Išsivaduoti iš jaukaus bedarbystės glėbio

Publikuota: 2021-12-03
Elena Leontjeva, Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentė
Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
svg svg
Elena Leontjeva, Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentė Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentė

Neregėti darbo rinkos poreikiai paskatino Lietuvos valdžią praregėti. Bedarbių šalpos sistemą žadama pertvarkyti taip, kad ji neįkalintų žmonių ilgalaikėje bedarbystėje, bet įgalintų kuo greičiau grįžti į darbo rinką. Valdžia garsiai pripažįsta, kad esama bedarbių pašalpų sistema gadina žmones.

Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) tyrimai jau seniai signalizavo pavojų – nedarbo spąstai Lietuvoje vieni didžiausių ES. 2020 m. Lietuvoje jie sudarė 86,9%, kai euro zonos vidurkis buvo 73,7%. Latvijoje nedarbo spąstai siekė 83%, o Estijoje – tik 31,4%. LLRI apklausos duomenimis, tik 8% įmonių šiandien nestokoja darbuotojų, o daugiau kaip pusė jų įdarbintų iki 20% papildomų darbuotojų ir dar trečdalis priimtų į darbą net virš 20% darbuotojų. 

Į darbdavių raginimus, kad valdžia panaikintų perteklinę biurokratiją ir įmonės galėtų atsivežti darbuotojų iš trečiųjų šalių, neretai girdime atsišaukimus: „Lai pirma įdarbina mūsų bedarbius.“ Dabar ši replika jau atgręžta valdžiai. Juk darbdavio misija yra sujungti ribotus išteklius, kad teiktų didžiausią vaisingumą ir sukurtų maksimalią vertę vartotojams – taigi, visiems mums. Jeigu darbdavys ims auklėti nenorinčius dirbti, ekonomikos efektyvumui ateis tamsūs laikai. Užtai valdžios funkcija – rūpintis bedaliais, ypač tais, kurie tokiais tapo dėl netoliaregės politikos. 

Prisilietusi prie socialinių žaizdų, įkalinančių bedarbystėje, valdžia geriau žinos, kokios pašalpų sistemos vengti ateityje ir kokios pagalbos reikia, kad žmonės būtų įgalinti dirbti. Juk bedarbių kvalifikacija dažniausiai neatitinka rinkos poreikių, o atsakomybės įgūdžiai, būtini bet kokiame darbe, – prarasti. 

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

Bedarbius neretai įkalina skolos, netgi ir savo vaikams, tad vengdami atsakomybės, jie renkasi verstis neapskaitoma veikla, kuri ilgam įtraukia į šešėlio verpetus. Vaduoti žmones iš šių bėdų bus nelengva, tačiau tai padės išvengti klaidingos politikos ateityje. Juk svarbu neprijaukinti prie pašalpų jaunosios kartos. O ji tuo keliu jau žengia. 

Tuo pat metu, kai Lietuvoje imamasi nusimesti šį valdžios licencijuotą nedarbą, Europoje plinta judėjimas, kuris veda į aklavietę daugybę nekaltų žmonių. ES renkami parašai po peticija, reikalaujančia, kad Bendrija garantuotų kiekvienam piliečiui universalias besąlygines pajamas. 

Kiekvieną dieną vis daugiau žmonių pasirašo peticiją, ir Europos mokyklose bei universitetuose vyksta debatai apie tai, kodėl aprūpinti kiekvieną žmogų yra valdžios prievolė. Jauni žmonės išmoksta pagrįsti (ir kartu įtiki), kad gyvenimas be rūpesčių pagerina žmogaus psichinę sveikatą, atveria menui ir kūrybai, išlaisvina nuo darbo dėl pragyvenimo. 

Jaunimas gundomas idėja, kad ES privalo kiekvienam piliečiui garantuoti kasdienę duoną, būstą ir komunalines paslaugas. Greta to ir internetą, televizorių ir šaldytuvą, kurį ES turės prikrauti tvarių ir alergijos nesukeliančių produktų. Kas visą tai uždirbs, nėra klausiama. Kaip nėra klausiama, o kas valys tualetus?  Tai, kad jaunimas, pradedant nuo mokyklos suolo, yra gundomas idėja, jog galima gyventi nieko neduodant visuomenei, yra rimtas pavojaus signalas. Gyventi be vargo, be darbo – tai vis dažniau pakišama žmogui kaip laimės formulė ir svajonė. Tiesa, čia nėra nieko naujo. Tai – moderniai atkartotas pagrindinis komunizmo principas „iš kiekvieno pagal galimybes, kiekvienam – pagal poreikius“. Besąlyginės pajamos reiškia, kad duotos nepriklausomai nuo indėlio į gerovės kūrimą. Nepriklausomai nuo gerovės kūrimo apskritai. Tai antropologinis ir ekonominis analfabetizmas. 

Nors komunizmas ne kartą žlugo, o jo besąlyginė duona badu numarino milijonus žmonių, komunizmo manifestas ir toliau braidžioja po Europą. Apsikarstęs gerovės valstybės pašalpomis, jis bando paslėpti savo pražūtingą kilmę. Tad bedarbių, kuriuos šiandien bandoma grąžinti į darbo rinką, tragedijos, yra rimtas perspėjimas apie žmogaus prigimčiai suduodamą besąlyginių pašalpų smūgį.

Komentaro autorė - Elena Leontjeva, Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentė

Autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos pozicija.

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Rašyti komentarą 0
Norite pasiūlyti temą, turite pastabų, pasiūlymų ar klausimų? Parašykite „Verslo žinių“ redaktoriams.

Jei norite suteikti konfidencialios informacijos, rašykite vyr. redaktoriui rolandas.barysas@verslozinios.lt

Švies, tik be lempučių 1

Kol bendrovės „Perlas energija“ suvedžioti klientai murkdosi nežinios pelkėje, Energetikos ministerija imasi...

Nuomonės
05:50
A. Gutauskas. Rogės vasarą ar žiemą: naujos valstybės paramos adrenalino dozės belaukiant

Smulkusis ir vidutinis verslas (SVV) – kaip po adrenalino dozės prikeltas, bet po kurio laiko gydymo ir vėl...

Nuomonės
2022.08.18
Subsidijų pleistrais kraujo upės neužtvenkti 15

Vyriausybė iki paskutinės akimirkos tikėjosi išvengti stambių subsidijų elektros ar dujų vartotojams. Dabar...

Nuomonės
2022.08.18
Koziris abejonių fone

Nors verslininkai teigia, kad užsienio partneriai mažina užsakymus esą dėl Lietuvoje galiojančios...

Nuomonės
2022.08.17
Be mažiukų neišaugs ir dideli 2

Didžiosios Lietuvos biotechnologijų bendrovės ir toliau demonstruoja sėkmės rodiklius – didėja jų apyvarta,...

Nuomonės
2022.08.16
U. Armalis. Milijardų eurų vertės klausimas – kada į Lietuvą sugrįš užsienio turistai? 8

Pandemija, atrodytų, baigėsi ir keliaudamas po pasaulį matai pilnus oro uostus, daugybę keliaujančių žmonių...

Nuomonės
2022.08.15
A. Aslundas. Kaip susirasti draugų ir išsekinti Rusijos karo mašiną

Sankcijos, kurias Vakarai įvedė Rusijai dėl jos agresijos Ukrainos atžvilgiu, tampa griežtesnės. Dabar...

Nuomonės
2022.08.12
Jūsų bilietas nelaimėjo 45

Jau savaitę nesiliauja įsismarkavusios aistros dėl įmonės „Perlas energija“ akibrokšto. Ir nors jau būta...

Nuomonės
2022.08.12
Verslas lašinius keičia raumenimis 3

Dar nesibaigia vasara, bet dažnas gyventojas jau suka galvą, kaip reikės išgyventi žiemą. O ši žada būti ypač...

Nuomonės
2022.08.11
K. Gečas. Artėjant krizės audrai. Žmonių psichologija ir verslo komunikacija

Viešojoje erdvėje vis daugiau kalbama apie artėjančią krizę, nors kol kas tai pavadinama ne tokiu ryškiu...

Nuomonės
2022.08.10
Starto pakete – ir „užmarinuoti“ sprendimai

Iki Seimo rudens sesijos starto liko mėnuo. Bet joje, regis, vėsa nepadvelks – be tradiciškai daug aistrų...

Nuomonės
2022.08.10
Naujas balsas Kremliaus chore 12

Kam iš tikrųjų tarnauja žmogaus teisių gynimo organizacija „Amnesty International“, kurios skandalinga...

Nuomonės
2022.08.09
Tvarka su properšomis 3

Nekilnojamojo turto (NT) plėtotojams įvesta privaloma tvarka, reikalaujanti, kad nauji pastatai būtų visiškai...

Nuomonės
2022.08.08
V. Vikė-Freiberga. Putinas – ne Petras Pirmasis 1

Rusijos prezidento Vladimiro Putino brutalią agresiją prieš Ukrainą galima paaiškinti tik kaip bandymą...

Nuomonės
2022.08.07
E. Lucasas. Naujas JK lyderis turės rasti būdų Kinijos įtakai stabdyti

Užsitraukti totalitarinės supervalstybės rūstybę būnant 23 metų – įspūdingas pasiekimas. Studentas aktyvistas...

Nuomonės
2022.08.07
A. Urbonavičius. Nereiktų tikėtis, kad „Lidl“ ar kitas žemų kainų tinklas užkariaus visą šalies prekybos rinką 2

Nors Vokietijos žemų kainų tinklo „Lidl Lietuva“ turimų parduotuvių skaičius tiesiogiai koreliuoja su jo...

Nuomonės
2022.08.06
E. Leontjeva. Palūkanų didinimas – vieniems bizūnas, o kitiems bazuka

Europos centrinio banko (ECB) sprendimas didinti palūkanas pritraukia visų dėmesį. Įmonėms ir namų ūkiams jis...

Nuomonės
2022.08.05
Kai liks tik graužtukai

Europos Sąjungos (ES) sankcijų stabdomos bankų transakcijos į Rusijos bankus gali sustabdyti ir bet kokią...

Nuomonės
2022.08.05
J. Rimas. Baltarusijoje įstrigęs verslas: kokios galimybės liko Lietuvos verslininkams?

Nuo karo Ukrainoje pradžios gausybė įmonių, vedamų etinių ar ekonominių motyvų, pasitraukė iš Rusijos ir...

Nuomonės
2022.08.04
Padidinamasis stiklas gynybos finansavimui

Nors atostogų sezonas pačiame įkarštyje, Vyriausybėje intensyviai vyksta 2023-iųjų biudžeto dėlionė. Ji...

Nuomonės
2022.08.04

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku