pastabų, pasiūlymų ar klausimų? Parašykite „Verslo žinių“ redaktoriams.

Jei norite suteikti konfidencialios informacijos, rašykite vyr. redaktoriui rolandas.barysas@verslozinios.lt

P. Jacunskij. Kainų didėjimo priežastys ir „ką gali padaryti Konkurencijos taryba?“

Lietuvoje šoktelėjus infliacijos rodikliams kaskart viešojoje erdvėje pasigirsta klausimų, kokių veiksmų gali...

Nuomonės
2022.06.25
A. Sagatauskas. Verslo pasitraukimo iš Rusijos pamokos

Po Rusijos inicijuotos karinės invazijos Ukrainoje per pastaruosius kelis mėnesius iš Rusijos rinkos...

Nuomonės
2022.06.24
Teks augti iš nuosavo kapitalo

Pasibaigus pigių pinigų vakarėliui, pasaulio technologijų įmonės praneša stabdančios plėtros planus, o...

Nuomonės
2022.06.23
„Teisybės“ paieškos su šantažo prieskoniu 4

Nors rusų vadeiva vakar eilinį kartą drąsinosi ir įtikinėjo savo piliečius bei save, kad Rusijos ekonomika ne...

Nuomonės
2022.06.22
R. Venslauskas. Akcininkų sutartis – kodėl tik pasitikėjimo versle neužtenka?

2021 m. Lietuvos teismus pasiekė 460 bylos, kada akcininkai bandė išspręsti atsiradusius nesutarimus...

Nuomonės
2022.06.21
Žygis prieš spaudą 6

Itin prastos veiklos sinonimu tapęs valstybės valdomas Lietuvos paštas (LP) savo neūkiškumą vėl imasi...

Nuomonės
2022.06.21
R. Skyrienė. Ar investuotojai išgirdo palankių žinių prezidento metiniame pranešime?

Taip, kaip reikėjo. Toks apibūdinimas, ko gero, labiausiai tiktų trečiajam metiniam pranešimui, kurį...

Nuomonės
2022.06.20
Vertybės, ginamos Ukrainos krauju 2

Ukraina vienu žingsneliu priartėjo prie Europos Sąjungos (ES) slenksčio – Europos Komisija (EK) penktadienį...

Nuomonės
2022.06.20
S. Sierakowskis. Rusai, kurie išvažiuoja

Platesnėje diskusijoje apie Rusijos karą su Ukraina svarbus, bet nepastebėtas, aspektas yra masinis rusų...

Nuomonės
2022.06.19
M. Spence'as. Pereinamasis pasaulio ekonomikos laikotarpis

Pastaruoju metu vykstančiuose pokalbiuose apie pasaulio ekonomiką ir rinkas vis iškyla keli klausimai. Nors...

Nuomonės
2022.06.18
E. Leontjeva. Apie poną pelną, kuris mums tarnauja 1

Vartotojų kainos kopia link metinio 20% augimo. Gamintojų kainų indeksas jau pasiekė 40%. Atotrūkis tarp...

Nuomonės
2022.06.17
Žaidimai prieš audrą

Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda birželio 16 d. Seime skaitė trečiąjį metinį pranešimą. Keistokas žanras,...

Nuomonės
2022.06.17
Kas vaikams pasako, iš kur atsiranda pinigai

Kas norėtumėte, kad vaikai būtų mokomi apie pinigus: iš kur jie atsiranda ar kur dingsta, o dar geriau – kaip...

Nuomonės
2022.06.16
T. Valančius. Verslo atsakomybė pasaulio griuvėsiuose

Pasaulis per dvejus metus užsivėrė, atsivėrė ir sugriuvo. Vyriausybės visą šį laiką sprendžia egzistencinius...

Nuomonės
2022.06.15
T. Kavaliauskas. 5 aspektai, svarbūs tvarumo vadovui

Šiuo metu jau dažnoje įmonėje, siekiančioje darnios plėtros ir puoselėjančioje stiprią socialinę atsakomybę,...

Nuomonės
2022.06.15
Taisyklė nesilaikyti taisyklių 15

Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) atliktoje korupcijos rizikos analizėje atskleista tai, kas viešumoje...

Nuomonės
2022.06.15
Praradęs nebenusipirksi 2

Karūną, „Verslo reputacijos indekso“ tyrimo duomenimis, šiemet pelnė „Thermo Fisher Scientific“, tačiau...

Nuomonės
2022.06.14
Laukiame rudens? 18

Infliacija euro zonoje nesiliauja šokdinti kainų, tad šalių vyriausybės ieško įvairių būdų, galinčių...

Nuomonės
2022.06.13
D. Palavenis. ES iniciatyva, skirta skatinanti inovacijas gynybos srityje - HEDI

Birželio 1 d. buvo oficialiai pradėta Europos gynybos inovacijų centro (toliau – HEDI) (angl. Hub for EU...

Nuomonės
2022.06.12
Š. Sakalauskas. Sukčiai ir melagienos internete: kaip su jais kovoti verslui?

Socialiniai tinklai prekių ženklams atveria dideles rinkodaros ir žinomumo didinimo galimybes, leidžia...

Nuomonės
2022.06.11

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku