D. Zaveckas. Neveikiantys muitinės serveriai: agonija ar signalas pokyčiams? 

Publikuota: 2021-03-25
Bendrovės nuotr.
svg svg
Bendrovės nuotr.
UAB „BTT Group“ vadovas

Vasaros liūtims nuplovus Registrų centro (RC) sistemas, buvo priimti sveikam protui prieštaraujantys sprendimai, iškelti RC serverius į buvusias Edukologijos universiteto patalpas, įrengiant jose naują duomenų centrą (DC). Juos priėmė tikrai ne IT specialistai. Šįkart – apie kitą panašų atvejį. Kaip sakoma, bėda po vieną nevaikšto – nuo antradienio pietų neveikia muitinės informacinės sistemos.

Nusidriekė vilkikų eilės, vairuotojai leidžia laiką kabinose, ekologiniai nuostoliai nesuskaičiuojami, Lietuvoje esančios prekės negali judėti toliau.

Kaip sako pati muitinė, gedimas įvyko dėl serverio technologinio ir moralinio nusidėvėjimo sukeltos techninės infrastruktūros problemos.

Taip pat skaitykite: Muitinė: serverio gedimą lėmė technologinis ir moralinis nusidėvėjimas

Stebint pastarąsias viešojo sektoriaus tendencijas, moralinis nusidėvėjimas neatrodo esminė problema. Pagrindinė bėda yra žmogiškieji ištekliai, ir muitinė yra to pavyzdys.

Bet gal tai šansas pokyčiams, gal naujoji vyriausybė, išklausiusi nuomones, žengs būtinus žingsnius, kad bent po 10 metų viešojo sektoriaus IT vadyba pradėtų vytis verslą.

Sėkmės receptas

1. Tokio dydžio įstaigoms (kaip muitinė) turi vadovauti itin geri profesionalai. Pagrindiniai vadovų komandos atrankos kriterijai turėtų būti: patirtis kituose darbuose, sėkmingų projektų portfelis, įvairialypė patirtis ir IT pagrindai. Tiesa, pastarasis kriterijus nėra kertinis, mat apie 80% darbo, visgi, yra nyki vadyba, biudžetų planavimas, užsibrėžtų tikslų įgyvendinimas ir t.t.

Žmogaus augimas ir tobulėjimas organizacijos viduje yra sveikintinas reiškinys, bet vadovauti tokio lygio komandoms gali tik žmogus, matęs pasaulio.

2. Informacinių sistemų vadovas ar įstaigos informacijos vadovas (angl. Chief Information Officer, CIO), nesvarbu, kaip pozicija vadinasi, turėtų būti renkamas labai atsakingai, pasitelkus darbuotojų paieškos kompanijas ir numatant jam biudžete atitinkamą eilutę. Šiandienos rinkos realybė tokiose pozicijose yra 80.000 – 120.000 Eur per metus (nuo maždaug 6.600 Eur iki 10.000 Eur per mėnesį). Tai gali viršyti vadovo algą, bet jei paskaičiuotume, kokią žalą daro tokie įvykiai, kaip muitinėje, suprastume, kodėl šie žmonės to verti.

3. IT vadovas įmonės ar organizacijos hierarchijoje neturi būti nustumtas į patį galą. Jis turi būti tiesiogiai pavaldus CEO ir turėti labai aiškius įgaliojimus. Toks žmogus turi galėti veikti, nes dauguma atvejų bėdos viešajame sektoriuje yra ne įrangos ar pinigų srityje, o tame, kad nėra kam priimti sprendimus. Tai daugeliu atvejų lemia vidinė viešojo sektoriaus kultūra, kai valdininkai kratosi atsakomybės ir bijo priimti sprendimus.

4. Vyriausybė privalo pagaliau išoperuoti ir didžiausią valstybės opą – mažiausios kainos kriterijų viešuosiuose pirkimuose. Nežinau, kokia padėtis yra statyboje ar kituose sektoriuose, bet IT srityje šis kriterijus visiškai netinka. Juo vadovautis, kuriant IT produktus, yra pražūtinga.

Gal vyriausybei gali patarti buvusi Viešųjų pirkimų vadovė Diana Vilytė, kuri, kaip suprantu, dabar kuruoja IT reikalus RC. Ji yra įsigilinusi į abi puses: ir IT, ir viešuosius pirkimus.

5. IT biudžeto planavimas turi keistis. Privalu atskirti projektines lėšas nuo kasdieninės veiklos ir priežiūros. Reikėtų atsirasti atskirą eilutę mokymams. Be to, organizacijų IT biudžetai turi didėti kartais, nes specialistų kainos auga. Norint išlikti konkurencingiems, kito kelio nėra.

6. Lietuva senai išaugo savo naminius rūbus – reikia imti pavyzdį iš estų ir olandų, kurie savo IT viešuosius konkursus vykdo anglų kalba, siekdami prisikviesti tarptautinių tiekėjų. Mes jau turime šių šalių verslo atstovybių, skatiname juos augti, mokėti mokesčius, tai tegu jie vykdo ir viešuosius projektus, tegu neša savo šalių gerąsias praktikas pas mus.

7. Reikėtų paskatinti outsourcinti (liet. pirkti iš trečiųjų šalių) viską, kas neprieštarauja geriausioms praktikoms. Kurti vidinius departamentus dėl netęstinių projektų yra klaida ir bėda. Taip pat privalu skatinti organizacijas pirkti prekes ir paslaugas iš keleto skirtingų tiekėjų, 80% IT biudžeto negali būti nukreipta vienam tiekėjui ar prekės ženklui.

8. Valstybėje jau turime įstaigą, kuri yra atsakinga už IT reikalus. Tai Informacinės visuomenės plėtros komitetas (IVPK). O jeigu ją turime, tai reikia ją įgalinti, kad ji kurtų geriausias praktikas, padėtų atsirinkti tiekėjus, kuruotų didžiausius valstybinius projektus ir t.t. Negali gi vežimo traukti gulbė, lydeka ir vėžys į skirtingas puses, nes vežimas liks stovėti vietoje.

Donatas Zaveckas, yra debesų kompiuterijos paslaugų bendrovės „BTT Group“ vadovas.

Autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos pozicija.

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą 0
Kai vėliau – per vėlu 2

Apie vieną naujausių į Seimą atkeliavusį įstatymo pakeitimų projektą, ko gero, negalima sakyti „geriau vėliau...

Kaip sutvarkyti vakcinų sukeltą sumaištį Europoje

COVID-19 visoje Europoje sukėlė daug kančių, o Europos Sąjungoje lėtai vykstanti vakcinacija grasina dar...

Verslo aplinka
2021.04.18
E. komercijos pradmenys, arba 10 svarbių dalykų į internetą besikraustantiems smulkiesiems 1

Kadangi interneto svetainių kūrimas – mano oras ir vanduo, jau keletą metų kiekvieną dieną vis girdžiu tuos...

Verslo aplinka
2021.04.17
R. Vilpišauskas. Optimizmas pandemijos metu

Balandį įvykęs Pasaulio banko ir Tarptautinio valiutos fondo (TVF) pavasario susitikimas pasižymėjo optimizmu...

Verslo aplinka
2021.04.16
Finansų ministeriją kamuoja atminties spragos 4

Lietuvos valdantieji politikai ne tik praleido progą įmonėms padidinti registravimosi PVM mokėtoju ribą nuo...

Verslo aplinka
2021.04.16
A. Stikliūnas. Keliautojai grįžta į oro uostus: kokius namų darbus paruošėme?

Pasaulinei pandemijai tęsiantis ilgiau negu metus, aviacijos, kaip vieno pagrindinių keliavimo būdų,...

Verslo aplinka
2021.04.15
Svarbiausioji misija – sustabdyti karą 9

Per kelias pastarąsias savaites padėtis Ukrainos rytuose pablogėjo tiek, kad karo būsena iš esmės jau...

Verslo aplinka
2021.04.15
E. Ferreira. Atėjo laikas keistis

Juk sakoma, kad sunkumai užgrūdina. Jei tai tiesa, šiandien grūdinamės visi: kovojame ne tik su amžiaus...

Verslo aplinka
2021.04.14
Iš chaoso tvarka negimsta

Negana to, kad Lietuvoje vis dar gerokai vėluoja vakcinacija, šiame procese įnešama vis daugiau chaoso –...

Verslo aplinka
2021.04.14
Reikalavimą įkalė ir nusiplovė rankas 12

Deklaruodama prioritetą gerinti verslo klimatą, Vyriausybė imasi ant verslo pečių krauti naują naštą –...

Verslo aplinka
2021.04.13
M. Skuodis. Kaip keisime valstybės valdomų įmonių valdybų atrankas 11

Susisiekimo ministerija yra atsakinga už dvylika valstybės valdomų įmonių (VVĮ), iš jų net aštuonios –...

Verslo aplinka
2021.04.12
Ieško, kur pasisemti pinigų 84

Rekordinės sumos, mestos ekonomikai gelbėti, gali kažkiek atsisukti antru lazdos galu – vis daugiau valstybių...

Verslo aplinka
2021.04.12
H. Bivainienė. Viešos darbuotojų algos: 3 naudos verslui 4

Žengsime dar vieną žingsnį didesnio darbo rinkos viešumo link. Nuo balandžio 1 d. „Sodra“ skelbia vidutines...

Verslo aplinka
2021.04.11
W. Buiteris. Ar bitkoinas tinka verslui? 7

Savo komentare „Financial Times“ ekonomistė Dambisa Moyo aiškino, kodėl verslo lyderiai turėtų investuoti į...

Verslo aplinka
2021.04.10
D. Misiūnas. Negalėdami pasiimti milijonų, krapštome centus 11

Valstybės kontrolė, atlikusi auditą, konstatavo, kad valstybės ir savivaldybės valdomų įmonių pertvarka...

Verslo aplinka
2021.04.09
I. Genytė-Pikčienė. Infliacijos kreivė riečiasi aukštyn 1

Numatomas paklausos šuolis pramoninių metalų ir kitų žaliavų gavybos industriją užtinka nepasiruošusią. Juk...

Verslo aplinka
2021.04.09
Chroniška galvasopė, vaistų nerasta? 1

Nors ne viena Vyriausybė deklaravo pradėsianti valstybės valdomų įmonių (VVĮ) pertvarką, kad jos būtų...

Verslo aplinka
2021.04.09
A. Gaudiešius. Prasideda tvaraus finansavimo era: ką apie tai reikia žinoti verslui?

2021-ųjų metų pabaigoje bendra suteikta žaliojo finansavimo suma pasaulyje pasieks 3 trln. JAV dolerių, rodo...

Verslo aplinka
2021.04.08
Skolinimosi apetitą vis tiek teks varžyti

Kol kone visų pasaulio šalių leksikoje tebekaraliauja žodžiai „pandemija“ ir „krizė“, terminas „infliacija“...

Verslo aplinka
2021.04.08
M. Vanagas. Naujas įstatymas perkamą būstą gali branginti 25.000 Eur 12

Seimas po Vyriausybės išvadų ketina svarstyti Žemės įstatymo pakeitimus, numatančius naują mokestį už...

Verslo aplinka
2021.04.07

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku