V. Šostak. Technologijų įmonės vis dar nepakankamai brangios
„Genus Family Office“ mes laikomės „rinkos lyderių“ teorijos, kuri sako, jog ilgalaikė kilimo stadija rinkose ir ekonomikoje tęsis tol, kol madingiausios, populiariausios įmonės netaps savo pačių populiarumo aukomis. Mūsų laikų lyderiai yra technologijų gigantai, tokie kaip „Facebook“, „Apple“, „Amazon“, „Microsoft“ ir „Google“ (kartu: FAAMG). Pažvelkime į jas atidžiau.
1) Pirmas „esame burbule“ šalininkų argumentas yra tai, jog didžiausia pasaulyje įmonė – „Apple“ – dabar kainuoja virš 2 trln. USD ir sudaro beveik 7% visų didžiausių JAV įmonių kapitalizacijos. Kitaip tariant – vien „Apple“ dydis prilygsta tūkstančiams mažų įmonių kartu paėmus ar net ištisų atskirų ūkio šakų kapitalizacijai.
Kontrargumentas: istoriškai yra įprasta, jog viena įmonė pasiima didelę pelnų pyrago dalį ir dominuoja ilgus dešimtmečius. Pvz., iš JAV istorijos, „General Motors“ užėmė tokią dominuojančią poziciją 1950-aisiais ir 1960-aisiais metais, jos kapitalizacija kartais siekdavo net 10% visų didžiausių JAV įmonių. Po to sekė apie 20 metų trukęs IBM dominavimas, po to – „General Electric“ ir t.t.
2) Kitas „taip ilgiau negali tęstis“ argumentas yra dabartinis technologijų įmonių dominavimas, kurios, rodos, pasigvelbia didžiąją dalį visos ekonomikos pelno.
Kontrargumentas: vėlgi, tai nieko neįprasta žvelgiant į finansų istoriją. Šiuo metu informacinių technologijų įmonės sudaro apie 25% visos S&P500 indekso kapitalizacijos ir beveik be pertraukų ši ūkio šaka dominuoja nuo maždaug 1980-ųjų. Tačiau prieš tai apie 60 metų didžiausia ūkio šaka buvo energetikos ir gavybos įmonės, dar prieš tai (antroje 19 a. pusėje) – transportavimo įmonės, pirmiausia – geležinkeliai ir t.t.
3) Pagaliau, nesunku rasti nuomonių, kur technologijų įmonių rinkos vertė yra pristatoma kaip begėdiškai brangi.
Kontrargumentas: taip, rinkos lyderiai dažniausiai nėra pigūs, jie ir turi būti brangesni nei rinkos vidurkis, ir šiuo metų šios akcijos tikrai yra brangesnės už savo pačių istorinius vidurkius. Pvz., kaip rodo „Goldman Sachs“ analitikų skaičiavimai, dabartinis FAAMG akcijų kainos ir pelno santykis yra 26, tai yra vis dar gerokai atsilieka nuo praeities burbulo lygių – buvo 36 (1972 m. burbulas) ar net 55 (2000 metų burbulas).
Kitaip tariant – FAAMG įmonėms reikia neauginti pelnų ir kartu jų akcijos turi pabrangti dar 1,5-2 kartus, kad pasiektų istorinius perkaitimo lygius.
Komentaro autorius — Vitalijus Šostak, Šeimos biuro „Genus Family Office“ investicijų strategas
