„Rūpestis“, smogęs antru galu
Konstitucinis Teismas (KT) vakar paskelbė verdiktą, kad nuo 2020-ųjų mokamas padidintas1,65 minimalaus mėnesinio atlyginimo (MMA) dydžio koeficientas buvo priimtas pažeidžiant Konstituciją, teisės principus ir įstatymus.
Vyriausybė, 2019 m. nusprendusi didinti komandiruojamų darbuotojų dienpinigių apmokestinimą, MMA koeficientą padidinant nuo 1,3 iki 1,65, aiškino siekianti, kad darbo užmokestis nebūtų keičiamas neapmokestinamais dienpinigiais.
VŽ tada rašė, kad tai labiausiai atsilieps vežėjams – jų atstovai tikino, kad įmonės gali masiškai bankrutuoti arba iškelti verslą į užsienį.
Mečislavas Atroškevičius, Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ generalinis sekretorius, dar 2019 m. sausį aiškino, kad transporto sektorius šiuo metu turi ir daug vidinių problemų, horizonte — ir Mobilusis paketas, todėl yra grėsmė, kad skubotas Vyriausybės sprendimas gali pastūmėti verslą žlugimo link.
M. Atroškevičius perspėjo, kad transporto sektorius žaibiškai išsikels iš Lietuvos, „nes iškelt transporto įmonę, tai ne kokią gamyklą su įranga, pastatais. Čia tik perregistruoji biurą kitur ir viskas. Vis tiek tos pačios mašinos dirbs kažkur Vakaruose, kaip ir dabar, o ar biuras bus Suvalkuose, ar Vilniuje, tai skirtumo didelio nėra“.
Transporto įmonių vadovai tuomet pasakė aiškiai: Vyriausybės sprendimas pabrangintų vairuotojų išlaikymą — per metus apie 4.740 Eur.
„Tai būtų pražūtinga. Vien dėl to ekspedicija neužsiimančio vežėjo pelningumas sumažės 4%. O dabar vežėjai dirba, pasiekdami 2–3% pelningumą“, – skaičiavo Vidmantas Pelėda, UAB „Transekspedicija“ vadovas.
Tačiau Vyriausybė transporto sektoriaus perspėjimų „negirdėjo“ ir, aišku, nereagavo — nutarimas buvo priimtas ir 2020 metų sausio 1 d. įsigaliojo.
Tuometinis Seimo narys Simonas Gentvilas apskundė jį Konstituciniam Teismui.
Vakarykštis KT verdiktas įsigalios 2022 m. sausio 3 d. Nuo tos dienos minėtas Vyriausybės 2019 m. spalio 16 d. nutarimas negalės būti taikomas ir bus pašalintas iš teisės sistemos.
„Dvejus metus nuo to nutarimo priklausę sektoriai, turintys daug komandiruojamų darbuotojų, privalo vadovautis teisės aktu, kuris kainuoja papildomus kaštus. O jis, pasirodo, buvo priimtas neteisėtai, – VŽ sako Povilas Drižas, Tarptautinio transporto ir logistikos aljanso (TTLA) generalinis sekretorius. – Dar 2019-aisiais buvo sakoma, kad negalima per dieną priimti tokių svarbių aktų, bet tik dabar Konstitucinis Teismas tą patvirtino.“
Vežėjų atstovas tvirtina bandysiantis įvertinti esamą situaciją teisiniu požiūriu. Pasak jo, vien per 2020-uosius neteisėtu pripažintas Vyriausybės nutarimas kelių transporto sektoriaus veiklos kaštus padidino 75 mln. Eur.
Dabar neteisėtu pripažintas Sauliaus Skvernelio vadovaujamo ministrų kabineto sprendimas buvo skirtas tolimųjų reisų vairuotojams, siekiant padidinti jų mėnesinio atlyginimo dalį. Anksčiau galiojo nuostata, kad komandiruojamiems vairuotojams buvo mokama 1,3 MMA dydžio atlyginimas, o likusi sutartinio atlyginimo dalis mokama komandiruotpinigiais.
Vežėjai šį sprendimą traktavo kaip pražūtingą ir neturintį alternatyvų aplinkinėse valstybėse, reikšmingai padidinantį jų veiklos kaštus ir mažinantį konkurencingumą Europos transporto rinkoje. Tuomet šio sprendimo įsigaliojimas tapo lemiamu veiksniu, privertusiu daugelį Lietuvos vežėjų įkurti savo įmones Lenkijoje, kurioje esą galioja palankesnė darbo apmokestinimo sistema.
VŽ nuomone, šis brangiai verslui kainavęs buvusios Vyriausybės žingsnis – dar vienas pavyzdys, kai sprendimai priimami skubotai, nediskutuojant su verslu ir nesikonsultuojant su teisininkais (ar neklausant jų). KT nutarimas status quo atstatys, tačiau nei išlaidų, nei prarasto konkurencingumo nesugrąžins. Kaip, ko gero, ir iškeliavusio verslo.
