Inovacijų švieslentėje Lietuva nespindi

Publikuota: 2021-09-24
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
svg svg
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
„Verslo žinios“ Redakcijos nuomonė

Pasaulio inovacijų indekse Lietuva tebėra tarp Europos Sąjungos autsaiderių – nors palypėjo vienu laipteliu aukštyn, ji lenkia tik keturias Bendrijos valstybes. Tarp turtingiausių valstybių inovacijų srityje esame silpni vidutiniokai. Indekso sudarytojai prastą pažymį mūsų šaliai parašė už per mažą švietimo finansavimą, itin žema vieta skirta verslo aplinkai. Ekonomikos ir inovacijų ministerija viltis sieja su rengiama inovacijų reforma.

Pasaulinės intelektinės nuosavybės organizacijos (WIPO), kuri yra Jungtinių Tautų agentūra, kasmet sudaromo indekso viršūnėje šiemet pokyčių buvo nedaug – pirmąjį trejetuką jau kurį laiką sudaro tos pačios valstybės: Šveicarija, Švedija ir JAV, ketvirta liko Jungtinė Karalystė.

Lietuvai teko 39-oji vieta. Lenktynių tarp Baltijos šalių partnerė Estija užima 21-ą vietą. Ji apskritai patenka tarp valstybių, kuriose inovacijos vystosi greičiau, nei tikimasi. Itin aukštus rodiklius Estija pasiekia infrastruktūroje – čia užima 8 vietą pasaulyje. Šalis pasižymi bene geriausiomis pasaulyje elektroninėmis valdžios paslaugomis (2 vieta) ir užima 1 vietą piliečių elektroniniame dalyvavime. Estija išsiskiria labai aukštais mokinių pasiekimais skaitymo, matematikos ir mokslų disciplinose (4 vieta).

Grįžtant prie Lietuvos matome, kad lyginant su kitomis aukščiausių pajamų valstybių kategorijos narėmis mūsų šalis Lietuva taip pat nežibėjo – užimta 36 vieta tarp 51 valstybės.

WIPO verdiktas neguodžiantis: 31 valstybė inovacijų srityje šiemet pasirodė žemiau lūkesčių atsižvelgiant į šalių išsivystymo lygį. Tarp jų yra vos trys ES šalys – Lietuva, Graikija ir Rumunija.

Geriausiai Lietuva pasirodė institucinio palankumo inovacijoms kategorijoje, kurioje užimta 33 vieta. Šios dalies subkategorijose organizacija palankiai įvertino šalies politinį stabilumą (13 vieta), tačiau ne tiek gerai įvertintas valdžios efektyvumas (30 vieta).

Užtat WIPO Lietuvai išrašė pylos už žemą švietimui skiriamą procentą nuo bendrojo vidaus produkto, pagal kurį likome vos 75-i pasaulyje. Ne viena partija, ne viena valdžia metų metais narsto švietimo reformos dėlionę, tačiau ir šiandien tebetūnome prie „suskilusios geldos“.

Vos 71 vieta skirta verslo aplinkai, kuri taip pat yra institucinio palankumo inovacijoms subkategorija. Šį rodiklį žemyn nusmukdė prasta situacija, susijusi su verslo nemokumo problemų sprendimu.

VŽ primena: dar 2019 m. Virginijus Sinkevičius, tuometinis ekonomikos ir inovacijų ministras, pristatydamas Lietuvos prognozę neseniai nutrauktame „Doing Business“ reitinge sakė, jog šalies reitingą smarkiai kilstels 2020 m. įsigaliojęs Juridinių asmenų nemokumo įstatymas, anot jo, numatantis verslo poreikius labiau tenkinančius, supaprastintus procesus.

Tačiau ministro prognozės neišsipildė: WIPO šioje srityje progreso nepastebėjo (o gal jo ir nebuvo?) – Lietuva pasiliko 81 vietoje.

Negali Lietuva pasigirti finansavimo verslui prieinamumu (44 vieta) — tai, kad smulkiam ir vidutiniam verslui sunku gauti finansavimą, kalbama seniai, ne vienos valdžios kadencijoje, tačiau situacija negerėja, ką rodo ir WIPO indeksas.

Jonė Kalendienė, „Verslios Lietuvos“ (VL) tyrimų ir analizės skyriaus vadovė, sako, kad pažangą Lietuva inovacijų srityje daro, tačiau ta pažanga nėra spartesnė nei kitų aplink esančių valstybių. Todėl inovacijų indekse reikšmingo proveržio pasiekti nepavyksta – tenka apsiriboti svyravimu ketvirto dešimtuko uodegoje.

Vis dėlto, kodėl ta pažanga „nėra spartesnė nei kitų“? Analitikė aiškina, kad Lietuva, būdama aukštų pajamų šalimi, ir, atsižvelgiant į jos išsivystymo lygį, potencialą išnaudoja nepakankamai.

„Mes pagal inovacijų išteklius kylame palaipsniui per kelias vietas aukštyn, o pagal rezultatus krintame. Tai turbūt ir paaiškina, kodėl taip ir nepasisekė pajudėti iš tos vietos. Turime išteklius, bet sunkiai sekasi sugeneruoti rezultatą“, — aiškina J. Kalendienė.

VL atstovė bent pripažįsta, kad sunkumų yra (nors išteklių irgi yra), o Ekonomikos ir inovacijų ministerija (EIM), regis, pernelyg optimistiška.

„Nepaisant COVID-19 sukeltų iššūkių, Lietuvos reitingas Pasauliniame inovacijų indekse pakilo ir tai vertiname teigiamai“, — rašoma VŽ atsiųstame gana aptakiame komentare.

VŽ nuomone, teisintis COVID-19 iššūkiais – prastas argumentas. Jei EIM atsimena, pandemija sukėlė iššūkių visam pasauliui, tačiau mūsų šalies pažanga inovacijų srityje spartumu nusileidžia kitoms valstybėms, todėl ir toliau velkamės uodegoje. Primename WIPO verdiktą — „žemiau lūkesčių“. Todėl nesuprantama, ką gi už inovacijas atsakinga institucija „vertina teigiamai“?

Dar iš ministerijos atsakymo „sužinojome“, kad Lietuva turi potencialo inovacijų reitinge būti aukščiau ir tikisi, kad kokybinį šuolį duos rengiama inovacijų reforma.

Potencialo yra, o ambicijų ir rezultatų?

REDAKCINIS STRAIPSNIS (vedamasis) - redakcijos nuostatas atspindintis, jos vardu parašytas, neretai nenurodant konkretaus autoriaus, rašinys, dažnai atsiliepiantis į kokius nors įvykius, paaiškėjusius faktus, tendencijas. Būdinga nedidelė, neretai vienoda visiems leidinio redakciniams straipsniams apimtis, glaustas minčių dėstymas, tezių pobūdžio argumentacija, naudojami publicistinės retorikos elementai. Įprasta pateikti išvadas, apibendrinimus, atspindinčius redakcijos nuostatas. / Žurnalistikos enciklopedija /

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:














Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą 0
Nieko neveikimas kainuos brangiai 1

Po kelių dienų prasidedantis Glazgo COP26 – Jungtinių Tautų (JT) aukščiausio lygio susitikimas dėl klimato...

Kamuolys dabar – šalies vadovo rankose 52

Vadinamųjų antivakserių choras pasipildo vis naujais „solistais“: vakar bendrą giesmę užtraukė ir...

Verslo aplinka
2021.10.27
Lietuvos ateities matymas: mums ir dėl mūsų 4

Paskelbtas startas rengti valstybės pažangos strategiją „Lietuva 2050“: ilgalaikės valstybės pažangos...

Verslo aplinka
2021.10.26
R. Vilpišauskas. Ar dabar metas diskutuoti apie Lietuvą 2050-aisiais? 3

Lietuvos Vyriausybė pakvietė diskutuoti apie tai, kokią šalį norėtume matyti po trijų dešimtmečių. Taip...

Verslo aplinka
2021.10.25
Į priekį - sraigės tempu 15

Europos Sąjungos (ES) šalių lyderių susitikimas aptariant neteisėtos migracijos problemas baigėsi gana...

Verslo aplinka
2021.10.25
V. Simanavičius. Teisių gynimas internete – sunki, bet įmanoma misija 1

Gyvenant nuolatos tobulėjančioje skaitmeninėje eroje paprastam žmogui darosi vis lengviau gauti prieigą prie...

Verslo aplinka
2021.10.24
M. Ivanauskas. Naujas iššūkis: (ne)grįžtantys darbuotojai 1

Nuo pandemijos pradžios praėjus daugiau nei pusantrų metų vis daugiau įmonių, remdamosis vakcinacijos įkvėptu...

Verslo aplinka
2021.10.23
G. Ilekytė. Gyvenimas šalia diktatoriaus: kaip tai paveiks mūsų ekonomiką?

Daugiau nei prieš metus Baltarusijoje įvykę suklastoti prezidento rinkimai, po kurių buvo smurtas ir...

Verslo aplinka
2021.10.22
Formali pozicija – formali ir parama 1

Teoriškai – arklys, praktiškai – nesikelia. Panašiai galima apibūdinti Ekonomikos ir inovacijų ministerijos...

Verslo aplinka
2021.10.22
Nusitaikė į išlaidūnus, bet kliudys ir pirmojo būsto pirkėjus 12

Šiuos metus būsto segmentą lydėję pranešimai apie rekordus ir rekordus, gerinančius ankstesnius rekordus,...

Verslo aplinka
2021.10.21
M. Kubilius. Geostrategijos naujienos: viskas bus gerai

Šiandien įmonių veiklos planavimas susiduria su daugybe nežinomųjų ir kintamųjų. Karti pandemijos patirtis:...

Verslo aplinka
2021.10.20
Ar visi pinigai nekvepia? 5

Lietuva siekia, kad Europos Sąjunga (ES) neįsileistų avialinijų, kurios skraido į Minską ir ten veža...

Verslo aplinka
2021.10.20
D. Arlauskas. Ko reikia geresniam gyvenimui kaime? 1

Toks klausimas kilo anądien besiklausant žemės ūkio ministro Kęstučio Navicko pasiaiškinimų dėl grupės...

Verslo aplinka
2021.10.19
Lyderių sprendimai sėkmės formulėje

Kone visos pirmajame „Verslo žinių“ sudarytame pramonės lyderių dešimtuke esančios įmonės planuoja didinti...

Verslo aplinka
2021.10.19
M. Nagevičius. Ko mūsų politikai galėtų pasimokyti iš Antano Smetonos 12

Pirmiausia, Antanas Smetona nėra man geriausias politiko pavyzdys ir autoritetas. Tačiau būtent tuometinis...

Verslo aplinka
2021.10.18
Kiek dar pataikausime tamsuomenei? 172

Kasdien vis labiau bauginanti COVID-19 statistika atskleidžia gana makabrišką scenarijų: pirmaujame ES pagal...

Verslo aplinka
2021.10.18
M. Cardenas. Kai nebeliko „Doing Business“ 5

Šiais metais Pasaulio bankas pavedė man ir dar penkiems mano kolegoms akademikams parengti rekomendacijas dėl...

Verslo aplinka
2021.10.17
E. Leontjeva. Skatinti, skatinti, o ką? 2

Valdžia mėgsta skatinti visokius gerus dalykus. Pagal ekonominę logiką skatinama tai, ko labiausiai...

Verslo aplinka
2021.10.16
K. Smaliukas. Viešųjų pirkimų įstatymai pakeisti. Reforma įvyko?

Seimas priėmė ilgai lauktus Viešųjų pirkimų įstatymo (VPĮ) ir Pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos,...

Verslo aplinka
2021.10.15
Iešmininkas visad randamas

„Pažadėjo – patiešijo, netesėjo – negriešijo“ – byloja lietuvių patarlė. Panašioje situacijoje atsidūrė...

Verslo aplinka
2021.10.15

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku