Dar kartą apie galimybių pasą
Išskirtinės lengvatos, kurias galimybių pasus turintiems žmonėms jau anksčiau pradėjo taikyti keli šimtai maitinimo ir kitų paslaugų įmonių, tam tikroje visuomenės dalyje sukėlė pasipiktinimą. Neskiepyti ir testų neturintys (ar nenorintys) jų turėti asmenys skelbėsi boikotuosiantys barus ar restoranus, pradėjusius reikalauti galimybių paso, – netrūko nei grasinimų, nei įžeidinėjimų ir net linkėjimų bankrutuoti.
Tačiau nuo rugsėjo 13 d. „boikotuoti“ jiems teks kur kas daugiau objektų – nuo tos dienos įsigalios griežti ribojimai asmenims, neturintiems galimybių paso. Tad teks rinktis – ar pasirūpinti tokiu dokumentu, ar ir toliau burnoti likus už aktyvaus gyvenimo borto.
Nuo rugsėjo 13 d. visos kontaktinės paslaugos bus teikiamos ir ūkinės veiklos bus vykdomos bei renginiai bus organizuojami (išskyrus nustatytas išimtis) tik asmenims, kurie atitinka galimybių paso kriterijus.
„Negalime leisti, kad Lietuvoje įsigalėtų chaosas ir vėl užsidarytume ilgam karantinui. Ruošiamės rudeniui, kad vaikai vėl grįžtų į mokyklas, normaliai veiktų visos valstybės įstaigos, sveikatos apsaugos sistema, nebūtų uždaryti verslai. Gyvenimas neturi sustoti“, – aiškina Aušrinė Armonaitė, ekonomikos ir inovacijų ministrė.
Nemaža dalis gyventojų – skaičiuojama, kad jų yra apie 1 milijonas – jau yra išsiėmę galimybių pasus elektroniniu būdu. Tačiau kita dalis (apie pusė milijono) skundžiasi susiduriantys su problemomis – nežino, kur kreiptis, tenka stovėti ilgose eilėse ir pan.
Atrodo, kad ir Vyriausybė iki šiol neturėjo vieno sprendimo, todėl penktadienį ministrų kabinetas ta tema surengė specialų pasitarimą. Pirmas iš trijų siūlymų, dėl kurio pasitarime norėjo susitarti sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys, tai, kad galimybių paso spausdinimo paslaugai būtų pasitelkiamas ir Registrų centras (RC). Būtų numatoma, anot ministro, kad spausdinti galimybių pasą galėtų ir kiti subjektai.
Antra, kaip kalbėjo A. Dulkys, kadangi galimybių pasas reikšmingai prisideda prie infekcijos plitimo valdymo, norima viską daryti taip, kad paslaugą teikiančių subjektų veikla nebūtų apsunkinta papildomais reikalavimais ir taip nebūtų mažinamas paslaugos teikimo patrauklumas, būtų mažinama administracinė našta.
Ir trečia — bendradarbiavimas su RC užtikrinant, kad teikiant galimybių paso spausdinimo paslaugą, kai žmogus to paprašo rašytiniu ar žodiniu būdu, būtų išsaugomi įrašai apie paslaugos suteikimą ir paslaugą suteikusį asmenį. Pasak ministro, labai svarbu, kad paslauga būtų teikiama neatlygintinai.
Teikti galimybių paso spausdinimo paslaugas galėtų bet kuri valstybės, savivaldybių ar kitokia įstaiga, kuri savanoriškai sudarytų sutartį su RC.
Skelbiama, kad Vaistinių asociacija jau patikino, jog prie tokios iniciatyvos jungtųsi apie 800 vaistinių. Neatmestina, kad ateityje prie galimybių paso spausdinimo galėtų prisidėti ir „Perlo“ terminalai.
A. Armonaitė žada, kad atsiimti galimybių pasą bus galima ir Lietuvos pašto skyriuose, vadinamuosiuose „pasobusuose“ ir kitose vietose. Esą visur užteks žodinio susitarimo. Anot jos, tai leis šį dokumentą žmonėms gauti paprasčiau ir greičiau.
„Mūsų tikslas, kad žmonėms nereikėtų labai toli kažkur ieškoti, o greitai, patogiai parodyti asmens dokumentą, pasakyti žodžiu, kad sutinka gauti galimybių pasą, ir tą dokumentą gauti“, – žurnalistams penktadienį sakė ministrė.
Lietuvos paštas teigia esantis pasiruošęs artimiausiu metu startuoti su popierinio galimybių paso atsiėmimo paslauga pašto skyriuose. Bendrovės vadovė sako, kad paslaugą paštas turėtų pradėti teikti dar iki rugsėjo 13 dienos.
VŽ nuomone, atrodo, kad Vyriausybė visgi baigia narplioti galimybių paso galimybes, reikalavimų pakeitimų, gavimo rebusą ir kt. Tik kiek stebina, kad gana ilgai buvo laužiamasi į atviras duris: gal ir nereikėjo gaišti laiko išradinėjant dviratį – galbūt būtų užtekę, pavyzdžiui, nusikopijuoti jau viską sukūrusių šalių pavyzdžius.
REKOMENDUOJAME
