Prievaizdai sugeba tik bausti?
FNTT iki gruodžio vykdė NT sektoriaus įmonių patikrinimus, kurių metu buvo stebima, kaip įmonės, prekiaujančios NT grynaisiais pinigais už daugiau nei 15.000 Eur, ir brokeriai laikosi Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo.
Buvo patikrintos 23 NT agentūros, 18 statybos įmonių ir viena bendrovė, prekiaujanti kitu turtu grynaisiais pinigais. Pažeidimų nustatyta 32 jų.
12 įmonių FNTT skyrė pinigines baudas, trims – įspėjimus. Mažiausia skirta bauda siekė kiek daugiau nei 2.700 Eur, didžiausia – per 55.000 Eur, tačiau kam – neatskleidžiama.
NT agentūrų ir statybos sektoriaus įmonių atstovai, sulaukę iš minėtos institucijos baudų, vadina tokią praktiką beprecedente ir žada FNTT sprendimus skųsti – juolab kad kai kurios įmonės gavo baudų tik už tai, kad vėlavo įdiegti kai kuriuos įstatymo reikalaujančius formalumus.
„Aš, kaip įmonės vadovas, esu labai nusivylęs tokiu valstybinės įstaigos požiūriu, jie nepadeda, neįspėja, nepataria, o iš karto griežtai baudžia be jokio informavimo ir išaiškinimų. Juolab bauda vargu ar ką pakeis, nes įmonė dar liepą, patikrinimo metu, sužinojusi, kad turi tokius nurodymus, nedelsdama susitvarkė visą dokumentaciją ir tvarkas, pradėjo jomis vadovautis, informavo apie tai FNTT, todėl tikėjomės tik įspėjimo“, – VŽ pasakoja Raimondas Korsakas, NT bendrovės „Savas būstas“ vadovas.
Jo nuomone, NT agentūroms tenka didelė administracinė našta, nepaisant to, kad jų veikla nėra licencijuojama.
„Mes – ne valstybės tarnautojai, tiesiog privatūs žmonės, o yra permesta sunki administracinė našta ir atsakomybė, to tiesiogiai nepaaiškinant ir neapmokant, net neįspėjant, kad tai reikia vykdyti, o eina iš karto patikrinimas ir didžiulės baudos“, – sako R. Korsakas.
Audrius Gudanavičius, Lietuvos NT agentūrų asociacijos prezidentas, tokių baudų brokeriams nesupranta. Jis stebisi, kodėl FNTT atstovai užuot geranoriškai išaiškinę, kokias pražangas padarė įmonės, kad ateityje būtų jų išvengta, ėmė ir „atsigrojo“ ant silpniausios grandies.
O juk, anot asociacijos vadovo, kalbant apie naują Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymą, buvo žadama, kad iš pradžių bus tikrinama, radus pažeidimų – iš pradžių tik įspėta.
Realybėje viskas – atvirkščiai: jokių įspėjimų, iškart – tūkstantinės ar dešimtis tūkstančių eurų siekiančios baudos.
Verslininkai sako norintys matyti daugiau geranoriškumo ir pastangų iš valdžios institucijų, siekiant reglamentuoti brokerio veiklą, esą tai leistų lengviau suprasti ir jų atsakomybes. Juos stebina brokerių statymas į vieną „eilę“ su bankais ir notarais. Kol nėra Brokerių įstatymo, rinkoje nėra ir nusistovėjusios tvarkos, reglamentuojančios jų veiklą. Trūksta bendro institucijų suvokimo, kas tie brokeriai, ką jie daro, tačiau prievaizdai nesibodi išdalyti baudų dėl vietomis absurdiškų nuostatų nevykdymo.
VŽ nuomone, atvejis su minėtu FNTT reidu, kurio „laimikis“ – krūva baudų, dar kartą parodo valstybinių institucijų požiūrį į verslą, ypač smulkųjį, apkraunant jį popierizmu, užkraunant atsakomybes, kurias jau turi notarai.
Priimami vis nauji įstatymai, kuriamos naujos taisyklės, tačiau nepasirūpinama, kad verslas galėtų pasiruošti primestoms naujovėms. Susidaro įspūdis, kad svarbiausias tikslas – „pričiupti“ ir tuoj pat nubausti. Juolab kad verslas priežiūros institucijų akyse neretai a priori laikomas kaltu, mėginančiu kažką slėpti, sukčiauti ir pan.
Galbūt jau metas imti pavyzdį iš Valstybinės mokesčių inspekcijos, kuri kažkada buvo irgi tik baudžiamoji institucija, tačiau ilgainiui pakeitė ir požiūrį, ir veiklos metodus – pirmiausia konsultuoti, edukuoti ir tik galiausiai bausti (jei tam tikrai randa pagrindo).
Tokios istorijos, kurias šįkart pasižymėjo FNTT, tik dar labiau supriešina verslą ir valstybę, nes kartėlis išlieka ilgam.
