D. Palavenis. Europos gynybos fondas - 7,9 mlrd. Eur. Kas imsis iniciatyvos?

Publikuota: 2021-06-13
Asmeninio archyvo nuotr.
svg svg
Asmeninio archyvo nuotr.
BPTI jaunesnysis mokslo darbuotojas

2021 m. balandžio 29 d. Europos Parlamentas patvirtino 7,9 mlrd. Eur finansavimą Europos gynybos fondui (EGF) 2021-2027 metams. Skiriama suma yra gerokai mažesnė nei kad buvo planuojama 2018 m. – 13 mlrd. Eur. EGF buvo pakoreguotas dėl COVID-19 pandemijos bei poreikio finansuoti kitas ES prioritetines sritis. EGF nėra toks didelis lyginant su kitomis ES programomis, pvz. „HORIZON EUROPE“, kurios bendra vertė 2021-2027 m. periodui bus 95 mlrd. Eur.

EGF siekia įtvirtinti Europos strateginės autonomijos idėją, prisidėti prie ES piliečių apsaugos ir valstybių gynybos. Fondas skatina bendradarbiavimą tarp gynybos pramonės įmonių ir tarp ES šalių, skatina inovacijas, pažangiausių gynybos technologijų ir produktų kūrimą. Tuo pačiu metu EGF leis ES valstybėms sutaupyti, nes bus dengiamos tam tikros nacionalinės investicijos į gynybą. Fondas finansuos mokslinius tyrimus gynybos sektoriuje, sieks įtraukti naujus ūkio subjektus į ginkluotės ir karinės įrangos tiekimo grandines.

Kaip Lietuvos subjektams sekėsi EGF paruošiamuosiuose programose?

Prieš pradedant vykdyti EGF pilna apimtimi 2014-2020 m. buvo vykdomos dvi paruošiamosios-bandomosios programos: Parengiamieji veiksmai gynybos tyrimų srityje (angl. PADR) ir Europos gynybos pramonės plėtros programa (angl. EDIDP). PADR programa suteikė 90 mln. Eur dotacijų bendradarbiavimui gynybos tyrimų srityje, o EDIDP numatė 500 mln. Eur paramą bendrų gynybos plėtros projektų finansavimui.

Europos gynybos agentūra buvo įgaliota vykdyti PADR programą. PADR dalyvavo virš 200 subjektų iš 22 ES valstybių narių ir Norvegijos. Bendrai buvo vykdomi 18 projektų, kurių dalis vis dar yra vykdoma. Mažosios ir vidutinės įmonės bendrai pritraukė 22% visos finansinės paramos. Didžiausias PADR projektas yra „OCEAN 2020“, kurio bendra ES finansinė parama 34,5 mln. Eur. „OCEAN 2020“ projekto metu sukurtas prototipas buvo sėkmingai išbandytas Taranto įlankoje (Pietinė Italija) 2019 m. lapkričio mėn. Tuo tarpu 2021 m. rugpjūčio mėnesį numatomas kraštinis projekto pristatymas Baltijos jūroje. „OCEAN 2020“ dalyvauja ir du lietuviški subjektai: Baltijos pažangių technologijų institutas (BPTI) – gauta paramos suma 620.000 Eur, bei Lietuvos Karinės jūrų pajėgos (KJP) kurioms buvo skirta 100.000 Eur suma, be to numatoma, kad KJP naudosis sukurta sistema ateityje.

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

Tekstilės institutas, priklausantis Fizikinių ir technologijos mokslo centrui ,dalyvauja „ACAMSII“ projekte kuriančiame adaptyvią kario maskavimo sistemą. Gauta ES paramos suma – 310.000 Eur.

BPTI planuoja dalyvauti „CROWN“ (daugiafunkcis skaneris su integruotomis komunikacijų, elektroninės kovos bei radaro galimybėmis) ir „INTERACT“ (bepiločių karinių sistemų sąveika) projektuose. Pritrauktos ES paramos suma šiems projektams vykdyti bei kitų Lietuvos subjektų dalyvavimo rezultatai PADR 2019 m. kvietimuose vis dar nėra viešai prieinami.

Bendra Lietuvos subjektų pritraukto finansavimo suma sudaro virš 1,5% PADR programos vertės.

EDIDP yra prižiūrimas tiesiogiai Europos Komisijos. 2019 ir 2020 m. ES šalys galėjo dalyvauti 21 projekte. Papildomai 2 projektams, mažinantiems Europos gynybinių pajėgumų trūkumus, 160 mln. Eur finansavimas buvo skirtas tiesiogiai Komisijos. 2019 m. prasidėjusiame projekte dalyvauja 166 subjektai iš 24 ES valstybių. Mažosios ir vidutinės įmonės bendrai pritraukė 37% visos finansinės paramos. 2020 m. paskelbto kvietimo dalyvavimo rezultatai dar nėra viešai žinomi.

2019 m. šeši Lietuvos subjektai pateikė projektinius pasiūlymus, iš kurių tik UAB Elsis Pro projektas „PEONEER“ (Nuolatinis žemės stebėjimas iš kosmoso bei automatizuotas duomenų interpretavimas) laimėjo EDIDP kvietimą. Kartu su Elsis Pro „PEONEER“ projekte dalyvauja kompanijos iš septynių ES valstybių, o projektą koordinuoja Italijos kompanija E-GEOS S.P.A.

Lietuviškų subjektų dalyvavimas 2019 m. EDIDP kvietime buvo santykinai mažas, tačiau 2020 m. kvietime lietuviškiems subjektams pateikus keliolika paraiškų belieka tikėtis ženkliai geresnių finansavimo rezultatų.

Europos gynybos fondas 2021-2027 m.

Europos Komisija kartu su šalimis narėmis sudarys programos komitetą kuris bus tiesiogiai atsakingas už EGF programų valdymą. Europos gynybos agentūra programoje dalyvaus stebėtojo teisėmis, o Europos išorės veiksmų tarnyba tiesiogiai komiteto veikloje.

Pirmasis dotacijų konkursas bus paskelbtas iki vasaros pradžios.

Numatyta, kad EGF turės dvi finansavimo kryptis: bendriesiems tyrimams gynybos srityje (iki 2,6 mlrd. Eur) ir bendrai finansuoti gynybinių pajėgumų plėtros projektus (iki 5,3 mlrd. Eur).

Fondas rems inovatyvius, konkurencingus ir pagrįstus daugiašaliu pagrindu gynybos projektus per visą mokslinių tyrimų ir plėtros ciklą. EGF papildys valstybių narių investicijas, bendrai finansuodamas iki 20% prototipų kūrimo išlaidų ir iki 80% tolesnės sertifikavimo ir bandymo veiklos. EGF finansavimas neapims ginkluotės ar karinės įrangos įsigijimo etapo.

EGF pagalba galės būti subsidijuojami projektai vykdomi mažiausiai trijų ūkio subjektų iš trijų skirtingų valstybių narių. Projektų finansavimas bus sprendžiamas pagal jų atitikmenį ES Saugumo ir gynybos politikai, Europos gynybos agentūros nustatytam pajėgumų plėtros planui ir atsižvelgiant į kitų regioninių/tarptautinių organizacijų (NATO) prioritetus. EGF skatins tarpvalstybinį mažųjų ir vidutinių įmonių dalyvavimą skirdamas joms didesnį finansavimo intensyvumą. Numatoma, kad 4–8% EGF bus skirta pokyčio technologijoms gynybos srityje remti. Programos plėtojamos ES nuolatinio struktūrinio bendradarbiavimo (PESCO) rėmuose galės būti finansuojamos 10% didesne suma.

Kaip pastebi apžvalgininkai, EGF sėkmė priklausys nuo to ar: 1) valstybės narės ir gynybos pramonės kompanijos toliau investuos į technologijas kurios bus išvystytos remiantis EGF; 2) bus siekiama koreguoti ilgalaikius nacionalinius gynybos įsigijimo planus pagal programas vystomas EGF rėmuose; 3) projektai dalyvaujantys EGF dengs ES gynybos pajėgumų spragas; 4) šalių vyriausybės bei nacionalinės gynybos pramonės kompanijos intensyviai bendradarbiaus su trečiosiomis šalimis; 5) bus tinkamai atstovaujami valstybių interesai ES institucijose kuruojančiuose EGF.

Kas imsis iniciatyvos Lietuvoje skatinant nacionalinių kompanijų, mokslo institucijų ir kitų suinteresuotų asmenų dalyvavimą EGF projektuose?

Tuo tarpu Lietuvoje taip ir išlieka neaišku, kokia valstybinė institucija informuos, skatins, koordinuos ir rems nacionalinių kompanijų, mokslo institucijų pasirengimą ir dalyvavimą EGF projektuose. Iki šio momento nebuvo nė vieno pranešimo spaudai, viešos diskusijos apie šių atsiveriančių galimybių tinkamą panaudojimą valstybės mastu siekiant sustiprinti Lietuvos kariuomenės technologinį pranašumą, kuriant naujas karines technologijas ar didinant nacionalinės gynybos pramonės konkurencingumą.

Vykdant EGF paruošiamąsias programas Lietuvoje viskas vyko be aktyvesnio valstybinių institucijų įsikišimo į šį procesą viską paliekant projekto dalyvių iniciatyvai.

Geriausiai iš ES šalių EGF paruošiamuosiuose programose (ypač EDIDP) pasirodė Graikija, tad Lietuva galėtų pasinaudoti šios šalies patirtimi siekiant užsitikrinti EGF finansavimą. Analitikai pabrėžia, kad Graikijos sėkmės pagrindą sudaro jų Gynybos ministerijos savalaikiai veiksmai, kuri ne tik sutelkė gynybos pramonę, mokslo institutus, bet ir užtikrino, kad kuriami produktai atitiktų kariuomenės keliamus reikalavimus ir dauguma iš jų būtų įtraukti į PESCO.

 Komentaro autorius — Donatas Palavenis, BPTI jaunesnysis mokslo darbuotojas.

Autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos pozicija.

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Norite pasiūlyti temą, turite pastabų ar klausimų?

Parašykite redaktorių komandai arba vyr. redaktoriui rolandas.barysas@verslozinios.lt. Konfidencialumą užtikriname.

M. Endrijaitis. Opcionų apmokestinimas – kuria kryptimi judėsime? 1

2023 m. prasideda pirmųjų pasirinkimo sandorių (opcionų) realizavimas, tačiau kai kuriais atvejais vis dar...

Nuomonės
2022.12.01
Negalima pasiduoti greito pelno pagundai 1

Iš 2,9 mlrd. Eur, kitų metų šalies biudžete numatytų investicijoms į Lietuvos ateitį, 35% yra skiriama...

Nuomonės
2022.12.01
J. Karoblis. Karo fone – galimybės šalies logistikos terminalams

Karas Ukrainoje ir lyg amerikietiškais kalneliais šuoliuojančios transportavimo kainos atveria naujų...

Nuomonės
2022.11.30
Žvilgsnis į antrą medalio pusę

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI), siekdama atviro dialogo su mokesčių mokėtojais, džiaugiasi rezultatu:...

Nuomonės
2022.11.30
S. Gurijevas. Vakarų fronte neramu 5

Laiku pasirodžiusi naujoji E. M. Remarque’o romano „Vakarų fronte nieko naujo“ ekranizacija primena, kokia...

Nuomonės
2022.11.29
Antkaklis agresoriui: dar neveržia?

Neilgai trukus po to, kai Vakarai pradėjo taikyti Rusijai sankcijas dėl karo Ukrainoje, pasipylė prognozės...

Nuomonės
2022.11.29
Žiebiasi skolų pavojaus lemputė

Nauja ekonominė bei geopolitinė realybė diktuoja Europos Sąjungos valstybėms naujas skolinimosi realijas –...

Nuomonės
2022.11.28
A. Skominas. Lietuva vejasi kaimynines šalis – užsieniečius įdarbinsime dar lengviau

Aukštos profesinės kvalifikacijos darbuotojus iš užsienio įdarbinti Lietuvoje netrukus taps dar paprasčiau.

Nuomonės
2022.11.27
K. Gečas. Kaip Ukrainai pavyksta laimėti informacinį karą? 7

Yra manančių, kad tai susiję su Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio asmenybe ir patirtimi žiniasklaidoje...

Nuomonės
2022.11.26
E. Leontjeva. Šešios auklės, o verslas be darbo rankų

Sumažinti biurokratijos migracijos procedūrose pavyko šią vasarą Seimui priėmus įstatymų pataisas. Jas...

Nuomonės
2022.11.25
Maisto pramonė dėlioja pasjansą

Lietuvos maisto pramonės lyderių dešimtuke – nauji vardai: jame neišsilaikė nė viena ten 2021 m. buvusi...

Nuomonės
2022.11.25
L. Bušinskaitė. Ar žiniasklaidos savireguliacijoje dalyvaus tik politikų išrinktieji?

Šalies žiniasklaidos bendruomenę stebina Seime kilusios idėjos iš žiniasklaidos savireguliacijos instituto –...

Nuomonės
2022.11.24
Tyliai beldžiasi defliacija 24

Gali pasirodyti netikėta, tačiau visiems kalbant apie žvėrišką maisto produktų brangimą ir milžinišką kaštų...

Nuomonės
2022.11.24
D. Jončas. A. Lukašenka grasina nacionalizuoti „nedraugiškų šalių“ įmones – kaip apsiginti

Minskui pagrasinus nacionalizuoti „nedraugiškų šalių“ investuotojų įmones, Baltarusijoje dar likęs Lietuvos...

Nuomonės
2022.11.23
Parlamentiniai pasižaidimai 6

Politinis serialas „Įspirkim valdantiesiems“ tęsiasi: Seime fiasko vakar patyrė jau ketvirtoji Vyriausybės...

Nuomonės
2022.11.23
A. Lukošiūnas. IT specialistų trūkumas – ar verslas gali išgyventi ir be jų? 2

Lietuvos skaitmeninių technologijų asociacija „Infobalt“ skaičiuoja, kad technologijų sektorius šalyje jau...

Nuomonės
2022.11.22
Iššūkiuose nepražiūrėti galimybių

Šiandien, lapkričio 22 d., „Verslo žinios“ kartu su „Swedbank“ rengia tradicinę metinę konferenciją „Verslas...

Nuomonės
2022.11.22
N. Roubini. Megagrėsmių amžius 1

Mūsų ateičiai kelia grėsmę daug įvairių megagrėsmių – jos kelia pavojų ne tik mūsų darbo vietoms, pajamoms,...

Nuomonės
2022.11.21
Ar išlįsime iš aviacinio užkampio? 14

Lietuvos pasiekiamumas oro transportu vis dar išlieka opi problema, kurią ne pirmus metus spręsti skatina...

Nuomonės
2022.11.21
L. Sesickas. Delsiant dėl aplinkosaugos direktyvos – rizikos verslui ir valstybei

Lietuvos teisėje veikia vienas kontraversiškas teisės aktas. Tai dar 1983 m. Sovietų Sąjungoje parengta...

Nuomonės
2022.11.20

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku