Inovacijų švieslentėje Lietuva nespindi
Pasaulinės intelektinės nuosavybės organizacijos (WIPO), kuri yra Jungtinių Tautų agentūra, kasmet sudaromo indekso viršūnėje šiemet pokyčių buvo nedaug – pirmąjį trejetuką jau kurį laiką sudaro tos pačios valstybės: Šveicarija, Švedija ir JAV, ketvirta liko Jungtinė Karalystė.
Lietuvai teko 39-oji vieta. Lenktynių tarp Baltijos šalių partnerė Estija užima 21-ą vietą. Ji apskritai patenka tarp valstybių, kuriose inovacijos vystosi greičiau, nei tikimasi. Itin aukštus rodiklius Estija pasiekia infrastruktūroje – čia užima 8 vietą pasaulyje. Šalis pasižymi bene geriausiomis pasaulyje elektroninėmis valdžios paslaugomis (2 vieta) ir užima 1 vietą piliečių elektroniniame dalyvavime. Estija išsiskiria labai aukštais mokinių pasiekimais skaitymo, matematikos ir mokslų disciplinose (4 vieta).
Grįžtant prie Lietuvos matome, kad lyginant su kitomis aukščiausių pajamų valstybių kategorijos narėmis mūsų šalis Lietuva taip pat nežibėjo – užimta 36 vieta tarp 51 valstybės.
WIPO verdiktas neguodžiantis: 31 valstybė inovacijų srityje šiemet pasirodė žemiau lūkesčių atsižvelgiant į šalių išsivystymo lygį. Tarp jų yra vos trys ES šalys – Lietuva, Graikija ir Rumunija.
Geriausiai Lietuva pasirodė institucinio palankumo inovacijoms kategorijoje, kurioje užimta 33 vieta. Šios dalies subkategorijose organizacija palankiai įvertino šalies politinį stabilumą (13 vieta), tačiau ne tiek gerai įvertintas valdžios efektyvumas (30 vieta).
Užtat WIPO Lietuvai išrašė pylos už žemą švietimui skiriamą procentą nuo bendrojo vidaus produkto, pagal kurį likome vos 75-i pasaulyje. Ne viena partija, ne viena valdžia metų metais narsto švietimo reformos dėlionę, tačiau ir šiandien tebetūnome prie „suskilusios geldos“.
Vos 71 vieta skirta verslo aplinkai, kuri taip pat yra institucinio palankumo inovacijoms subkategorija. Šį rodiklį žemyn nusmukdė prasta situacija, susijusi su verslo nemokumo problemų sprendimu.
VŽ primena: dar 2019 m. Virginijus Sinkevičius, tuometinis ekonomikos ir inovacijų ministras, pristatydamas Lietuvos prognozę neseniai nutrauktame „Doing Business“ reitinge sakė, jog šalies reitingą smarkiai kilstels 2020 m. įsigaliojęs Juridinių asmenų nemokumo įstatymas, anot jo, numatantis verslo poreikius labiau tenkinančius, supaprastintus procesus.
Tačiau ministro prognozės neišsipildė: WIPO šioje srityje progreso nepastebėjo (o gal jo ir nebuvo?) – Lietuva pasiliko 81 vietoje.
Negali Lietuva pasigirti finansavimo verslui prieinamumu (44 vieta) — tai, kad smulkiam ir vidutiniam verslui sunku gauti finansavimą, kalbama seniai, ne vienos valdžios kadencijoje, tačiau situacija negerėja, ką rodo ir WIPO indeksas.
Jonė Kalendienė, „Verslios Lietuvos“ (VL) tyrimų ir analizės skyriaus vadovė, sako, kad pažangą Lietuva inovacijų srityje daro, tačiau ta pažanga nėra spartesnė nei kitų aplink esančių valstybių. Todėl inovacijų indekse reikšmingo proveržio pasiekti nepavyksta – tenka apsiriboti svyravimu ketvirto dešimtuko uodegoje.
Vis dėlto, kodėl ta pažanga „nėra spartesnė nei kitų“? Analitikė aiškina, kad Lietuva, būdama aukštų pajamų šalimi, ir, atsižvelgiant į jos išsivystymo lygį, potencialą išnaudoja nepakankamai.
„Mes pagal inovacijų išteklius kylame palaipsniui per kelias vietas aukštyn, o pagal rezultatus krintame. Tai turbūt ir paaiškina, kodėl taip ir nepasisekė pajudėti iš tos vietos. Turime išteklius, bet sunkiai sekasi sugeneruoti rezultatą“, — aiškina J. Kalendienė.
VL atstovė bent pripažįsta, kad sunkumų yra (nors išteklių irgi yra), o Ekonomikos ir inovacijų ministerija (EIM), regis, pernelyg optimistiška.
„Nepaisant COVID-19 sukeltų iššūkių, Lietuvos reitingas Pasauliniame inovacijų indekse pakilo ir tai vertiname teigiamai“, — rašoma VŽ atsiųstame gana aptakiame komentare.
VŽ nuomone, teisintis COVID-19 iššūkiais – prastas argumentas. Jei EIM atsimena, pandemija sukėlė iššūkių visam pasauliui, tačiau mūsų šalies pažanga inovacijų srityje spartumu nusileidžia kitoms valstybėms, todėl ir toliau velkamės uodegoje. Primename WIPO verdiktą — „žemiau lūkesčių“. Todėl nesuprantama, ką gi už inovacijas atsakinga institucija „vertina teigiamai“?
Dar iš ministerijos atsakymo „sužinojome“, kad Lietuva turi potencialo inovacijų reitinge būti aukščiau ir tikisi, kad kokybinį šuolį duos rengiama inovacijų reforma.
Potencialo yra, o ambicijų ir rezultatų?
