D. Palavenis. Faktoriai, sąlygosiantys dalyvių sėkmę 2021 m. Europos gynybos fondo kvietimuose

Publikuota: 2021-08-11
Nuotr. iš asmeninio albumo
svg svg
Nuotr. iš asmeninio albumo
BPTI jaunesnysis mokslo darbuotojas

Dalyvių, pretenduojančių varžytis 2021 m. Europos gynybos fondo (EGF) kvietimuose, laimėjimo šansai didėja ne tik tinkamai pasiruošus, bet ir deramai įvertinus Lietuvos ir užsienio subjektų dalyvavimo patirtis prieš tai vykusiose paruošiamuosiose EGF programose.

Liepos pradžioje Krašto apsaugos ministerija pagarsino apie galimybę Lietuvos mokslo bei verslo subjektams, turintiems potencialą su gynybos pramone susijusiuose sektoriuose, dalyvauti EGF pirmajame kvietime. Numatoma, jog 2021 m. projektams iš EGF bus skirta 1,2 mlrd. Eur dotacija. Pasiūlymai vykdyti mokslinių tyrimų ir pajėgumų vystymo projektus gynybos srityje turi būti teikiami nustatytų 37 sričių rėmuose, pvz. pagerintos radarų technologijos, pagerintos kovinės galvutės, infraraudonieji davikliai. Yra nustatytas kiekvienos srities finansavimas bei finansavimo intensyvumo taisyklės, pvz. EGF gali finansuoti iki 100% mokslinių tyrimų ir technologijų vystymo išlaidų, iki 20% prototipų kūrimo išlaidų ir iki 80% testavimo, sertifikavimo išlaidų. Finansavimo intensyvumas gali būti iki 35% didesnis, jei projekte dalyvauja mažos ir vidutinės įmonės (MVĮ) ir/arba jei projektas yra susijęs su ES nuolatinio struktūrinio bendradarbiavimo (angl. PESCO) programa. Numatoma, kad dalyviai savo siūlymus turės teikti iki š. m. gruodžio 9 d. tiesiogiai elektroniniu būdu per ES finansavimo ir pirkimų portalą.

EDIDP 2020 m. kvietimo rezultatai

Kokie būtų šansai lietuviškiems subjektams laimėti minėtą kvietimą, reikėtų vertinti retrospektyviai pagal panašių kvietimų rezultatus. Kaip Lietuvos kompanijoms sekėsi EGF paruošiamuosiose programose jau buvo rašyta, tačiau papildomai jau yra žinoma apie Europos gynybos pramonės plėtros programos (angl. EDIDP) 2020 m. kvietimo rezultatus, kur net keturi Lietuvos subjektai BPTI, ELSIS, ELSIS PRO ir NRD CS dalyvaus šešiuose projektuose. Tai yra labai geras pasiekimas lyginant su 2019 m. EDIDP kvietimo rezultatais, kur tik ELSIS PRO, kartu su partneriais dalyvauja viename iš kvietimų.

Papildomai būtina atkreipti dėmesį, kad 2020 m. EDIDP kvietime BPTI dalyvauja kaip CYBER4DE projekto koordinatorius. CYBER4DE numatoma vertė yra beveik 9,7 mln. Eur, ir jame dalyvauja dešimt subjektų iš septynių valstybių.

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

2020 m. EDIDP kvietimas įdomus tuo, kad jame dalyvavo didžiausias dalyvių skaičius iš kada nors rengtų ES gynybos paramos programų. Iš 63 pateiktų projektų buvo išrinkti 26 pasiūlymai, kuriems bendrai buvo skirtas 158,3 mln. Eur finansavimas. Dalyviai varžėsi 12-os kvietimų grupėje, didžiausia konkurencija buvo inovatyvių ir į ateitį orientuotų gynybos sprendimų kvietimo grupėje kur iš 30 pasiūlymų buvo išrinkti tik 6 laimėtojai. Papildomai būtina pastebėti, kad būtent šioje grupėje varžytis išimtinai buvo kviečiamos MVĮ.

EDIDP kvietimuose buvo identifikuotos skiriamos paramos sumos kiekvienai iš kvietimo grupių, tačiau lyginant rezultatus matoma, jog paskirtos laimėtojams sumos skiriasi nuo numatytųjų (pvz. MVĮ grupei buvo numatyta 10, o buvo skirta 13,6 mln. Eur ir atvirkščiai Cheminės ir bakteriologinės saugos programai buvo numatyta 13,5 o skirta tik 8,3 mln. Eur suma). Tai reiškia, kad komisija perskirstė lėšas siekiant užtikrinti maksimalų projektų finansavimą. Papildomai reikėtų atkreipti dėmesį, kad keturiems projektams prašomas visiškas finansavimas buvo patvirtintas gaminio studijų ir dizaino parengimui, tačiau šių projektų koordinatoriais yra kompanijos iš Prancūzijos ir Ispanijos.

15 iš 26 laimėjusių projektų buvo identifikuoti kaip dalyvaujantys PESCO programoje. Net trys (ALTISS, CUIIS, FIRES) iš jų buvo susieti su dvejomis PESCO programomis. Kas yra įdomiausia, jog subjektas, esantis iš PESCO programą koordinuojančios valstybės, nebūtinai dalyvauja EDIDP projekte kaip koordinatorius ar dalyvis. Tai reiškia, kad subjektas jo valstybei nedalyvaujant specifinėje PESCO programoje galėjo savo projekte įvardinti, kad vystomas pajėgumas prisidės prie tam tikros PESCO programos įvardintų tikslų. Šiuo atveju tikėtina, kad toks pasiūlymas turi būti derinamas su specifiniu PESCO koordinatoriumi ir PESCO programos dalyviais. Galime pastebėti ir priešingą tendenciją, kuomet valstybės atsakingos už PESCO koordinavimą skatino nacionalinius subjektus sudalyvauti EDIDP programoje.

Galima pastebėti labai intensyvų didžiųjų ES valstybių subjektų dalyvavimo įsitraukimą sėkminguose projektuose, pvz. Prancūzijos subjektai dalyvauja 20 projektų, Ispanijos – 19, Italijos – 14. Iš visų laimėjusių projektų tik trijose nedalyvauja nė vienas subjektas iš minėtų trijų valstybių.

Atlikus EDIDP 2020 m. kvietimo projektų analizę kuriuose dalyvauja lietuviški subjektai galima pastebėti, kad BPTI ir ELSIS PRO jau yra sėkmingai dalyvavę prieš rengtose ES gynybos tyrimų/pramonės iniciatyvose. BPTI dalyvavo Parengiamųjų veiksmų gynybos tyrimų srityje (angl. PADR) projektuose OCEAN 2020, CROWN, INTERACT, o ELSIS PRO – EDIDP 2019 m. kvietimo projekte PEONEER. Tikėtina, kad lietuviški subjektai parodę savo pajėgumus bei įrodę patikimumą yra kviečiami ir toliau dalyvauti kituose programose. Pastebėtina, kad užsimezgęs glaudus ryšys tarp BPTI ir LEONARDO S.P.A., INDRA SISTEMAS S.A., SAAB, SAFRAN ELECTRONICS & DEFENSE, TERMA A/S, HENSOLDT SENSORS GMBH, THALES DM SAS, AIRBUS DEFENCE AND SPACE S.A., MBDA FRANCE, ir tarp ELSIS PRO ir AIRBUS DS SAS, TERMA A/S, E-GEOS S.P.A., DEFSECINTEL SOLUTIONS OÜ toliau sėkmingai vystosi.

Tuo tarpu du nauji lietuviški subjektai ELSIS ir NRD CS patekę į 2020 m. EDIDP kvietimą tikėtina sėkmingai užsirekomenduos ir toliau tęs darbus ateityje organizuojamuose ES gynybos projektuose. Negalima taip pat atmesti prielaidos, kad didesnės užsienio kompanijos įtraukia dalyvius iš mažųjų valstybių, ypatingai MVĮ siekdamos padidinti iki 25% projekto finansavimo intensyvumą (su sąlyga, kad bent 10% projekto išlaidų yra skiriama MVĮ).

Tiek pagal dalyvavimą programose, tiek pagal vietos subjektų įsitraukimą į EDIDP Estija pirmauja užtikrintai tarp trijų Baltijos valstybių. Estijos subjektai CAFA TECH, CYBERNETICA AS, MARDUK TECHNOLOGIES, RANTELON bei VR LAB dalyvauja septyniuose EDIDP projektuose. Latvijos atstovai TILDE, LATVIJAS MOBILAIS TELEFONS, BELSS LTD, Latvijos Jūrų akademija ir EXONICUS dalyvauja penkiuose projektuose.

Papildomai būtina pažymėti, kad Latvijos kompanija EXONICUS koordinuoja 2,7 mln. Eur vertės projektą „Virtualios realybės traumų stimuliatorius, skirto nuotoliniam mokymui, kūrimas“, kuris yra vystomas su viena Estijos ir viena Vokietijos kompanija.

Kalbant apie bendradarbiavimą tarp trijų Baltijos valstybių pažymėtina, jog Lietuvos subjektai dalyvauja tik dviejuose projektuose su Estijos subjektais, o su Latvijos atstovais nėra bendradarbiaujama. Tuo tarpu Latvijos ir Estijos subjektai bendradarbiauja trijuose EDIDP projektuose.

Kaip sugauti sėkmės paukštį dalyvaujant EGF?

Nėra abejonės ,jog Lietuvos subjektai, siekiantys dalyvauti EGF kvietime, turės atitikti keliamus minimalius reikalavimus, įvardintus kvietimo dokumentuose. Didelis dėmesys taip pat turėtų būti skiriamas prieš tai vykusių ES gynybos iniciatyvų PADR ir EDIDP rezultatų analizei, siekiant nustatyti, su kokiais partneriais bei kokiose programos srityse vertėtų dalyvauti. Pvz. ribotas dalyvių skaičius buvo identifikuotas sekančiose EDIDP srityse: saugos nuo cheminio ir bakteriologinio ginklo, dirbtinio intelekto, kontr priemonių panaudojimo prieš bepiločius orlaivius, antžeminių kovo priemonių bei simuliacinių sistemų.

Jei yra galimybė, siūlomas projektas turi būtų siejamas su PESCO projektu, tad šiuo atveju būtų būtina derinti su specifinį PESCO projektą koordinuojančia šalimi, siekiant įsitikinti, ar yra neplanuojama „pavesti“ nacionaliniams subjektams dalyvauti konkurse. Kaip ir buvo minėta tekste, Prancūzijos, Ispanijos, Vokietijos bei Italijos subjektų įtraukimas į projektą gali turėti teigiamos įtakos galutiniam sprendimui Briuselio koridoriuose. Tikėtina, kad ir atvirkščiai lietuviškų MVĮ dalyvavimas kartu su didžiųjų valstybių subjektais užtikrina didesnį projekto finansavimo intensyvumą. Dalyviai taip pat skatinami atsižvelgti į Europos gynybos agentūros parengtus prioritetus/rekomendacijas Europos Komisijai, kurie gali būti randami Pajėgumų vystymo plane, Pagrindinėje strateginių tyrimų darbotvarkėje bei Pagrindinės strateginės veiklos dokumente.

Papildomai reikia atkreipti dėmesį, kad nacionalinės ministerijos esant poreikiui gali garantuoti dalyvių finansinį pajėgumą vykdyti projektą. Nepriklausomai nuo to, projekto dalyviai turi realiai įsivertinti savo finansines galimybes vykdyti projektą be avansinio ES apmokėjimo. Dažniausiai tokios apimties projektai yra vykdomi ne mažiau kaip dvejus metus. Nesant tokios galimybės vertėtų mąstyti apie alternatyvius finansavimo šaltinius.

Būtina atkreipti dėmesį, kad dalyvaujant ES projektuose yra reikalinga išmanyti reikalavimus ne tik rengiant paraiškas, bet ir vykdant projektą. Žinant finansines projektų vertes, visiškai natūralu, kad projekto vykdymo eigoje bus susiduriama su dažnu tikrinimu bei specifinių reikalavimų įgyvendinimu.

Nėra abejonių, kad sėkmės paukštės pagavimui yra reikalingas ne tik subjekto, dalyvausiančio EGF, kompetencijos bei užsidegimas, bet ir deramas valstybinių institucijų įsitraukimas šiame procese. Manytina, kad nacionalinių gynybos pramonės kompanijų, tyrimų institutų, dalyvių bei Krašto apsaugos ministerijos glaudesnis bendradarbiavimas šiame etape yra vienas iš svarbesnių, siekiant sutelktai užsitikrinti reikiamo finansavimo pritraukimą į Lietuvą, partnerių pritraukimą pasinaudojant politiniais svertais bei tolimesnį nacionalinei gynybai reikiamų technologijų vystymą.

Komentaro autorius – Donatas Palavenis, BPTI jaunesnysis mokslo darbuotojas

Autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos pozicija.

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Norite pasiūlyti temą, turite pastabų ar klausimų?

Parašykite redaktorių komandai arba vyr. redaktoriui rolandas.barysas@verslozinios.lt. Konfidencialumą užtikriname.

G. Ilekytė. Ar jau laimėjome energetinį karą? 5

Šiemet labiau nei kada nors anksčiau istorijoje oro sąlygos ir temperatūra gali turėti lemiamos įtakos ne tik...

Nuomonės
11:19
Apgauti – moralu? 35

Paaiškėjus, kad už britų portalo „Financial Times“ paskelbtą specialią publikacijų seriją apie Lietuvą...

Nuomonės
05:50
M. Endrijaitis. Opcionų apmokestinimas – kuria kryptimi judėsime? 2

2023 m. prasideda pirmųjų pasirinkimo sandorių (opcionų) realizavimas, tačiau kai kuriais atvejais vis dar...

Nuomonės
2022.12.01
Negalima pasiduoti greito pelno pagundai 1

Iš 2,9 mlrd. Eur, kitų metų šalies biudžete numatytų investicijoms į Lietuvos ateitį, 35% yra skiriama...

Nuomonės
2022.12.01
J. Karoblis. Karo fone – galimybės šalies logistikos terminalams 1

Karas Ukrainoje ir lyg amerikietiškais kalneliais šuoliuojančios transportavimo kainos atveria naujų...

Nuomonės
2022.11.30
Žvilgsnis į antrą medalio pusę

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI), siekdama atviro dialogo su mokesčių mokėtojais, džiaugiasi rezultatu:...

Nuomonės
2022.11.30
S. Gurijevas. Vakarų fronte neramu 5

Laiku pasirodžiusi naujoji E. M. Remarque’o romano „Vakarų fronte nieko naujo“ ekranizacija primena, kokia...

Nuomonės
2022.11.29
Antkaklis agresoriui: dar neveržia?

Neilgai trukus po to, kai Vakarai pradėjo taikyti Rusijai sankcijas dėl karo Ukrainoje, pasipylė prognozės...

Nuomonės
2022.11.29
Žiebiasi skolų pavojaus lemputė

Nauja ekonominė bei geopolitinė realybė diktuoja Europos Sąjungos valstybėms naujas skolinimosi realijas –...

Nuomonės
2022.11.28
A. Skominas. Lietuva vejasi kaimynines šalis – užsieniečius įdarbinsime dar lengviau

Aukštos profesinės kvalifikacijos darbuotojus iš užsienio įdarbinti Lietuvoje netrukus taps dar paprasčiau.

Nuomonės
2022.11.27
K. Gečas. Kaip Ukrainai pavyksta laimėti informacinį karą? 7

Yra manančių, kad tai susiję su Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio asmenybe ir patirtimi žiniasklaidoje...

Nuomonės
2022.11.26
E. Leontjeva. Šešios auklės, o verslas be darbo rankų

Sumažinti biurokratijos migracijos procedūrose pavyko šią vasarą Seimui priėmus įstatymų pataisas. Jas...

Nuomonės
2022.11.25
Maisto pramonė dėlioja pasjansą

Lietuvos maisto pramonės lyderių dešimtuke – nauji vardai: jame neišsilaikė nė viena ten 2021 m. buvusi...

Nuomonės
2022.11.25
L. Bušinskaitė. Ar žiniasklaidos savireguliacijoje dalyvaus tik politikų išrinktieji?

Šalies žiniasklaidos bendruomenę stebina Seime kilusios idėjos iš žiniasklaidos savireguliacijos instituto –...

Nuomonės
2022.11.24
Tyliai beldžiasi defliacija 24

Gali pasirodyti netikėta, tačiau visiems kalbant apie žvėrišką maisto produktų brangimą ir milžinišką kaštų...

Nuomonės
2022.11.24
D. Jončas. A. Lukašenka grasina nacionalizuoti „nedraugiškų šalių“ įmones – kaip apsiginti

Minskui pagrasinus nacionalizuoti „nedraugiškų šalių“ investuotojų įmones, Baltarusijoje dar likęs Lietuvos...

Nuomonės
2022.11.23
Parlamentiniai pasižaidimai 6

Politinis serialas „Įspirkim valdantiesiems“ tęsiasi: Seime fiasko vakar patyrė jau ketvirtoji Vyriausybės...

Nuomonės
2022.11.23
A. Lukošiūnas. IT specialistų trūkumas – ar verslas gali išgyventi ir be jų? 2

Lietuvos skaitmeninių technologijų asociacija „Infobalt“ skaičiuoja, kad technologijų sektorius šalyje jau...

Nuomonės
2022.11.22
Iššūkiuose nepražiūrėti galimybių

Šiandien, lapkričio 22 d., „Verslo žinios“ kartu su „Swedbank“ rengia tradicinę metinę konferenciją „Verslas...

Nuomonės
2022.11.22
N. Roubini. Megagrėsmių amžius 1

Mūsų ateičiai kelia grėsmę daug įvairių megagrėsmių – jos kelia pavojų ne tik mūsų darbo vietoms, pajamoms,...

Nuomonės
2022.11.21

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku