D. Palavenis. Europos gynybos fondas - 7,9 mlrd. Eur. Kas imsis iniciatyvos?

Publikuota: 2021-06-13
Asmeninio archyvo nuotr.
svg svg
Asmeninio archyvo nuotr.
BPTI jaunesnysis mokslo darbuotojas

2021 m. balandžio 29 d. Europos Parlamentas patvirtino 7,9 mlrd. Eur finansavimą Europos gynybos fondui (EGF) 2021-2027 metams. Skiriama suma yra gerokai mažesnė nei kad buvo planuojama 2018 m. – 13 mlrd. Eur. EGF buvo pakoreguotas dėl COVID-19 pandemijos bei poreikio finansuoti kitas ES prioritetines sritis. EGF nėra toks didelis lyginant su kitomis ES programomis, pvz. „HORIZON EUROPE“, kurios bendra vertė 2021-2027 m. periodui bus 95 mlrd. Eur.

EGF siekia įtvirtinti Europos strateginės autonomijos idėją, prisidėti prie ES piliečių apsaugos ir valstybių gynybos. Fondas skatina bendradarbiavimą tarp gynybos pramonės įmonių ir tarp ES šalių, skatina inovacijas, pažangiausių gynybos technologijų ir produktų kūrimą. Tuo pačiu metu EGF leis ES valstybėms sutaupyti, nes bus dengiamos tam tikros nacionalinės investicijos į gynybą. Fondas finansuos mokslinius tyrimus gynybos sektoriuje, sieks įtraukti naujus ūkio subjektus į ginkluotės ir karinės įrangos tiekimo grandines.

Kaip Lietuvos subjektams sekėsi EGF paruošiamuosiuose programose?

Prieš pradedant vykdyti EGF pilna apimtimi 2014-2020 m. buvo vykdomos dvi paruošiamosios-bandomosios programos: Parengiamieji veiksmai gynybos tyrimų srityje (angl. PADR) ir Europos gynybos pramonės plėtros programa (angl. EDIDP). PADR programa suteikė 90 mln. Eur dotacijų bendradarbiavimui gynybos tyrimų srityje, o EDIDP numatė 500 mln. Eur paramą bendrų gynybos plėtros projektų finansavimui.

Europos gynybos agentūra buvo įgaliota vykdyti PADR programą. PADR dalyvavo virš 200 subjektų iš 22 ES valstybių narių ir Norvegijos. Bendrai buvo vykdomi 18 projektų, kurių dalis vis dar yra vykdoma. Mažosios ir vidutinės įmonės bendrai pritraukė 22% visos finansinės paramos. Didžiausias PADR projektas yra „OCEAN 2020“, kurio bendra ES finansinė parama 34,5 mln. Eur. „OCEAN 2020“ projekto metu sukurtas prototipas buvo sėkmingai išbandytas Taranto įlankoje (Pietinė Italija) 2019 m. lapkričio mėn. Tuo tarpu 2021 m. rugpjūčio mėnesį numatomas kraštinis projekto pristatymas Baltijos jūroje. „OCEAN 2020“ dalyvauja ir du lietuviški subjektai: Baltijos pažangių technologijų institutas (BPTI) – gauta paramos suma 620.000 Eur, bei Lietuvos Karinės jūrų pajėgos (KJP) kurioms buvo skirta 100.000 Eur suma, be to numatoma, kad KJP naudosis sukurta sistema ateityje.

Tekstilės institutas, priklausantis Fizikinių ir technologijos mokslo centrui ,dalyvauja „ACAMSII“ projekte kuriančiame adaptyvią kario maskavimo sistemą. Gauta ES paramos suma – 310.000 Eur.

BPTI planuoja dalyvauti „CROWN“ (daugiafunkcis skaneris su integruotomis komunikacijų, elektroninės kovos bei radaro galimybėmis) ir „INTERACT“ (bepiločių karinių sistemų sąveika) projektuose. Pritrauktos ES paramos suma šiems projektams vykdyti bei kitų Lietuvos subjektų dalyvavimo rezultatai PADR 2019 m. kvietimuose vis dar nėra viešai prieinami.

Bendra Lietuvos subjektų pritraukto finansavimo suma sudaro virš 1,5% PADR programos vertės.

EDIDP yra prižiūrimas tiesiogiai Europos Komisijos. 2019 ir 2020 m. ES šalys galėjo dalyvauti 21 projekte. Papildomai 2 projektams, mažinantiems Europos gynybinių pajėgumų trūkumus, 160 mln. Eur finansavimas buvo skirtas tiesiogiai Komisijos. 2019 m. prasidėjusiame projekte dalyvauja 166 subjektai iš 24 ES valstybių. Mažosios ir vidutinės įmonės bendrai pritraukė 37% visos finansinės paramos. 2020 m. paskelbto kvietimo dalyvavimo rezultatai dar nėra viešai žinomi.

2019 m. šeši Lietuvos subjektai pateikė projektinius pasiūlymus, iš kurių tik UAB Elsis Pro projektas „PEONEER“ (Nuolatinis žemės stebėjimas iš kosmoso bei automatizuotas duomenų interpretavimas) laimėjo EDIDP kvietimą. Kartu su Elsis Pro „PEONEER“ projekte dalyvauja kompanijos iš septynių ES valstybių, o projektą koordinuoja Italijos kompanija E-GEOS S.P.A.

Lietuviškų subjektų dalyvavimas 2019 m. EDIDP kvietime buvo santykinai mažas, tačiau 2020 m. kvietime lietuviškiems subjektams pateikus keliolika paraiškų belieka tikėtis ženkliai geresnių finansavimo rezultatų.

Europos gynybos fondas 2021-2027 m.

Europos Komisija kartu su šalimis narėmis sudarys programos komitetą kuris bus tiesiogiai atsakingas už EGF programų valdymą. Europos gynybos agentūra programoje dalyvaus stebėtojo teisėmis, o Europos išorės veiksmų tarnyba tiesiogiai komiteto veikloje.

Pirmasis dotacijų konkursas bus paskelbtas iki vasaros pradžios.

Numatyta, kad EGF turės dvi finansavimo kryptis: bendriesiems tyrimams gynybos srityje (iki 2,6 mlrd. Eur) ir bendrai finansuoti gynybinių pajėgumų plėtros projektus (iki 5,3 mlrd. Eur).

Fondas rems inovatyvius, konkurencingus ir pagrįstus daugiašaliu pagrindu gynybos projektus per visą mokslinių tyrimų ir plėtros ciklą. EGF papildys valstybių narių investicijas, bendrai finansuodamas iki 20% prototipų kūrimo išlaidų ir iki 80% tolesnės sertifikavimo ir bandymo veiklos. EGF finansavimas neapims ginkluotės ar karinės įrangos įsigijimo etapo.

EGF pagalba galės būti subsidijuojami projektai vykdomi mažiausiai trijų ūkio subjektų iš trijų skirtingų valstybių narių. Projektų finansavimas bus sprendžiamas pagal jų atitikmenį ES Saugumo ir gynybos politikai, Europos gynybos agentūros nustatytam pajėgumų plėtros planui ir atsižvelgiant į kitų regioninių/tarptautinių organizacijų (NATO) prioritetus. EGF skatins tarpvalstybinį mažųjų ir vidutinių įmonių dalyvavimą skirdamas joms didesnį finansavimo intensyvumą. Numatoma, kad 4–8% EGF bus skirta pokyčio technologijoms gynybos srityje remti. Programos plėtojamos ES nuolatinio struktūrinio bendradarbiavimo (PESCO) rėmuose galės būti finansuojamos 10% didesne suma.

Kaip pastebi apžvalgininkai, EGF sėkmė priklausys nuo to ar: 1) valstybės narės ir gynybos pramonės kompanijos toliau investuos į technologijas kurios bus išvystytos remiantis EGF; 2) bus siekiama koreguoti ilgalaikius nacionalinius gynybos įsigijimo planus pagal programas vystomas EGF rėmuose; 3) projektai dalyvaujantys EGF dengs ES gynybos pajėgumų spragas; 4) šalių vyriausybės bei nacionalinės gynybos pramonės kompanijos intensyviai bendradarbiaus su trečiosiomis šalimis; 5) bus tinkamai atstovaujami valstybių interesai ES institucijose kuruojančiuose EGF.

Kas imsis iniciatyvos Lietuvoje skatinant nacionalinių kompanijų, mokslo institucijų ir kitų suinteresuotų asmenų dalyvavimą EGF projektuose?

Tuo tarpu Lietuvoje taip ir išlieka neaišku, kokia valstybinė institucija informuos, skatins, koordinuos ir rems nacionalinių kompanijų, mokslo institucijų pasirengimą ir dalyvavimą EGF projektuose. Iki šio momento nebuvo nė vieno pranešimo spaudai, viešos diskusijos apie šių atsiveriančių galimybių tinkamą panaudojimą valstybės mastu siekiant sustiprinti Lietuvos kariuomenės technologinį pranašumą, kuriant naujas karines technologijas ar didinant nacionalinės gynybos pramonės konkurencingumą.

Vykdant EGF paruošiamąsias programas Lietuvoje viskas vyko be aktyvesnio valstybinių institucijų įsikišimo į šį procesą viską paliekant projekto dalyvių iniciatyvai.

Geriausiai iš ES šalių EGF paruošiamuosiuose programose (ypač EDIDP) pasirodė Graikija, tad Lietuva galėtų pasinaudoti šios šalies patirtimi siekiant užsitikrinti EGF finansavimą. Analitikai pabrėžia, kad Graikijos sėkmės pagrindą sudaro jų Gynybos ministerijos savalaikiai veiksmai, kuri ne tik sutelkė gynybos pramonę, mokslo institutus, bet ir užtikrino, kad kuriami produktai atitiktų kariuomenės keliamus reikalavimus ir dauguma iš jų būtų įtraukti į PESCO.

 Komentaro autorius — Donatas Palavenis, BPTI jaunesnysis mokslo darbuotojas.

Autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos pozicija.

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą 0
Kodėl gali tekti spausti stabdžius

Lietuvos ekonomikos augimo kreivei antrąjį ketvirtį stipriai šovus aukštyn, ekonomistų prognozės išsiskyrė –...

Verslo aplinka
2021.08.02
J. Stiglitzas. Pasaulinių mokesčių velnias slypi detalėse

Atrodo, kad tarptautinė bendruomenė juda link to, ką daugelis vadina istoriniu susitarimu nustatant pasaulinį...

D. Misiūnas. Ponios ir ponai, užveskite variklius 6

Atėjusi vasara ir pasibaigęs karantinas tarsi ranka nuėmė bet kokią su pandemija susijusią įtampą ir, jeigu...

Verslo aplinka
2021.07.30
Prievaizdas numatytas, rezultatas – šakėmis ant vandens

Vyriausybė pasišovė paskirti instituciją, kuri stebės Registrų centrui teikiamas įmonių finansines...

Verslo aplinka
2021.07.30
Geležinės vežėjų klumpės 9

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM), regis, užsimiršo, kad jos pavadinime yra ir žodis „darbo“,...

Verslo aplinka
2021.07.29
G. Matuzas. Kaip susikurti investicijų portfelį iš indeksų fondų

Ilgainiui indeksų fondai pasirodė esą efektyviausias būdas investuoti į įmonių akcijas. Remiantis istoriniais...

Verslo aplinka
2021.07.28
Kol kiti investuoja, Lietuvoje užsakinėjamos studijos 8

Pasaulyje bręstant vandenilio bumui, Europos valstybės jau turi parengusios milijardinius sektoriaus...

Verslo aplinka
2021.07.28
Karpomos neskiepytųjų „rojaus“ ribos 71

Vyriausybė į dar stipresnius gniaužtus ima skiepų nuo COVID-19 vengiančius asmenis – bus plečiamas sąrašas...

Verslo aplinka
2021.07.27
Teisė atsiriboti nuo tūnančiųjų prieblandoje 43

Rengiantis ketvirtajai pandemijos bangai, kuri Lietuvą grasina užklupti rudenį, ir siekiant suvaldyti...

Verslo aplinka
2021.07.26
L. Zingales. COVID-19 zombių puolimas 2

Vakarų ekonomikoms atsigaunant po COVID-19 sukeltos krizės, bankai ir vyriausybės susiduria su nauja problema...

Verslo aplinka
2021.07.25
E. Leontjeva. Žaliajam kursui – žaliasis posūkis ir valdžioje

Į posūkį link žaliosios ekonomikos pakvietusi Aplinkos apsaugos ministerija turi aiškią viziją ir argumentus.

Verslo aplinka
2021.07.24
Veto – teisingumas ar kovos įrankis?

Rudenį įsigaliosiančius Statybos įstatymo pakeitimus, leisiančius statybos inspektoriams vetuoti projektus,...

Verslo aplinka
2021.07.23
Terorizmo pavojus realus ir mūsų galvose 7

Prieš kelias dienas, eidamas 86-uosius metus, mirė danų karikatūristas Kurtas Westergaardas, kurio...

2021.07.22
Milijonai, pragaištantys įstatymo skylėse

Ilgai žadamas naujas Viešųjų pirkimų įstatymas kartu su Seimo nariais išėjo „atostogų“ – nors dabartinė...

Verslo aplinka
2021.07.21
V. Adomaitis. Ar Lietuvos mokesčių sistema gali stabdyti našumo augimą? 30

Lietuvos mokesčių sistema dažniausiai kritikuojama dėl pernelyg mažo valstybės biudžeto surinkimo,...

Verslo aplinka
2021.07.20
Užkalbėjimai verslo neišgelbės 14

Naujajai COVID-19 atmainai Lietuvoje plečiant savo „valdas“, vis sparčiau mažina apsukas vakcinacijos tempai.

Verslo aplinka
2021.07.20
Kaip sekasi Lietuvos energetinis karas su Latvija 29

Nežinau, ar pastebėjote, bet ši Vyriausybė su energetikos ministru Dainiumi Kreiviu kone nuo pirmosios darbo...

Verslo aplinka
2021.07.19
Kur dingo europarlamentarai? 9

Jų nedaug – vos 11. Bet net ir labai politika besidominčiam tenka gerokai įtempti visas savo atminties...

Verslo aplinka
2021.07.19
R. Verkauskaitė-Kazanskienė. Gyventojai ėmė steigti naujas įmones: ar tam tinkamas metas? 1

Kiekvienas ekonominis sunkmetis išsiskiria tuo pačiu dėsningumu – daugiau įmonių bankrutuoja užleisdamos...

Verslo aplinka
2021.07.18
Viktoro Orbano kelio pabaiga? 12

Po 15 mėnesių trukusios pandemijos net stiprūs vyrai nebėra tokie, kokie buvo anksčiau. Vengrijos ministro...

Verslo aplinka
2021.07.17

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku