D. Zaveckas. Neveikiantys muitinės serveriai: agonija ar signalas pokyčiams? 

Nusidriekė vilkikų eilės, vairuotojai leidžia laiką kabinose, ekologiniai nuostoliai nesuskaičiuojami, Lietuvoje esančios prekės negali judėti toliau.

Kaip sako pati muitinė, gedimas įvyko dėl serverio technologinio ir moralinio nusidėvėjimo sukeltos techninės infrastruktūros problemos.

Taip pat skaitykite: Muitinė: serverio gedimą lėmė technologinis ir moralinis nusidėvėjimas

Stebint pastarąsias viešojo sektoriaus tendencijas, moralinis nusidėvėjimas neatrodo esminė problema. Pagrindinė bėda yra žmogiškieji ištekliai, ir muitinė yra to pavyzdys.

Bet gal tai šansas pokyčiams, gal naujoji vyriausybė, išklausiusi nuomones, žengs būtinus žingsnius, kad bent po 10 metų viešojo sektoriaus IT vadyba pradėtų vytis verslą.

Sėkmės receptas

1. Tokio dydžio įstaigoms (kaip muitinė) turi vadovauti itin geri profesionalai. Pagrindiniai vadovų komandos atrankos kriterijai turėtų būti: patirtis kituose darbuose, sėkmingų projektų portfelis, įvairialypė patirtis ir IT pagrindai. Tiesa, pastarasis kriterijus nėra kertinis, mat apie 80% darbo, visgi, yra nyki vadyba, biudžetų planavimas, užsibrėžtų tikslų įgyvendinimas ir t.t.

Žmogaus augimas ir tobulėjimas organizacijos viduje yra sveikintinas reiškinys, bet vadovauti tokio lygio komandoms gali tik žmogus, matęs pasaulio.

2. Informacinių sistemų vadovas ar įstaigos informacijos vadovas (angl. Chief Information Officer, CIO), nesvarbu, kaip pozicija vadinasi, turėtų būti renkamas labai atsakingai, pasitelkus darbuotojų paieškos kompanijas ir numatant jam biudžete atitinkamą eilutę. Šiandienos rinkos realybė tokiose pozicijose yra 80.000 – 120.000 Eur per metus (nuo maždaug 6.600 Eur iki 10.000 Eur per mėnesį). Tai gali viršyti vadovo algą, bet jei paskaičiuotume, kokią žalą daro tokie įvykiai, kaip muitinėje, suprastume, kodėl šie žmonės to verti.

3. IT vadovas įmonės ar organizacijos hierarchijoje neturi būti nustumtas į patį galą. Jis turi būti tiesiogiai pavaldus CEO ir turėti labai aiškius įgaliojimus. Toks žmogus turi galėti veikti, nes dauguma atvejų bėdos viešajame sektoriuje yra ne įrangos ar pinigų srityje, o tame, kad nėra kam priimti sprendimus. Tai daugeliu atvejų lemia vidinė viešojo sektoriaus kultūra, kai valdininkai kratosi atsakomybės ir bijo priimti sprendimus.

4. Vyriausybė privalo pagaliau išoperuoti ir didžiausią valstybės opą – mažiausios kainos kriterijų viešuosiuose pirkimuose. Nežinau, kokia padėtis yra statyboje ar kituose sektoriuose, bet IT srityje šis kriterijus visiškai netinka. Juo vadovautis, kuriant IT produktus, yra pražūtinga.

Gal vyriausybei gali patarti buvusi Viešųjų pirkimų vadovė Diana Vilytė, kuri, kaip suprantu, dabar kuruoja IT reikalus RC. Ji yra įsigilinusi į abi puses: ir IT, ir viešuosius pirkimus.

5. IT biudžeto planavimas turi keistis. Privalu atskirti projektines lėšas nuo kasdieninės veiklos ir priežiūros. Reikėtų atsirasti atskirą eilutę mokymams. Be to, organizacijų IT biudžetai turi didėti kartais, nes specialistų kainos auga. Norint išlikti konkurencingiems, kito kelio nėra.

6. Lietuva senai išaugo savo naminius rūbus – reikia imti pavyzdį iš estų ir olandų, kurie savo IT viešuosius konkursus vykdo anglų kalba, siekdami prisikviesti tarptautinių tiekėjų. Mes jau turime šių šalių verslo atstovybių, skatiname juos augti, mokėti mokesčius, tai tegu jie vykdo ir viešuosius projektus, tegu neša savo šalių gerąsias praktikas pas mus.

7. Reikėtų paskatinti outsourcinti (liet. pirkti iš trečiųjų šalių) viską, kas neprieštarauja geriausioms praktikoms. Kurti vidinius departamentus dėl netęstinių projektų yra klaida ir bėda. Taip pat privalu skatinti organizacijas pirkti prekes ir paslaugas iš keleto skirtingų tiekėjų, 80% IT biudžeto negali būti nukreipta vienam tiekėjui ar prekės ženklui.

8. Valstybėje jau turime įstaigą, kuri yra atsakinga už IT reikalus. Tai Informacinės visuomenės plėtros komitetas (IVPK). O jeigu ją turime, tai reikia ją įgalinti, kad ji kurtų geriausias praktikas, padėtų atsirinkti tiekėjus, kuruotų didžiausius valstybinius projektus ir t.t. Negali gi vežimo traukti gulbė, lydeka ir vėžys į skirtingas puses, nes vežimas liks stovėti vietoje.

Donatas Zaveckas, yra debesų kompiuterijos paslaugų bendrovės „BTT Group“ vadovas.

Rašyti komentarą 0