Po „Kickstarter“ lietuviškos idėjos stumiasi stabilaus verslo link

Vien šių platformų paieškos laukeliuose įrašius raktažodį „Lithuania“, galima pamatyti dešimtis lietuviškų projektų, kuriems siekiama pritraukti lėšų. Dažnai siekiama gauti pinigų filmui kurti ar kitam meniniam projektui, kuriamos paramos akcijos. Tačiau yra ir idėjų, kurios po truputį tampa arba bent jau turi potencialo virsti stabiliais verslais.

Beje, rasti lietuviškus projektus nebūtinai labai paprasta. Lietuva nepatenka tarp tų šalių, kurių gyventojai gali registruoti savo kampanijas „Kickstarter“ platformoje. Be to, kartais pasirenkamas kitos valstybės vardas, pavyzdžiui, Jungtinės Karalystės, Vokietijos ar Prancūzijos. Taip tikimasi sukurti didesnį pasitikėjimo jausmą produktu. Vis dėlto yra ir besistengiančių kuo akivaizdžiau parodyti, kad projekto autoriai yra lietuviai.

Neregėtos kėdės

Būtent tokią strategiją pasirinko inovatyvios kėdės „Spyndi“ autoriai. Dizaineris Mindaugas Žilionis sukūrė baldų konstravimo sistemą, kuria iš atskirų detalių galima sudėti krėslą, darbo kėdę, šezlongą ar čiuožyklą vaikams. Pats kūrėjas sako, kad technologijos panaudojimas platus, todėl tai tik pasiūlymai, o kas bus sudėliota iš pateikiamų detalių, yra žmogaus fantazijos klausimas.

„Tai yra net ne baldas, o profilių sistema, kurią galima lyginti su dėlionėmis. Turint labai paprastą techninį sprendimą, galima kurti savo reikiamą formą. Tai galima naudoti ne tik baldų srityje, bet ir mažojoje architektūroje, statyti pertvaras“, – apie savo kūrinį kalba dizaineris.

Su tokia idėja „Spyndi“ komanda pritraukė daugiau nei 110.000 Eur finansavimą su įsipareigojimu pagaminti ir pristatyti apie 100 kėdžių. Be to, dar kampanijos metu kūrėjai jau gavo dar 100 kėdžių užsakymą iš JAV, kurį turėtų įgyvendinti šiais metais.

Verslininkai kalba, kad susidomėjimo nesulaukė tik iš Antarktidos. Vieni pirmųjų užklausas pateikusių asmenų buvo iš Afrikos, jie domėjosi galimybėmis tapti platintojais. Už projekto plėtrą atsakinga Raimonda Klimašauskaitė sako, kad panašių pasiūlymų buvo ir daugiau, o kai kurie platintojai tokie stambūs, kad susitarti kol kas nebūtų galima vien dėl to, kad kūrėjai nesugebėtų gaminti tokiais sparčiais tempais. Verslininkai juokauja, kad su jais pasirašius sutartis tektų įdarbinti visą Lietuvą.

„Mažiausiai iki lapkričio laikysimės nuomonės neprekiauti mažmeninėje rinkoje, bet galiausiai būtinai joje būsime. Stengsimės tai daryti per vietos platintojus, kad mums būtų kuo mažiau aptarnavimo ir galėtume koncentruotis į produkto plėtrą ir gamybą. Dėl jos esame susitarę, turime gamintojus Lietuvoje, o apie Kiniją negalvojame“, – pasakoja p. Klimašauskaitė.

Pašnekovė, paklausta apie planuojamus kitų metų pardavimus, sako, kad kol kas jie neaiškūs. Įmonė šiuo metu auga iš pačios komandos lėšų, ar ji nutars rinkoje ieškoti investicijų, dar nėra apsispręsta.

Dviračiams pridėjo greičio

Viena pirmųjų stambesnių sutelktinio finansavimo istorijų buvo paprastą dviratį elektriniu paverčiančio įrenginio „Rubbee“ kampanija. 2013 m. su ja Gediminas Nemanis, „Rubbee“ įkūrėjas, pritraukė beveik 65.000 GBP ir pradėjo bendradarbiauti su technologijų UAB „Elinta“, kuri šiuo metu yra didžioji bendrovės akcininkė.

Ponas Nemanis pasakoja, kad nuo starto sutelktinio finansavimo platformoje iki dabar pavyko parduoti apie 500 įrenginių, kurių kaina siekia nuo 690 Eur. Jis sako, kad iki šiol vyksta aktyvūs produkto tobulinimo darbai ir judama prie vis didesnės gamybos.

„Planas yra per 2 metus pasiekti iki 50 darbuotojų komandą ir pagaminti apie 50.000 vienetų. Dėl to esame paskelbę, kad ieškome 100.000 Eur pradinės investicijos, taigi viskas priklausys nuo to, kada ir kokią investiciją gausime“, – tolimesnį nuo sutelktinio finansavimo pradėjusios bendrovės kelią apibūdina įkūrėjas.

Patobulino gitarą

Be to, šiuo metu pabaigos link artėja dizainerio Rapolo Gražio gitarų projektas „Lava Drops“. Kūrėjas yra užsibrėžęs pritraukti 10.000 Eur per sutelktinio finansavimo platformą „Kickstarter“.

Kasmet parduodama apie 2,5 mln. gitarų, o jų gamintojų apstu, tačiau p. Gražys kalba, kad jo darbai turi reikšmingų pranašumų prieš instrumentus, pagamintus pagal nusistovėjusias normas.

„Gitaros gaminamos iš vieno medienos lakšto. Visi trys modeliai drožiami iš skirtingos medienos: europietiškojo klevo, raudonmedžio šeimai priklausančių ritininės tiamos (sapele) ir plienmedžio (merbau). Pastaroji mediena yra naudojama laivų statybai, iš jos siekėme padaryti klimato kaitai atsparią gitarą, nes muzikantai daug keliauja ir instrumentai gauna truputėlį drėgmės. Jeigu kalbėtume apie vizualinę dalį, iš priekio nematyti, kur prasideda ir baigiasi stygos, tai yra galinėje pusėje. Be to, atsisakyta daug nereikalingų detalių“, – apie išskirtinumus kalba kūrėjas.

Anot jo, toks gitarų verslas neturėtų išsiplėsti iki masinių pardavimų, nes norisi išlaikyti aukštą kokybę. Tačiau jis neatmeta ir galimybės kurti ne rankų darbo instrumentus vaikams, kurie galėtų būti parduodami gerokai gausiau nei dabartinės gitaros, kurių planuojama pagaminti kelis šimtus.

Atpigino prabangą

Bene sėkmingiausias mūsų sutelktinio finansavimo projektas yra brolių Danieliaus ir Mato Jakučių sukurti laikrodžiai su ciferblatu. Kūrėjai siekė sukurti prabangiai atrodančius aksesuarus, kurie atkartotų itališkas mados tendencijas, tačiau būtų prieinami už gerokai mažesnę kainą. Ji siekė 99 Eur. „Filippo Loreti“ prekės ženklo laikrodžiai pritraukė beveik 927.000 Eur finansavimą su įsipareigojimu per atitinkamą laiką pristatyti laikrodžius komandą finansavusiems žmonėms. Šiuo metu komanda kuria naują laikrodžių kolekciją.

VŽ taip pat rašė apie Igną Survilą, kuris 2014 m. tokiu būdu gavo 6.100 GBP, o dabar rinkai pristato savo pirmuosius paspirtukus. Jaunas verslininkas net ir po nedidelės kampanijos jau yra pradėjęs tūkstančius vienetų siekiančią gamybą ir greitai tikisi parduoti po 10.000–20.000 savo dizaino paspirtukų kasmet.

„Paspirtukai yra puiki pradžia, bet nenorėčiau tuo apsiriboti. Turime įvairiausių idėjų dėl kitokių produktų gamybos. Žinoma, artimiausiems 3–4 metams turime užtektinai darbo ir su paspirtukais“, – pasakoja p. Survila.