D. Vitkauskas. Verslas imasi teisminio būdo priešintis karantino draudimams

Publikuota: 2021-02-27
Asm. archyvo nuotr.
svg svg
Asm. archyvo nuotr.
Teisingumo ir viešojo valdymo reformų ekspertas

COVID-19  pandemija iškėlė iššūkių ne tik sveikatos apsaugai ir ekonomikai, bet ir žmonių santykiams su valdžia. Demokratinių šalių teismuose kaip grybai po lietaus dygsta valdžios COVID-19 politiką kvestionuojančios bylos. Sausio gale įvesta komendanto valanda buvo panaikinta Nyderlandų teisme. Belgijos teismas netgi nedidelę baudą už kaukės nedėvėjimą pripažino pažeidžiančia konstitucinę judėjimo laisvę.

Kodėl Lietuvos žmonės ir verslas aktyviau nesiima teisinio atsako, jei valdžios politika kovoje su krize yra nepatenkinti?

Šiuolaikinės visuomenės iš esmės nebesprendžia daugumos ginčų bylinėjimųsi. Netgi kai byla atsiranda teisme, ji dažniausiai uždaroma kitaip – teismo įsakymu, mediacija, arbitražu, tarpininkavimu, susitaikymu ar kitais alternatyviais būdais. Švedijoje vienas pirmos instancijos teisėjas vidutiniškai surašo apie 10 sprendimų per metus.

Skandinavai nori bylinėtis mažiau nei lietuviai? Suomijoje į teismus per metus patenka beveik 400.000 bylų, t. y. daugiau bylų vienam gyventojui nei Lietuvoje. Tačiau mažiau 3% visų šių bylų Suomijoje užbaigia ciklą teismo sprendimu. Visais kitais atvejais šalys susitaria. Pavydu Lietuvos teisėjui, priimančiam virš šimto sprendimų per metus. Pavydu bylos šalims, nes susitarti be teismo pigiau ir greičiau. O pragmatiškoje rezultato siekiančioje visuomenėje tai dažnai svarbiau nei išspręsti „teisingai“.

Moderni teisinė sistema ne tik supranta principą „laikas – pinigai“. Ji nėra sukurta turtingiesiems aiškintis savo įžeistas ambicijas. Ar įtakingiesiems perkėlinėti savo praloštas politines batalijas į teismo salę. Ar piktnaudžiautojams tiesiog įgelti kaimynui. Ar be finansinių pasekmių perkelti savo teisių gynimo kaštus kitiems mokesčių mokėtojams. Beveik visi ginčai efektyviau sprendžiami dialogu, o bylinėjimasis suprantamas kaip socialinis blogis ir išimtinė priemonė.

Todėl egzistuoja perteklinį bylinėjimąsi atgrasantys veiksniai – reikšmingos baudos už piktnaudžiavimą procesu, teismo mokesčiai, advokato turėjimo pareiga, įrodinėjimo naštos perkėlimas, pakankamo asmeninio intereso demonstravimo prievolė, apskundimo ribojimai ir t. t. Lietuva irgi eina šiuo pragmatišku teisingumo sistemos keliu.

Tačiau Lietuvos visuomenė išlieka viena aršiausių bylinėtojų visoje ES. Anot 2020 m. „EU Justice Scoreboard“ duomenų, Lietuva užima 3-ią vietą tarp ES šalių pagal naujų civilinių ir komercinių bylų kiekį gyventojui per metus, ir 6-ą vietą pagal naujas administracines bylas. Kuo paaiškinama tokia sąlyginė tyla Lietuvoje dėl COVID-19  politikos pasekmių?

Pirmieji bandymai Lietuvoje

Kol kas Lietuvoje labiau pagarsėjo viena byla. Tai Vilniaus apygardos administracinio teismo atmestas „Aukštaitijos implantologijos klinikos“ skundas, kuriuo buvo prašoma atlyginti žalą už negautas pajamas dėl įvestų draudimų teikti paslaugas. Teismai nusprendė, kad Vyriausybė „neviršijo savo įgaliojimų“ kuriant ir taikant karantino draudimus.

Minėtose Olandijos ir Belgijos bylose teismų argumentas buvo kitoks – vykdomoji valdžia neturėjo mandato įvesti judėjimo laisvę ribojančių draudimų Vyriausybės aktu, tam buvo reikalingas Parlamento įstatymas. Ar bauda už kaukės nedėvėjimą mažiau reikšminga našta nei ta, kurią patyrė „Aukštaitijos implantologijos klinika“?

Olandijos ir Belgijos teismų argumentas reikšmingas valdžių atskyrimo principui. Juk ir kuriamų taisyklių apimtis, ir politinių debatų lygis, ir konsensuso paieškos, Parlamente sudėtingesni nei Vyriausybėje. O tai daro valdžią labiau atskaitingą prieš žmones dėl tokių reikšmingų draudimų.

Apskritai nuo COVID-19  krizės pradžios teisėkūros procesas neįprastas ir demokratinėje visuomenėje toks jis neturėtų būti. Valdžia kuria taisykles televizijos interviu metu, po to ieškoma joms legitimumo kuo garsesnio socialinių tinklų orkestro fone. O kilus nepasitenkinimui, atsakomybė permetama patarusiems „ekspertams“. Jungtinėje Karalystėje netgi atsirado naujas terminas tokiam valdžios požiūriui – „abracadabra teisėkūra“.

Draudimai – nepagrįsti?

Mažojo verslo asociacijos Lietuvoje pažadėjo skųstis teismams dėl sukeltų lūkesčių nepaisymo, Vyriausybei pradžioje patikinus, bet po to atsisakius panaikinti draudimus teikti grožio ir kitas smulkias paslaugas. Komunikacinės problemos dažnai virsta teisinėmis.

Karantino proporcingumas yra visur plačiausiai diskutuojama tema. Kodėl slidinėti savo slidėmis ant kalno galima, bet slidinėjimo centrų veikla (dar labai nesenai buvo) draudžiama? Draudimai gali atrodyti ir diskriminaciniai. Kodėl maistu prekiauja prekybos tinklai, bet ne restoranai? Ir kodėl iš prekybos tinklų vienodai nereikalaujama kaip iš mažųjų — bekontaktės prekybos?

Problemiškiausias, matyt, valdžios požiūris, pagal kurį pavojingais epidemiologiniu aspektu apskritai traktuojami sektoriai ar įmonės, ar žmonių susibūrimai, ignoruojant konkrečių žmonių keliamą epidemiologinę grėsmę sau ir kitiems.

Tiesa, kol kas tokių įrodymų apie konkrečią epidemiologinę grėsmę neturėjome. Tačiau jie jau dabar gali būti gaunami — COVID-19  vakcinacijos dėka. Skiepų didžiausia vertė – nesunkiai jau galima suteikti individualų įrodymą kiekvienam paskiepytam žmogui, kad jis nekelia tokios pat grėsmės sau ir kitiems, kaip nevakcinuotas žmogus.

Ar tolesnės valdžios prielaidos apie tam tikro viešbučio, restorano, sporto klubo keliamą epidemiologinę grėsmę vis dar pateisinamos, jei visi tos įstaigos darbuotojai paskiepyti, o pats verslas įleidžia tik paskiepytus klientus? Ar teisėta drausti tokiam verslui dirbti vadovaujantis iš dangaus aukštybių sukurtomis prielaidomis apie sveikatos grėsmę, jei įmanomos labiau patikimos, individualiais įrodymais pagrįstos prielaidos?

Pagreitį įgauna verslo bandymai Vyriausybę pripažinti bendraskoliu bankroto procedūrose dėl karantino metu užsidariusio verslo. Valdžios bandymai užkišti ekonominę skylę lengvatinių paskolų ir subsidijų būdu irgi pagrindas ginčams. Tiek dėl tų, kurie nepagrįstai ar per daug gavo, tiek iš tų, kurie nepelnytai nebuvo prileisti.

Teisės normos kokybės pagrindinis kriterijus – ar ji „aiški ir nuspėjama“? Lietuvoje valdžia nuo krizės pradžios naudojo nemažai neįprastų ne tik teisininkams, bet ir vidutiniam visuomenės nariui, terminų. Kas yra „namų ūkis“, „burbulas“ ar „turėjęs sąlytį“? Ar „karantinas“ gali būti vienodas ne tik sergantiems, bet ir sveikiems? Skiepijant iškyla ir vaidmenų tarp centrinės ir vietinės valdžių dilema, svarbi konstituciniam decentralizacijos principui. 

Skundai dėl nekokybiškos COVID-19 vakcinos, negalėjimo pasirinkti norimo skiepo, ar gydymo pasekmių tapo kitu reikšmingu bylinėjimosi bloku.

ES ir kitose demokratijose visi šie klausimai svarstomi teismuose. JAV netgi sukurtos atskiros duombazės, patogiai suindeksavusios tūkstančius bylų apie COVID-19  taisykles ir sprendimus.

Kas žalingiau – pati liga ar valdžios „vaistas“?

Kokį rezultatą pasiekė karantino draudimai – pageidaujamą ar priešingą? Tai toli gražu ne teorinė dilema. Tą klausimą gali užduoti artimieji kiekvieno iš daugiau nei 5.000 Lietuvoje 2020 m. mirusių aukų, kurios statistikoje bejausmiškai įvardijamos kaip „perteklinės mirtys“.

Įdomu, kaip būtų paneigtas argumentas, kad konkreti mirtis tiesiogiai nebuvo susijusi su paciento COVID-19  liga, bet turėjo priežastinį ryšį su pačiais karantino draudimais – medicininio personalo privaloma izoliacija, planuotų operacijų atidėjimu, kitais gydymo įstaigų pajėgumų apribojimais. Kaip įprastų ir būtinų medicininių paslaugų apribojimas valdžios sprendimais atsiliepė kovojant su konkretaus paciento vėžiu, širdies-kraujagyslių liga?

Teisiniai santykiai yra dvipusis medalis. Draudimas užsiimti veikla vienam, reiškia nesuteiktą paslaugą kitam – bare, mokykloje ar gydytojo kabinete. Kaip valdžios buvo įvertintas tikėtinas poveikis abiem ribojamų santykių pusėms?

Pagaliau, o ką, jei žmonės, užgniaužti ir išvarginti draudimų, parodys demokratinėje visuomenėje priimtiną pilietinį pasipriešinimą ir draudimus tiesiog ignoruos? Tai jau įvyko kaimyninėje Lenkijoje. Ar tik valdžiai pačiai nereiks imtis teisinių priemonių, kad apgintų savo sprendimus?

Beveik prieš šimtmetį Indijoje Mahatma Ghandi išvedė į pakrantę tūkstančius žmonių, protestuodamas prieš britų kolonizatorių druskos mokesčius ir prekybos draudimus. Draudimai netrukus buvo atšaukti. Tuo pademonstruotas svarbus valdymo principas – bet kokios taisyklės turi prasmę tik tol, kol didesnė visuomenės dalis laiko jas priimtinomis. Valdžia be žmonių palaikymo yra bejėgė.

Kokybiška politika retai atsiranda iš genialių asmeninių vizijų. Dažniausiai tai rezultatas sudėtingo proceso, konsultuojantis su interesų grupėmis ir ekspertais. Jis skirtas ieškoti ne „tiesos“, o dialogo.

Ir teisminis būdas užginčyti nepageidaujamus politinius sprendimus turi būti motyvuojamas ne ideologinio keršto, bet siekimo padėti valdžiai geriau organizuoti sprendimų priėmimą dialogu. Ši krizė tikrai nėra paskutinė. Tik ištraukus valdžią iš komforto zonos, ateityje konsultavimasis su visuomene vyks sklandžiau.

Dovydas Vitkauskas daugiau nei du dešimtmečius dirba teisingumo ir viešojo valdymo reformų srityje įvairiose Europos šalyse, pataria valdžiai kaip ekspertas ir vadovauja įvairiems ES projektams.

Autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos pozicija.

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą 0
A. Stikliūnas. Keliautojai grįžta į oro uostus: kokius namų darbus paruošėme?

Pasaulinei pandemijai tęsiantis ilgiau negu metus, aviacijos, kaip vieno pagrindinių keliavimo būdų,...

Svarbiausioji misija – sustabdyti karą 6

Per kelias pastarąsias savaites padėtis Ukrainos rytuose pablogėjo tiek, kad karo būsena iš esmės jau...

E. Ferreira. Atėjo laikas keistis

Juk sakoma, kad sunkumai užgrūdina. Jei tai tiesa, šiandien grūdinamės visi: kovojame ne tik su amžiaus...

Verslo aplinka
2021.04.14
Iš chaoso tvarka negimsta

Negana to, kad Lietuvoje vis dar gerokai vėluoja vakcinacija, šiame procese įnešama vis daugiau chaoso –...

Verslo aplinka
2021.04.14
Reikalavimą įkalė ir nusiplovė rankas 12

Deklaruodama prioritetą gerinti verslo klimatą, Vyriausybė imasi ant verslo pečių krauti naują naštą –...

Verslo aplinka
2021.04.13
M. Skuodis. Kaip keisime valstybės valdomų įmonių valdybų atrankas 11

Susisiekimo ministerija yra atsakinga už dvylika valstybės valdomų įmonių (VVĮ), iš jų net aštuonios –...

Verslo aplinka
2021.04.12
Ieško, kur pasisemti pinigų 84

Rekordinės sumos, mestos ekonomikai gelbėti, gali kažkiek atsisukti antru lazdos galu – vis daugiau valstybių...

Verslo aplinka
2021.04.12
H. Bivainienė. Viešos darbuotojų algos: 3 naudos verslui 4

Žengsime dar vieną žingsnį didesnio darbo rinkos viešumo link. Nuo balandžio 1 d. „Sodra“ skelbia vidutines...

Verslo aplinka
2021.04.11
W. Buiteris. Ar bitkoinas tinka verslui? 7

Savo komentare „Financial Times“ ekonomistė Dambisa Moyo aiškino, kodėl verslo lyderiai turėtų investuoti į...

Verslo aplinka
2021.04.10
D. Misiūnas. Negalėdami pasiimti milijonų, krapštome centus 11

Valstybės kontrolė, atlikusi auditą, konstatavo, kad valstybės ir savivaldybės valdomų įmonių pertvarka...

Verslo aplinka
2021.04.09
I. Genytė-Pikčienė. Infliacijos kreivė riečiasi aukštyn 1

Numatomas paklausos šuolis pramoninių metalų ir kitų žaliavų gavybos industriją užtinka nepasiruošusią. Juk...

Verslo aplinka
2021.04.09
Chroniška galvasopė, vaistų nerasta? 1

Nors ne viena Vyriausybė deklaravo pradėsianti valstybės valdomų įmonių (VVĮ) pertvarką, kad jos būtų...

Verslo aplinka
2021.04.09
A. Gaudiešius. Prasideda tvaraus finansavimo era: ką apie tai reikia žinoti verslui?

2021-ųjų metų pabaigoje bendra suteikta žaliojo finansavimo suma pasaulyje pasieks 3 trln. JAV dolerių, rodo...

Verslo aplinka
2021.04.08
Skolinimosi apetitą vis tiek teks varžyti

Kol kone visų pasaulio šalių leksikoje tebekaraliauja žodžiai „pandemija“ ir „krizė“, terminas „infliacija“...

Verslo aplinka
2021.04.08
M. Vanagas. Naujas įstatymas perkamą būstą gali branginti 25.000 Eur 12

Seimas po Vyriausybės išvadų ketina svarstyti Žemės įstatymo pakeitimus, numatančius naują mokestį už...

Verslo aplinka
2021.04.07
„Fintech“ krašte – bazinių poreikių lygio rūpesčiai 1

Labai džiugu, kad Lietuva ir „Bloomberg“ tituliniuose naujienų puslapiuose nuskamba kaip viena aktyviausių...

Verslo aplinka
2021.04.07
Skaitmeninę revoliuciją pasitinkant 1

Net pagaliau prikėlus šiokiam tokiam gyvenimui nusenusius muitinės serverius, padėtis pasienyje keitėsi...

Verslo aplinka
2021.04.06
J. Akelis. Klausimas CFO: koks yra naujasis jūsų vaidmuo?

Pastarasis laikotarpis verslo lyderiams suteikia kaip niekada daug išbandymų ir pamokų. Kadangi finansų...

Verslo aplinka
2021.04.05
H. W. Sinnas. Ypatinga infliacijos rizika Europoje

Auganti rizika, kad JAV ir Europoje vėl prasidės infliacija, kelia vis karštesnes ekonomistų diskusijas.

Verslo aplinka
2021.04.04
M. Kubilius. Talentų kapitalas, arba Pramonės 5.0 link

Vis daugiau įmonių Lietuvoje susiduria su technologijų įsisavinimo iššūkiu. Problema - ne tik inovacijų...

Verslo aplinka
2021.04.03

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku