„Brexit“ pasekmės Lietuvos studentams: brangesnis mokslas, atbaidantys ribojimai
Didžiosios Britanijos pasitraukimas veikiausiai neturėtų didelės įtakos šalyje dirbantiems lietuviams. Tikriausiai būtų susitarta dėl panašių kaip Norvegijoje arba Šveicarijoje darbo jėgos judėjimo priemonių. Vis dėlto daugelį lietuvių studentų ir jų tėvų reikia įspėti apie vieną beveik garantuotą pasekmę: dėl „Brexit“ lietuviams studentams taps sunkiau studijuoti JK.
Studentai iš Lietuvos vis dažniau siekia aukštos kokybės tarptautiniu mastu pripažįstamo išsilavinimo, o Didžiosios Britanijos aukštojo mokslo sektorius atitinka šiuos kriterijus geriau negu kitos Europos šalys. Be to, nors užsienyje studijuoja išties daug lietuvių, JK populiarumu pranoksta kitas valstybes. Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (angl. OECD) 2013 m. duomenimis, 53% iš kasmet studijuoti į užsienį išvykstančių daugiau negu 11.800 Lietuvos absolventų pasirenka JK. Lietuvos studentai 163 JK universitetuose įžvelgia tokias galimybes, kokių jiems nesiūloma Lietuvoje, be to, juos traukia Didžiosios Britanijos kalba, kultūra, miestai, darbo perspektyvos ir galimybės užsidirbti.
Neatrodo tikėtina, kad Didžiosios Britanijos pasitraukimas turėtų įtakos Lietuvos studentų norui studijuoti šalies universitetuose. Vis dėlto toks įvykis tikrai paveiktų jų galimybes. Šiuo metu Britanijos universitetuose besimokantys ES šalių piliečiai moka tiek pat kaip ir britai – iki 9.000 svarų sterlingų. Britams pritarus „Brexit“, Didžios Britanijos universitetai įgytų teisę reikalauti iš ES studentų tokių pat mokesčių, kokie šiuo metu nustatyti ne ES valstybių piliečiams, ir dažniausiai net gerokai didesni. Pavyzdžiui, metinis mokestis ne ES šalių studentams už humanitarinių ir socialinių mokslų laipsnį suteikiančias studijas svyruoja nuo 10. 000 iki 17.000 svarų sterlingų, tiksliųjų ir inžinerijos mokslų – nuo 10.000 iki 20.800 svarų sterlingų, medicinos mokslų – nuo 20. 000 iki 30.000 svarų sterlingų.
ES ir Lietuvos studentai taip pat gali pretenduoti į JK vyriausybės skiriamas paskolas studijoms, dėl kurių galimybės studijuoti JK universitetuose gerokai išauga. Viena šių paskolų savybė, dėl kurios jos tokios populiarios tarp lietuvių, yra ta, kad grąžinti jas reikia pradėti tik tada, kai absolventas pradeda uždirbti daugiau negu 21.000 svarų sterlingų per metus. Dėl mažesnių vidutinių pajamų Lietuvoje daugelis grįžtančių į gimtinę studentų gali atidėti paskolos grąžinimą netrumpam laikui. Jeigu bus pritarta „Brexit“, ES studentai nebegalės pretenduoti į tokias paskolas, o mokesčiai už mokslą universitete pasirodys neįveikiama kliūtis daugeliui lietuvių.
Ne ES valstybių studentams JK taip pat taikomi imigracijos ribojimai. Šaliai išstojus iš ES, tie patys ribojimai būtų pradėti taikyti ir ES piliečiams. Šiuo metu taisyklėse dėl vizų išdavimo studentams iš ES nepriklausančių valstybių numatyta, kiek metų studentai iš šių šalių gali studijuoti JK ir kiek valandų studijuodami ir baigę mokslus jie gali dirbti mokamą darbą. Negana to, studentai iš ES nepriklausančių šalių dar prieš atvykdami privalo įrodyti turintys užtektinai lėšų visam studijų laikui. Šie ribojimai ir reikalavimai, savaime suprantama, atbaidytų daugelį studentų iš Lietuvos.
Jeigu birželio 23-iąją Didžiosios Britanijos gyventojai nuspręs pasitraukti iš ES, pageidaujantys studijuoti JK lietuviai turėtų pasiruošti galimoms pasekmėms. Neseniai atliktos Tarptautinės studentų apklausos duomenimis, daugiau negu 80% ES besimokančių studentų iš kitų šalių atsakė, kad šaliai išstojus iš ES Didžioji Britanija jiems nebeatrodytų tokia patraukli. Reikia manyti, kad lietuviai studentai galvoja taip pat. Galime tik spėlioti, kur jie tada nuspręstų studijuoti.
Komentaro autorius: Dr. Jonathanas Boydas, „Prospecta LT“ direktorius
