2021-11-11 06:50

Kartais geriau apsaugoti žmones nuo jų pačių pinigų

Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Antros pakopos pensijų sistema Lietuvoje turi po reformą ar jos iniciatyvą bene kiekvieniems jos egzistavimo metams. Čia būtų toks liūdnesnis juokas, tačiau sistemoje dalyvaujantiems žmonėms tai nė kiek nejuokinga. Ir vėl išgirdus naują idėją pakeitimams antros pakopos pensijų sistemoje, neretą veikiausiai vėl nutvilko kaip ant kiauro danties karštos kavos užpylus.

Todėl ir yra poreikis susirinkti visus antros pakopos pensijų fonduose sukauptus pinigus pirmai progai pasitaikius ir išsyk juos išleisti – automobiliui, svajonių pensijos kruizui, namų remontui, dantims arba nacionalinei vertybei indėliui. Nenuostabu, kad randasi ir žaidžiančiųjų žmonių poreikiu gauti čia ir dabar, jie kelia iniciatyvas leisti žmonėms antros pakopos pensijų fonduose sukauptas lėšas atsiimti vienkartine išmoka.

Naujausios iniciatyvos – leisti pensijų fondų dalyviams gauti vienkartinę išmoką sukaupus nuo 5.000 Eur iki 10.000 Eur – autoriai Seime argumentuoja, kad periodinės išmokos, sudarančios apie 20 Eur kas mėnesį, „nepagerina gyvenimo kokybės“, o, štai, su vienkartine išmoka pensininkai „galėtų pagerinti savo gyvenimo sąlygas“.

Atsitraukime nuo ginčo apie tai, ar geriau iš konteksto ištraukti hipotetiniai 20 Eur kas mėnesį, ar vienu ypu 5.000–10.000 Eur, ir pasižiūrėkime geriau, kokios balanos gadynės aplinkoje vyksta ši diskusija. Abu skaičiai yra skurdo skaičiai ir nė vienas gyvenimo sąlygų nepagerins.

Diskutuojame, kaip patraukti paklodę iš ten, kur ir taip striuka, ir uždengti ten, kur trumpa, užuot mąstę, kaip uždirbti ir sukaupti daugiau. Galiausiai tokių iniciatyvų autorių serviruojamas neatremiamas argumentas – tai mano pinigai, mano teisė yra spręsti, kaip su jais pasielgti. Kone taisyklė, kad kuo mažesnė suma, tuo garsesnis rėkimas. Iš neišprusimo ir tokia finansinė pasekmė.

Jeigu tik tiek tesukaupsime būsimai pensijai, ar tai nėra ženklas, kad kažką su pinigais darome labai ne taip, ir gal geriau jau tuos pinigus apsaugoti nuo mūsų pačių, kol neištaškėme jų vėjais.

Turime galimybę iš arti realiu laiku matyti panašų, tik dar didesnio masto ir pasekmių eksperimentą – jau nuo rugsėjo estams pradėtos pervesti pirmosios lėšos iš šiemet atrakintų antros pakopos pensijų fondų. Kalbame apie 1,3 mlrd. Eur, kurių metų pradžioje pareikalavo iš antros pakopos pasitraukti nusprendę estai.

Estai yra visa galva aukštesnio finansinio raštingumo tauta už lietuvius. Tačiau ir būdami labiau finansiškai išprusę su atsiimtais pinigais iš atrakintų pensijų fondų paslysta ant žmogiškųjų silpnybių.

Estų bankininkystės grupė „LHV Group“ vėliausių savo finansinių rezultatų ataskaitoje pateikia statistiką, koks likimas laukė rugsėjį žmonių sąskaitas iš pensijų fondų pasiekusių pinigų. Pagal preliminarią statistiką, apie pusė atsiimtų pinigų jau per rugsėjį buvo suvartoti, apie trečdalis buvo paskirta paskolų ankstyvam sugrąžinimui ir tik apie dešimtadalis nukeliavo savarankiškai atliekamoms investicijoms.

Tačiau ir dėl trečiojo pasirinkimo racionalumo kyla daug klausimų, matant, kaip Talino biržoje toliau pūtėsi dėl spekuliacijų jau užbrangusių akcijų kainos, įskaitant į minimą estų bankininkystės grupę, puikiai išnaudojusią susidariusią situaciją papildomo kapitalo pritraukimui. Argi ne ironiška, kai atsiimdami pinigus iš investicijų valdytojų ir tokiu būdu neva juos pamokydami, žmonės atneša pinigus atgal į tuos pačius bankus.

Estų žiniasklaidoje iš antros pakopos pensijų fondų atsiimamų lėšų poveikis akcijų, NT rinkai, vartojimui, ekonomikos augimui gerai dokumentuojamas. Žmonės panaudojo atsiimtas lėšas išmokėti paskoloms pirma laiko, ypač brangiai kainuojančioms vartojimo paskoloms, ką estų žiniasklaidai patvirtino bankai, ir tai yra bene vienintelė šviesioji šio reikalo pusė.

Vietos NT plėtotojai jau laukia, kaip atsiimtos lėšos taip pat bus panaudojamos naujo būsto pirkimui, dar labiau kaitinant vietos NT rinką. Vietos elektronikos ir namų apyvokos reikmenų prekybininkai jau praneša apie išaugusį pirkėjų srautą.

Primename, kad kalba eina apie finansiškai už lietuvius kur kas labiau išprususius estus.

Lietuvoje, indėlių gerbėjų ir NT „magnatų“ krašte, jau seniai žinomas ir labai gerai dokumentuotas nesugebėjimas efektyviai elgtis su asmeniniais finansais, finansinio raštingumo stoka. Jos atspindys yra ir pataisų iniciatorių argumentacija, kaip 5.000 ar 10.000 Eur gali „pagerinti gyvenimo sąlygas“. Kas dėtųsi Lietuvoje, jei per visą laiką, kiek dalyvavo antros pakopos sistemoje, pensijai 5.000–10.000 Eur tesugebėjusiam sukaupti lietuviui pasiūlysime vienu ypu pasiimti šias lėšas?

VŽ nuomone, galima neabejoti, kad įgyvendinus idėją leisti laisvai ištaškyti sukauptas pensijai lėšas, šoktelės išankstinio apmokėjimo planų ir SIM kortelių pardavimai bei padažnės telefoninių sukčių skambučiai. Ši prielaida, beje, atkeliauja iš tos pačios pensijų fondus atrakinusios Estijos nesenos patirties.

REDAKCINIS STRAIPSNIS (vedamasis) – redakcijos nuostatas atspindintis, jos vardu parašytas, neretai nenurodant konkretaus autoriaus, rašinys. Dažniausiai atsiliepia į kokius nors įvykius, visuomenės politinio gyvenimo problemas, tendencijas. Būdinga nedidelė, neretai vienoda visiems leidinio redakciniams straipsniams apimtis, glaustas minčių dėstymas, tezių pobūdžio argumentacija, naudojami publicistinės retorikos elementai. Įprasta pateikti išvadas, apibendrinimus, atspindinčius redakcijos nuostatas. (Žurnalistikos enciklopedija)

52795
130817
52791