Pagiriamasis žodis subrendusiam Lietuvos verslui
Dar vienas „Verslo žinias“ pradžiuginęs faktas – į šiemetinį Vidurio ir Rytų Europos didžiausių bendrovių 500-uką patekusios 26 Lietuvos įmonės, keturiomis daugiau nei prieš metus.
Tai akivaizdus liudijimas, kad Lietuvos verslas, prieš 30 metų pradėtas kurti beveik nuo nulio – be patirties, tvirtos valiutos ir finansinių išteklių, ekonomikos žinių ir vakarietišką vadybą išmanančių specialistų, – per palyginti trumpą laikotarpį išaugino bendroves, kurios stoja į vieną gretą su Lenkijos energetikos gigantais, Vidurio Europos valstybėse pasaulinių koncernų įkurtomis automobilių ar elektronikos gamyklomis.
Reitinge, kurį kasmet sudaro „Coface“, pagal didžiųjų regiono įmonių skaičių Lietuva yra šešta tarp 12-os regiono valstybių. Ją lenkia penkios šalys – Lenkija, Čekija, Vengrija, Rumunija ir Slovakija, tačiau visos jos kartais ar net dešimtimis kartų pranoksta Lietuvą ir gyventojų skaičiumi, ir rinkos dydžiu.
Šių metų reitinge Lietuva dar labiau atsiplėšė ir nuo pasiekimais nuolat besipuikuojančios Estijos bei Latvijos – į regiono didžiausiųjų 500-uką pateko vos po 6-ias šių šalių bendroves. Dvi Lietuvos bendroves – „Vilniaus prekybą“ ir jos valdomą „Maxima Grupę“ – randame ir pirmajame regiono didžiųjų bendrovių dvidešimtuke.
Į regiono TOP 500 šiemet pateko 7 naujokės iš Lietuvos, o viena jų – Vilniaus „Thermo Fisher Scientific Baltics“ – debiutavo, iškart įžengusi į 153-ią reitingo poziciją.
„Rezultatai puikūs“, – taip Lietuvos bendrovių pasirodymą įvertina Indrė Genytė-Pikčienė, UAB „INVL Asset Management“ vyriausioji ekonomistė. Tai, anot jos, nulėmė keletas veiksnių, tarp kurių – laiku išnaudoti konkurenciniai pranašumai, sėkminga Lietuvos didžiųjų verslo grupių plėtra, lankstumas persiorientuojant krizių akivaizdoje ir pasiekta branda.
Atskiro dėmesio nusipelno „Thermo Fisher Scientific Baltics“ fenomenas. COVID-19 reagentus ir vakcinų komponentus gaminančios biotechnologijų bendrovės pardavimų šuolis buvo kertinė priežastis, dėl ko pernai porą kartų išaugo Lietuvos chemijos pramonės produkcija ir eksportas, o šalis nepaniro žemiau recesijos riboženklio. Panašus scenarijus kartojosi ir šių metų pirmąjį pusmetį.
Skeptikai galėtų sakyti – jiems pavyko pasinaudoti pandemijos atvertomis nišomis. Tačiau „Verslo žinios“ įsitikinusios, kad net plačiausiai atsivėrusios nišos negarantuos augimo ir tarptautinės lyderystės, jei bendrovė stokoja brandos – neturi pakankamų kompetencijų, nėra teisingai sustygavusi procesų, neištobulinusi vadybos, negeba mokytis iš klaidų – tiek iš savų, tiek iš pasaulinės praktikos lagamino.
„Daug metų esame labai aukštai išsikėlę kokybės, intensyvumo, produktyvumo, o svarbiausia – mokymosi kartelę. Kiekvieną dieną mokomės iš to, kas vakar buvo negerai, ir galvojame, ką padaryti geriau“, – mintimis dalijasi Algimantas Markauskas, „Thermo Fisher Scientific Baltics“ generalinis direktorius ir viceprezidentas Baltijos regionui. Jis šiemet (o iš viso – trečią kartą) išrinktas „Verslo žinių“ Metų CEO. Šis apdovanojimas kasmet įteikiamas vadovui, per metus sukūrusiam daugiausia vertės visuomenei, darbuotojams ir akcininkams.
„Verslo žinios“ tiki, kad Lietuvos verslas jau įveikė paauglystės sunkumus ir įžengė į tikros brandos ir tarptautiškumo etapą. O ši verslo branda turėtų Lietuvą priartinti prie gerovės valstybės, apie kurią mėgsta pasakoti politikai, – su efektyvesne sveikatos ir švietimo sistema, oresniais atlyginimais ir pensijomis, atsakingesniu požiūriu į aplinkos apsaugą.
