„Innovation Drift 2019“: garsiausi pasaulio inovatoriai Vilnių pavertė ateities inovacijų sostine

Publikuota: 2019-06-20

Birželio 13–14 d. „Litexpo“ rūmuose šurmuliavo Vilniaus inovacijų forumas „Innovation Drift 2019“. Čia dvi dienas apie 2.000 dalyvių klausėsi daugiau kaip 50 garsiausių pasaulio inovacijų kūrėjų, ekspertų, inovacijų politikos formuotojų ir vykdytojų įžvalgų bei praktinių inovacijų pritaikymo pavyzdžių.

Į Vilniaus inovacijų forumą susirinko vieni ryškiausių pranešėjų ir ateities inovacijų kūrėjų iš tokių globalių kompanijų kaip „Tesla“, NASA ir „SpaceX“, „Microsoft“, „Porche“, IBM, „Euronews“, „Siemens Mobility“, Europos kosmoso agentūros ir kitų. Įtakingiausi forumo pranešėjai iš Europos, Azijos ir JAV pasidalijo įžvalgomis, kokį pasaulį ir kokią ateitį turėsime per ateinančius 10 metų.

„Dviejų dienų forumo metu sostinė tapo ateities inovacijų lyderių susitikimo vieta, savotišku traukos centru, sulaukusio susidomėjimo iš daugiau kaip 20 pasaulio šalių. Šis forumas sukuria praktinę vertę pranešėjams ir dalyviams, nes didelis dėmesys skiriamas naujų kontaktų užmezgimui. Tuo pačiu kuriame patrauklų Lietuvos kaip inovatyvios šalies įvaizdį tarptautiniame lygmenyje“,– sako Kęstutis Šetkus, „Innovation Drift 2019“ organizuojančios Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros (MITA) direktorius.

Lietuviškų inovacijų parodoje išradimus pristatė šalies universitetai bei inovatyvios įmonės: čia galima buvo išvysti kalbančius robotus, hologramas, naujausias medicinos technologijas, inovacijas maisto srityje, išmanius sprendimus, taikomus pramogų, aviacijos ir kitose srityse. Dalyviams duris atvėrė kontaktų mugė, kūrybinės dirbtuvės ir B2B susitikimai.

Milžiniškos galimybės kosmoso tyrinėjimui

Daugiausia forumo dalyvių simpatijų sulaukė buvęs NASA astronautas, profesorius, vyresnysis „SpaceX“ patarėjas Garrettas Reismanas. Efektingame, net 1,5 val. trukusiame pranešime, jis pasidalijo asmenine istorija, kaip tapo NASA astronautu, kaip dalyvavo dvejose kosmoso misijose, iš viso praleido kosmose 107 dienas, per kurias atvirame kosmose išbuvo 21 valandą. „SpaceX“ patarėjas dalijosi darbo šioje inovatyvioje organizacijoje pavyzdžiais, pabrėžė, kad čia itin vertinama galimybė siūlyti inovacijas, jas bandyti ir sparčiai mokytis iš klaidų, kol pasiekiamas geriausiais rezultatas. „Esu tikras, kad per ateinančius 10 metų pagaminsime daugiau kosminių laivų ir pradėsime keliones į kosmosą. Tai nebebus vien astronautų privilegija, kiekvienas iš mūsų, jei tik norės, galės pakilti į kosmosą“, – planuojamais kosmoso žingsniais dalijosi G. Reismanas. Anot jo, privatus sektorius kaip niekada iki šiol turi didelį potencialą naujiems bandymams.

Forume daug dėmesio skirta kosmoso technologijų vystymui: apie galimybes įmonėms dalyvauti Europos kosmoso agentūros iniciatyvose pranešimą skaitė šios agentūros atstovas Bernhard Hufenbach, o į diskusiją kvietė NASA prestižinių stažuočių programoje dalyvavę lietuviai studentai Julija Kravčenko, Gintarė Plečkaitytė ir Vladas Labanauskas.

Transporto sektoriaus progresas

Įžvalgomis apie transporto sektoriaus progresą netolimoje ateityje pasidalino Peter Bardenfelth-Hansen, turintis 10 m. darbo patirtį „Tesla“, vienoje iš novatoriškiausių elektra varomų automobilių ir atsinaujinančios energijos gamintojų pasaulyje. Jis sugebėjo „Teslos“ pardavimus padidinti nuo 500 automobilių per metus iki daugiau nei 150.000. „Pasaulis sparčiai keičiasi, kartu keičiasi ne tik mobilumo poreikis, bet ir dėmesys tvarumui. Jau visai netrukus automobilis nebepriklausys vienam savininkui – kalbėsime apie bendrą dalijimąsi ta pačia transporto priemone, kai ją galės naudoti keli savininkai, o galbūt apskritai nebeliks savininkų ir tai bus bendro naudojimo automobiliai“, – svarstė P. Bardenfelth-Hansen. Baltijos šalims jis rekomenduoja galvoti apie elektromobilių infrastruktūros vystymąsi, o artimiausioje ateityje turėtų atsirasti „Tesla“ kroviklių.

DI taikymas: nuo žiniasklaidos iki medicinos

Vieno didžiausių transliuotojų Europoje „Euronews“ vykdomasis direktorius Michael Peters kalbėjo apie asmeninių žinių poreikį. Šiais laikais, kai informacijos srautas yra begalinis, jaučiamas poreikis susitelkti į vieną kažkurią sritį ir gauti koncentruotas naujienas. „Dirbtinis intelektas (DI) jau dabar naudojamas tam, kad galėtume kiekvienam vartotojui pasiūlyti jam skirtą naujienų srautą. DI analizuoja vartotojo elgseną tinklalapyje ir kasdien pasiūlo būtent jam pritaikytas naujienas, kur daugiausia dėmesio kreipiama į tam vartotojui aktualiausias sritis – ar tai būtų verslas, ar sportas, ar kultūra“, – pasakojo M. Peters.

Valstybinio patologijos centro direktorius prof. Arvydas Laurinavičius pateikė pavyzdžių, kaip skaitmenizacija ir automatizacija taikomos praktikoje: „Patologijos sritis remiasi vaizdais, patologai per mikroskopą analizuoja pažeistą audinį ar auglį ir pagal matomą vaizdą daro išvadas. Šiuo metu DI apdoroja daug daugiau vaizdų per trumpesnį laiką ir pagal vaizdus nustato diagnozę 99% tikslumu.“

„Microsoft“ DI rinkodaros skyriaus vadovas Dmitry Turchyn atskleidė kompanijos požiūrį į tai, kaip DI gali įgalinti žmones, valstybę bei korporacijas siekti daugiau šiandien bei ateityje: „Šiuo metu atsiveria begalinės DI panaudojimo galimybės, tačiau jis gali būti išnaudojamas ir nebūtinai gerais tikslais. Laikomės nuostatos, kad technologijų įmonės ir šios srities lyderiai turėtų apibrėžti pagrindinius DI taikymo principus, kurie remtųsi saugumu, atvirumu ir privatumo saugojimu.“

Ant skaitmenizacijos slenksčio

Profesorius Henrik Scharfe, sukūręs savo dvynį robotą, pranešime aptarė tai, kad šiuo metu esame svarbių skaitmeninių pokyčių sandūroje. Duomenų valdoma ekonomika pakeis žmonių mąstymą, gyvenimo būdą, darbą ir laisvalaikį, o šiems pokyčiams pasiruošti reikia jau dabar. Jis skaitė pranešimą apie tai, kokie robotizacijos ir skaitmenizacijos iššūkiai laukia ateityje: „Šiais laikais sunkiai įsivaizduojame savo kasdienybę be robotų, tačiau dažniausiai tai – duomenis analizuojančios mašinos. Mano siekiamybė yra geminoidai – į žmones panašūs robotai, kurie galėtų mums daug padėti, galbūt, pvz., sekti pasakas vaikams darželiuose.“

Į klausimą, ar robotai apskritai galėtų pakeisti žmones, H. Scharfe atsakė: „Žmogus nuo roboto skiriasi pirmiausia mąstymu ir sugebėjimu jausti emocijas. Robotai gali analizuoti ir pateikti atsakymus, tačiau žmogaus mąstymas gali nuvesti į neįsivaizduojamas tolumas, skatinančias progresą. Žmogus mėgsta samprotauti ir, žinoma, visi mes siekiame žmogiškojo ryšio.“ „Innovation Drift 2019“ metu prof. H. Scharfe susitiko su lietuviško roboto kūrėju prof. Laimučiu Telksniu.

Ateities medicinos pasiekimai stebina

„Innovation Drift“ konferencijos metu prognozuota, kad ateityje medikai šimtųjų procentų dalių tikslumu gebės nustatyti, kokie šansai išgyventi susirgus vėžiu, imunines ir kamienines ląsteles po kraujotaką nešios nanodalelės, o chirurgus-robotus valdys tuo metu jachta plaukiantis gydytojas. „Šiandien medikai spausdina 3D organų modelius ir mokosi atlikti operacijas. Kuriami kaukolės implantai su polimerais. Kepenų ląstelės spausdinamos tam, kad būtų galima išbandyti vaistus su jomis. Minkštieji audiniai, oda, protezai – visa tai yra 3D medicinos rinkos dalis“, – forume teigė Danijos mokslininkas Martinas B. Jensenas.

Kembridžo universiteto mokslininkas Jeroenas Verheyenas kalbėjo apie investicijas į naujų vaistų kūrimą. „Grąža yra labai maža ir šiuo metu siekia tik 2%. Beveik visos kompanijos domisi onkologija ir nori pasidalyti tą patį pyrago gabalą. Nedidelių kompanijų pelningumas didesnis, kuriasi startuoliai. Pusė pajamų gaunamos iš biotechnologijų kompanijų, kurias įsigyja dominuojančios farmacininkų kompanijos“, – pastebėjo mokslininkas. Pasak jo, šioje srityje reikia stiprinti universitetų, farmacininkų ir startuolių bendradarbiavimą.

Forume pranešimą skaitė ir pasaulinio garso embrionologas, reprodukcinių technologijų ekspertas iš Ukrainos dr. Valerijus Zukinas, padėjęs išvysti pasaulį trijų skirtingų žmonių DNR turinčiam sveikam kūdikiui.

Lūžio technologijos – ateities varomoji jėga

Apie vieną iš lūžio technologijų (angl. disruptive technologies) – kvantinius kompiuterius ir jų pritaikomumą bei prieinamumą – plačiai kalbėjo IBM Q ambasadorius iš Lenkijos Piotr Biskupski. IBM nuolat yra tarp kvantinės kompiuterijos lyderių ir dar 2017-aisiais paskelbė sukūrusi net 50 kubitų kvantinį kompiuterį. P. Biskupski pasakojo, kad šiuo metu kvantinio kompiuterio naudojimo principas yra panašus į centrinių kompiuterių (mainframe) ir šiuo principu kompiuteris jau yra atlikęs skaičiavimus ne vienam moksliniam tyrimui. Vienos pagrindinių sričių, kurių progresui itin svarbi kvantinės kompiuterijos skaičiavimo galia, yra mašininis mokymasis bei dirbtinis intelektas ir kvantinė chemija.
„Kvantinio kompiuterio sprendžiamos problemos yra visiškai kitokios nei sprendžiamos klasikiniu kompiuteriu. Tokiai simuliacijai labai svarbu, kad ji nebūtų apribota vienetais ir nuliais, o galėtų įtraukti ir atsitiktinumo elementą. Kvantinis kompiuteris neketina pakeisti klasikinio, nes šis puikiai atlieka jam pritaikytas matematines užduotis. Todėl tikėtina, kad ateityje pamatysime hibridinių variantų, kur šios sistemos galės puikiai viena kitą papildyti“, – prognozuoja dr. P. Biskupski.

Bendradarbiavimo vertė neišsenkama

„Innovation Drift“ suteikė išskirtinę progą užmegzti tiesioginių kontaktų. Daugiau kaip 60 mūsų šalies ekonomikos diplomatų, dirbančių 41 pasaulio valstybėje ir 3 tarptautinėse organizacijose, lankėsi Vilniaus inovacijų forume, kur susitiko su įmonėmis, kurios domisi eksporto galimybėmis. Taip pat forumo metu įvyko daugiau kaip 40 B2B susitikimų su diplomatais, inovacijų ekspertais, investuotojais, organizuotas dvišalis Lietuvos ir Latvijos ekonomikos ministerijų atstovų susitikimas, o per inovacijų ir technologijų dirbtuves buvo galima pasisemti praktinių patarimų.

Ketvirtąjį Vilniaus inovacijų forumas „Innovation Drift 2019“ organizavo Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra kartu su Ekonomikos ir inovacijų ministerija.

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą 0
Seimas parlamentarams iš „Telios“ nupirko 180 „prekybos terminalų“ Premium 3

Beveik tris Seimo kadencijas atlaikiusius posėdžių salės „IBM ThinkPad X60“ kompiuterius „Telia“, kuri...

Paslaugos
2019.11.22
„Agaras“ gamybos atliekas paverčia šiluma ir elektra Verslo tribūna

Pasaulyje vykstant diskusijoms dėl klimato kaitos ir aplinkos tausojimo UAB „Agaras“, siekdama mažinti įmonės...

Išmani Lietuva
2019.11.21
Biurų darbuotojus sportuoti skatinantis „OnePass“ pritraukė 160.000 Eur investiciją 1

Viena narystė – visi sporto klubai. Tokią idėją siekiantis įgyvendinti startuolis „OnePass“ (UAB „Sporto...

Paslaugos
2019.11.21
Lietuvos lazerių įmonės žengia gilyn į pramonės sektorių Premium 2

Pastarosiomis dienomis kelios Lietuvos lazerių bendrovės pranešė apie bebaigiamus pramoninių inovacijų...

Technologijos
2019.11.21
Kuo nustebins „Fintech Inn 2019“? Verslo tribūna 3

Lapkričio 27–28 d. Vilniuje ketvirtus metus iš eilės vyks didžiausia Šiaurės Europos ir Baltijos šalyse...

Išmani Lietuva
2019.11.21
Vilniaus universitete bus dėstoma kibernetinė sauga

Vilniaus universitetas (VU), bendradarbiaudamas su Izraelio kibernetinio saugumo bendrove „Check Point“,...

Paslaugos
2019.11.20
Apžvalga: Lietuvos startuolių ekosistema auga sparčiau už latvių ir estų

Tarp 3 Baltijos šalių Lietuvoje rizikos kapitalo investicijų augimas yra didžiausias – Estiją lenkiame 47%, o...

Paslaugos
2019.11.20
Į kokias „Office 365“ programas pataria atkreipti dėmesį IT sprendimų kūrėjai? Verslo tribūna

Dalis aplikacijų, įeinančių į „Microsoft Office 365“ paslaugas, gerai pažįstamos iš klasikinės darbo vietos...

Išmani Lietuva
2019.11.20
„Proptech“ startuolis iš „70Ventures“ pritraukė 300.000 Eur investiciją  2

Lietuvoje įkurtas nekilnojamojo turto technologijų (angl. property technology, proptech) startuolis „uNTu“...

Statyba ir NT
2019.11.19
„Debesys“ ir valstybė: JEDI kontrakto patirtis Verslo tribūna

Prieš metus, pirmą kartą rašydamas apie jau tuomet garsiai aptarinėjamus JAV Gynybos departamento (Pentagono)...

Išmani Lietuva
2019.11.18
Klasteriai: nuo nacionalinio link tarptautinio bendradarbiavimo Verslo tribūna

Šiuo metu Lietuvoje veikia daugiau kaip 50 klasterių, o  Europos klasterių analizės sekretoriatas (ESCA)...

Išmani Lietuva
2019.11.15
Papildytosios realybės akiniai grįžta, bet tik į verslo sektorių Premium

Kartu su pirma „Google Glass“ versija prieš keletą metų vos nenumirusi papildytosios realybės akinių...

Technologijos
2019.11.14
Brolių Steponavičių spektroskopų gamybos „Sprana“ pritraukė 0,6 mln. investiciją Premium

Rizikos kapitalo fondas „Iron Wolf Capital“ investavo 570.000 Eur į brolių Mindaugo ir Raimundo Steponavičių...

Technologijos
2019.11.14
„Altechna R&D“ vairą iš Alfredo Šlekio perima Martynas Mažeika

Lazerių bendrovė „Altechna R&D“, veikianti su prekės ženklu „Workshop of Photonics“, turi naują vadovą.

Paslaugos
2019.11.11
Aviacijos technologijų išradimai sudomino ir kariuomenę, ir verslą

Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Antano Gustaičio aviacijos instituto (AGAI) mokslininkai,...

Technologijos
2019.11.11
„Baltic Amadeus“ trijų ketvirčių rezultatai žada rekordines metų pajamas 1

Per tris šių metų ketvirčius IT sprendimų bendrovės „Baltic Amadeus“ pajamos perkopė 8 mln. Eur ir buvo 80%...

Paslaugos
2019.11.11
„SAI Global“ atidaro Kompetencijų centrą Vilniuje

Tarptautinė integruotus rizikos valdymo sprendimus ir turto valdymo paslaugas teikianti kompanija „SAI...

Paslaugos
2019.11.11
Dr. G. Buračas: dirbtinio intelekto nereikia bijoti  Premium

Daktaras Giedrius Buračas gyvena ir dirba Jungtinėse Valstijose. Jis vadovauja JAV gynybos departamento...

Verslo klasė
2019.11.10
Moterys „fintech“ labirintuose: iššūkiai ir perspektyvos Verslo tribūna

Finansinių technologijų sektorius – pasaulyje sparčiai auganti verslo niša, kasmet pritraukianti gausias...

Išmani Lietuva
2019.11.07
„HumansApp“ keičia pavadinimą į „Qoorio“ 5

Žinių dalijimosi programėlė „HumansApp“ tampa „Qoorio“. Šiemet pritraukę 540.000 Eur investiciją produkto...

Paslaugos
2019.11.04

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau