Ultimatumai iš tuščios apkabos

Praėjusį ketvirtadienį R. Karbauskis viešu laišku kreipėsi į premjerę, piktindamasis, kad nesulaukia atsakymo į jo klausimus / pretenzijas, — kitaip tariant, kodėl ministrė pirmininkė nepasiaiškina jam dėl Vyriausybės veiksmų, pirmiausia – dėl COVID-19 situacijos valdymo.
Nesulaukęs atsakymo, valstiečių vedlys perėjo į puolimą – apkaltinęs premjerę segregacija, pagrasino jai interpeliacija.
„Kartu, naudodamasis proga, primenu, jog LVŽS Taryba 2021 m. rugsėjo 17 d. posėdyje priėmė sprendimą, kuriuo kreipiasi į Jus su ultimatumu: pirma, atsisakyti planų apkrauti mokesčiais piliečius, juos priešinti ir skaldyti šeimos politikos klausimais, antra, keisti COVID-19 valdymo ir vakcinacijos strategiją, trečia, racionaliai naudoti valstybės resursus valdant nelegalios migracijos krizę, nes jie dabar, kaip teigiama viešojoje erdvėje, yra švaistomi ir leidžiami neracionaliai“, – porino jis.
Atkakliai R. Karbauskio kamantinėjama apie tai, kodėl neatsakinėja į jo kreipimusis, I. Šimonytė priminė, kad tūlas politikas nebėra Seimo narys. Ir ne tik.
„Ponas Karbauskis nėra opozicija. Ponas Karbauskis nėra net Seime. Man labai sunku vertinti savo santykį su verslininku, kuris vadovauja vienai iš Lietuvoje registruotų partijų. Tokių žmonių už Seimo ribų turbūt yra ir daugiau“, – paaiškino premjerė.
Pasak jos, tai ne ji teikia kokias nors privilegijas kokiems nors politikams ar jų grupėms, o pats R. Karbauskis reikalauja išskirtinių sąlygų „savo susikurtam dariniui“, kurį vadina šešėline Vyriausybe, nors tai neatitinka nei Konstitucijos, nei Seimo statuto.
Iš tikrųjų keista, kad kitos opozicinės partijos leidžia valstiečių vedliui savintis „visos opozicijos“ teises. Opozicija, pasak politologų, dabar labai fragmentuota, nenuostabu, jei šiandien ar ryt sužinosime apie dar kelias „šešėlines Vyriausybes“. Ir ministrų kabinetui teks atsimušinėti nuo kiekvienos iš jų siunčiamų klausimų?
Anądien radijo bangomis pasklido Giedriaus Surplio prisistatymas „opozicijos šešėlinės Vyriausybės užsienio reikalų ministru“. Galima būtų tik nustebti, kad buvęs žemės ūkio ministru valstiečių atstovas prisiėmė diplomatijos vedlio pareigas, bet labiau stebina kitkas – nuo kada jis tapo visos opozicijos šešėliniu ministru?
Turbūt nuo tada, kai šias „regalijas“ jam suteikė „opozicijos“ pseudovadovas R. Karbauskis.
Situacija daugiau nei komiška ir absurdiška. Audrą vandens stiklinėje keliantis neva šešėlinio kabineto lyderis R. Karbauskis yra eilinis pilietis.
„Karbauskis šiuo metu valdžios struktūroje yra neformalus asmuo: Seimo, Vyriausybės struktūroje. Jis atsisakė Seimo nario mandato, jis yra partijos pirmininkas. Lygiai kaip ir anksčiau Paluckas. Manau, kad Karbauskis tiesiog nori būti matomas ir šešėlinis kabinetas šiuo atžvilgiu jam yra tiesiog instrumentas vienaip ar kitaip atsidurti viešojoje erdvėje ir bandyti valdyti Seimo frakciją, kuriai jis pats nepriklauso“, – „Eltai“ sakė Jūratė Novagrockienė, Lietuvos karo akademijos profesorė.
Pasak politologų, valstiečių lyderis, keldamas reikalavimus premjerei, tam tikra prasme elgiasi nesąžiningai, nes pats yra atsisakęs Seimo nario mandato.
Nesuprantama, kuo jis manosi esąs? Atsisakęs parlamentaro mandato R. Karbauskis atsisakė ir atsakomybės. VŽ nuomone, tai ir nestebina: atsakomybės minėtas politikas kratėsi ir anksčiau. Prieš tai buvusioje Seimo kadencijoje iki rinkimų ryškias ambicijas demonstravęs valstiečių vadas po pergalės išvengė bet kokio vadovaujamo posto ir tyliai nutūpė savotiškoje „ramybės oazėje“ – Seimo Kultūros komitete. Beje, iš kurio per ketverius metus nesulaukėme jokių rimtesnių iniciatyvų: komiteto pirmininkui užteko fantazijos tik nevykusiam užmojui aprėdyti visos Lietuvos vaikučius tautiniais kostiumais.
Užtat dabar iš pasyvios politikos apkasų išnyrantis valstiečių vadas mėgina valdyti Seimo frakciją, kuriai jis pats nepriklauso, ir svaidyti kaltinimus bei ultimatumus Vyriausybei.