„Innovation Drift 2019“: garsiausi pasaulio inovatoriai Vilnių pavertė ateities inovacijų sostine

Publikuota: 2019-06-20

Birželio 13–14 d. „Litexpo“ rūmuose šurmuliavo Vilniaus inovacijų forumas „Innovation Drift 2019“. Čia dvi dienas apie 2.000 dalyvių klausėsi daugiau kaip 50 garsiausių pasaulio inovacijų kūrėjų, ekspertų, inovacijų politikos formuotojų ir vykdytojų įžvalgų bei praktinių inovacijų pritaikymo pavyzdžių.

Į Vilniaus inovacijų forumą susirinko vieni ryškiausių pranešėjų ir ateities inovacijų kūrėjų iš tokių globalių kompanijų kaip „Tesla“, NASA ir „SpaceX“, „Microsoft“, „Porche“, IBM, „Euronews“, „Siemens Mobility“, Europos kosmoso agentūros ir kitų. Įtakingiausi forumo pranešėjai iš Europos, Azijos ir JAV pasidalijo įžvalgomis, kokį pasaulį ir kokią ateitį turėsime per ateinančius 10 metų.

„Dviejų dienų forumo metu sostinė tapo ateities inovacijų lyderių susitikimo vieta, savotišku traukos centru, sulaukusio susidomėjimo iš daugiau kaip 20 pasaulio šalių. Šis forumas sukuria praktinę vertę pranešėjams ir dalyviams, nes didelis dėmesys skiriamas naujų kontaktų užmezgimui. Tuo pačiu kuriame patrauklų Lietuvos kaip inovatyvios šalies įvaizdį tarptautiniame lygmenyje“,– sako Kęstutis Šetkus, „Innovation Drift 2019“ organizuojančios Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros (MITA) direktorius.

Lietuviškų inovacijų parodoje išradimus pristatė šalies universitetai bei inovatyvios įmonės: čia galima buvo išvysti kalbančius robotus, hologramas, naujausias medicinos technologijas, inovacijas maisto srityje, išmanius sprendimus, taikomus pramogų, aviacijos ir kitose srityse. Dalyviams duris atvėrė kontaktų mugė, kūrybinės dirbtuvės ir B2B susitikimai.

Milžiniškos galimybės kosmoso tyrinėjimui

Daugiausia forumo dalyvių simpatijų sulaukė buvęs NASA astronautas, profesorius, vyresnysis „SpaceX“ patarėjas Garrettas Reismanas. Efektingame, net 1,5 val. trukusiame pranešime, jis pasidalijo asmenine istorija, kaip tapo NASA astronautu, kaip dalyvavo dvejose kosmoso misijose, iš viso praleido kosmose 107 dienas, per kurias atvirame kosmose išbuvo 21 valandą. „SpaceX“ patarėjas dalijosi darbo šioje inovatyvioje organizacijoje pavyzdžiais, pabrėžė, kad čia itin vertinama galimybė siūlyti inovacijas, jas bandyti ir sparčiai mokytis iš klaidų, kol pasiekiamas geriausiais rezultatas. „Esu tikras, kad per ateinančius 10 metų pagaminsime daugiau kosminių laivų ir pradėsime keliones į kosmosą. Tai nebebus vien astronautų privilegija, kiekvienas iš mūsų, jei tik norės, galės pakilti į kosmosą“, – planuojamais kosmoso žingsniais dalijosi G. Reismanas. Anot jo, privatus sektorius kaip niekada iki šiol turi didelį potencialą naujiems bandymams.

Forume daug dėmesio skirta kosmoso technologijų vystymui: apie galimybes įmonėms dalyvauti Europos kosmoso agentūros iniciatyvose pranešimą skaitė šios agentūros atstovas Bernhard Hufenbach, o į diskusiją kvietė NASA prestižinių stažuočių programoje dalyvavę lietuviai studentai Julija Kravčenko, Gintarė Plečkaitytė ir Vladas Labanauskas.

Transporto sektoriaus progresas

Įžvalgomis apie transporto sektoriaus progresą netolimoje ateityje pasidalino Peter Bardenfelth-Hansen, turintis 10 m. darbo patirtį „Tesla“, vienoje iš novatoriškiausių elektra varomų automobilių ir atsinaujinančios energijos gamintojų pasaulyje. Jis sugebėjo „Teslos“ pardavimus padidinti nuo 500 automobilių per metus iki daugiau nei 150.000. „Pasaulis sparčiai keičiasi, kartu keičiasi ne tik mobilumo poreikis, bet ir dėmesys tvarumui. Jau visai netrukus automobilis nebepriklausys vienam savininkui – kalbėsime apie bendrą dalijimąsi ta pačia transporto priemone, kai ją galės naudoti keli savininkai, o galbūt apskritai nebeliks savininkų ir tai bus bendro naudojimo automobiliai“, – svarstė P. Bardenfelth-Hansen. Baltijos šalims jis rekomenduoja galvoti apie elektromobilių infrastruktūros vystymąsi, o artimiausioje ateityje turėtų atsirasti „Tesla“ kroviklių.

DI taikymas: nuo žiniasklaidos iki medicinos

Vieno didžiausių transliuotojų Europoje „Euronews“ vykdomasis direktorius Michael Peters kalbėjo apie asmeninių žinių poreikį. Šiais laikais, kai informacijos srautas yra begalinis, jaučiamas poreikis susitelkti į vieną kažkurią sritį ir gauti koncentruotas naujienas. „Dirbtinis intelektas (DI) jau dabar naudojamas tam, kad galėtume kiekvienam vartotojui pasiūlyti jam skirtą naujienų srautą. DI analizuoja vartotojo elgseną tinklalapyje ir kasdien pasiūlo būtent jam pritaikytas naujienas, kur daugiausia dėmesio kreipiama į tam vartotojui aktualiausias sritis – ar tai būtų verslas, ar sportas, ar kultūra“, – pasakojo M. Peters.

Valstybinio patologijos centro direktorius prof. Arvydas Laurinavičius pateikė pavyzdžių, kaip skaitmenizacija ir automatizacija taikomos praktikoje: „Patologijos sritis remiasi vaizdais, patologai per mikroskopą analizuoja pažeistą audinį ar auglį ir pagal matomą vaizdą daro išvadas. Šiuo metu DI apdoroja daug daugiau vaizdų per trumpesnį laiką ir pagal vaizdus nustato diagnozę 99% tikslumu.“

„Microsoft“ DI rinkodaros skyriaus vadovas Dmitry Turchyn atskleidė kompanijos požiūrį į tai, kaip DI gali įgalinti žmones, valstybę bei korporacijas siekti daugiau šiandien bei ateityje: „Šiuo metu atsiveria begalinės DI panaudojimo galimybės, tačiau jis gali būti išnaudojamas ir nebūtinai gerais tikslais. Laikomės nuostatos, kad technologijų įmonės ir šios srities lyderiai turėtų apibrėžti pagrindinius DI taikymo principus, kurie remtųsi saugumu, atvirumu ir privatumo saugojimu.“

Ant skaitmenizacijos slenksčio

Profesorius Henrik Scharfe, sukūręs savo dvynį robotą, pranešime aptarė tai, kad šiuo metu esame svarbių skaitmeninių pokyčių sandūroje. Duomenų valdoma ekonomika pakeis žmonių mąstymą, gyvenimo būdą, darbą ir laisvalaikį, o šiems pokyčiams pasiruošti reikia jau dabar. Jis skaitė pranešimą apie tai, kokie robotizacijos ir skaitmenizacijos iššūkiai laukia ateityje: „Šiais laikais sunkiai įsivaizduojame savo kasdienybę be robotų, tačiau dažniausiai tai – duomenis analizuojančios mašinos. Mano siekiamybė yra geminoidai – į žmones panašūs robotai, kurie galėtų mums daug padėti, galbūt, pvz., sekti pasakas vaikams darželiuose.“

Į klausimą, ar robotai apskritai galėtų pakeisti žmones, H. Scharfe atsakė: „Žmogus nuo roboto skiriasi pirmiausia mąstymu ir sugebėjimu jausti emocijas. Robotai gali analizuoti ir pateikti atsakymus, tačiau žmogaus mąstymas gali nuvesti į neįsivaizduojamas tolumas, skatinančias progresą. Žmogus mėgsta samprotauti ir, žinoma, visi mes siekiame žmogiškojo ryšio.“ „Innovation Drift 2019“ metu prof. H. Scharfe susitiko su lietuviško roboto kūrėju prof. Laimučiu Telksniu.

Ateities medicinos pasiekimai stebina

„Innovation Drift“ konferencijos metu prognozuota, kad ateityje medikai šimtųjų procentų dalių tikslumu gebės nustatyti, kokie šansai išgyventi susirgus vėžiu, imunines ir kamienines ląsteles po kraujotaką nešios nanodalelės, o chirurgus-robotus valdys tuo metu jachta plaukiantis gydytojas. „Šiandien medikai spausdina 3D organų modelius ir mokosi atlikti operacijas. Kuriami kaukolės implantai su polimerais. Kepenų ląstelės spausdinamos tam, kad būtų galima išbandyti vaistus su jomis. Minkštieji audiniai, oda, protezai – visa tai yra 3D medicinos rinkos dalis“, – forume teigė Danijos mokslininkas Martinas B. Jensenas.

Kembridžo universiteto mokslininkas Jeroenas Verheyenas kalbėjo apie investicijas į naujų vaistų kūrimą. „Grąža yra labai maža ir šiuo metu siekia tik 2%. Beveik visos kompanijos domisi onkologija ir nori pasidalyti tą patį pyrago gabalą. Nedidelių kompanijų pelningumas didesnis, kuriasi startuoliai. Pusė pajamų gaunamos iš biotechnologijų kompanijų, kurias įsigyja dominuojančios farmacininkų kompanijos“, – pastebėjo mokslininkas. Pasak jo, šioje srityje reikia stiprinti universitetų, farmacininkų ir startuolių bendradarbiavimą.

Forume pranešimą skaitė ir pasaulinio garso embrionologas, reprodukcinių technologijų ekspertas iš Ukrainos dr. Valerijus Zukinas, padėjęs išvysti pasaulį trijų skirtingų žmonių DNR turinčiam sveikam kūdikiui.

Lūžio technologijos – ateities varomoji jėga

Apie vieną iš lūžio technologijų (angl. disruptive technologies) – kvantinius kompiuterius ir jų pritaikomumą bei prieinamumą – plačiai kalbėjo IBM Q ambasadorius iš Lenkijos Piotr Biskupski. IBM nuolat yra tarp kvantinės kompiuterijos lyderių ir dar 2017-aisiais paskelbė sukūrusi net 50 kubitų kvantinį kompiuterį. P. Biskupski pasakojo, kad šiuo metu kvantinio kompiuterio naudojimo principas yra panašus į centrinių kompiuterių (mainframe) ir šiuo principu kompiuteris jau yra atlikęs skaičiavimus ne vienam moksliniam tyrimui. Vienos pagrindinių sričių, kurių progresui itin svarbi kvantinės kompiuterijos skaičiavimo galia, yra mašininis mokymasis bei dirbtinis intelektas ir kvantinė chemija.
„Kvantinio kompiuterio sprendžiamos problemos yra visiškai kitokios nei sprendžiamos klasikiniu kompiuteriu. Tokiai simuliacijai labai svarbu, kad ji nebūtų apribota vienetais ir nuliais, o galėtų įtraukti ir atsitiktinumo elementą. Kvantinis kompiuteris neketina pakeisti klasikinio, nes šis puikiai atlieka jam pritaikytas matematines užduotis. Todėl tikėtina, kad ateityje pamatysime hibridinių variantų, kur šios sistemos galės puikiai viena kitą papildyti“, – prognozuoja dr. P. Biskupski.

Bendradarbiavimo vertė neišsenkama

„Innovation Drift“ suteikė išskirtinę progą užmegzti tiesioginių kontaktų. Daugiau kaip 60 mūsų šalies ekonomikos diplomatų, dirbančių 41 pasaulio valstybėje ir 3 tarptautinėse organizacijose, lankėsi Vilniaus inovacijų forume, kur susitiko su įmonėmis, kurios domisi eksporto galimybėmis. Taip pat forumo metu įvyko daugiau kaip 40 B2B susitikimų su diplomatais, inovacijų ekspertais, investuotojais, organizuotas dvišalis Lietuvos ir Latvijos ekonomikos ministerijų atstovų susitikimas, o per inovacijų ir technologijų dirbtuves buvo galima pasisemti praktinių patarimų.

Ketvirtąjį Vilniaus inovacijų forumas „Innovation Drift 2019“ organizavo Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra kartu su Ekonomikos ir inovacijų ministerija.

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą 0
Startuolis „Lympo“ sukirto rankomis su Pietų Korėjos biofarmacijos milžine

Lietuvos startuolis „Lympo“ ir Pietų Korėjos biofarmacijos milžinė „GC Pharma“ (anksčiau „Green Cross...

Paslaugos
2019.12.31
Lietuvos startuoliai žengia į JAV rinką Verslo tribūna

Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros (MITA) pirmą kartą organizuota akceleravimo programa JAV sulaukė...

Išmani Lietuva
2019.12.31
Kuo inovacijų pasauliui buvo įsimintini 2019-ieji? Verslo tribūna 1

Lietuvos inovacijų ekosistema šiais metais augo ir stiprėjo, inovacijas diegė kas antra įmonė, startuolių...

Išmani Lietuva
2019.12.31
„Eddy Travels“ pritraukė beveik 0,5 mln. USD investiciją Premium

„Eddy Travels“, lietuvių startuolis, vystantis dirbtinio intelekto pagrindu veikiantį skaitmeninį kelionių...

Technologijos
2019.12.31
Lietuvos IT metų apžvalga: „Linkomanijos“ blokavimas ir apskaičiuotas bankų atvirumas Premium 3

Nors svarbiausi ir daugiausia įtakos pasaulio raidai turintys dalykai vyksta kiek tolėliau nuo mūsų mažo...

Verslo klasė
2019.12.28
Stagnuojančioje rinkoje – inovatyvi „Veikos“ technologija

Stiprėjant individualizuotų sprendimų poreikiui stagnuojančioje tradicinių tapetų rinkoje UAB „Veika“ siūlo...

Pramonė
2019.12.25
„Nordcurrent Group“ susitarė dėl nuomos verslo centre „Wave“

Žaidimų kūrimo UAB „Nordcurrent Group“ susitarė su nekilnojamojo turto (NT) plėtros bendrove „M.M.M.

Statyba ir NT
2019.12.23
Svarbiausios 2019-ųjų IT tendencijos: dirbtinis intelektas IT sektoriuje, nauja tinklo valdymo koncepcija ir kylantis DevOps poreikis Verslo tribūna

Metams artėjant prie pabaigos, IT įmonės „Blue Bridge“ komanda pasidalijo savo įžvalgomis apie įtakingiausias...

Išmani Lietuva
2019.12.23
KTU sukurtas diržas nėščiosioms – geriausia medicinos inovacija Silicio slėnio konkurse

Kauno technologijos universiteto (KTU) studentų komanda „BeltaMom” sukūrė diržą nėščiosioms, kuris seka...

Paslaugos
2019.12.21
Kviečia mokslininkus išradimus paversti įmonėmis ir žada po 100.000 Eur

Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra (MITA) kartu su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija ragina...

Paslaugos
2019.12.20
Automatizuota įrankių nuoma dėl pyrago dalies turės pakovoti Premium

Startuoja vokiečių ir lietuvių kurta dalijimosi įrankiais platforma „kurts“. Visiškai automatizuotų nedidelių...

Paslaugos
2019.12.19
Pasauliniame inovacijų konkurse – du nugalėtojai iš Lietuvos 1

Tarp šių metų „World Summit Awards“ (WSA) konkurso nugalėtojų – du sprendimai iš Lietuvos.

Paslaugos
2019.12.19
Augantis duomenų kiekis, duomenų kopijavimo būdai ir IT veiklos atkūrimo planas Verslo tribūna

Iki 2025 m. pasaulyje bus sukurta per 90 zetabaitų duomenų ir vienaip ar kitaip su jais kiekvieną minutę...

Išmani Lietuva
2019.12.19
Taupyti energiją biure tamsiausiais metų mėnesiais – misija įmanoma Verslo tribūna

Pasaulyje garsiai kalbant apie klimato kaitą ir verdant diskusijoms apie tai, kaip prie klimato šiltėjimo...

Išmani Lietuva
2019.12.19
Linas Savickas. Išryškėję specialistų poreikiai – aiškios 2020-ųjų gairės darbdaviams Verslo tribūna

Ir gyventi, ir dirbti vilniečiai norėtų arčiau geriausiai išvystytos ir greičiausiai pasiekiamos plataus...

Šalies klasterių bendruomenė metus baigė tarptautiniu forumu Verslo tribūna

Gausi 57 veikiančių šalies klasterių bendruomenė, kurią sudaro 777 įmonės, klasterių koordinatoriai, nariai...

Išmani Lietuva
2019.12.19
Palankesnės opcionų sąlygos padės išlaikyti startuolius Lietuvoje Premium

Seimui šiemet pritarus Gyventojų pajamų mokesčio (GPM) įstatymo pakeitimui, nustatančiam aiškesnes ir...

Paslaugos
2019.12.19
Sociologai: šventinį stresą patiria 93 proc. lietuvių, jį įveikti padeda išmanūs sprendimai ir patarimai Verslo tribūna

Kalėdų periodas daugeliui reiškia ne vien dovanas ir laiką su artimaisiais, bet ir stresą – net 93 proc.

Išmani Lietuva
2019.12.18
Kas vis dar trukdo gauti iš CRM maksimalią naudą? Verslo tribūna 1

CRM (klientų valdymo sistema) daugeliui gerai pažįstamas ir plačiai naudojamas įrankis. Vis dėlto dažnai jis...

Išmani Lietuva
2019.12.18
Europos inovacijų ir technologijos institutas didina paramą inovatoriams

2020 m. Europos inovacijų ir technologijos institutas (EIT) investuos 500 mln. Eur į žinių ir inovacijų...

Paslaugos
2019.12.17

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau