Klestinčios Lietuvos pagrindas – išmani visuomenė

Nuo menininkų iki sportininkų – šie visuomenės atstovai kuria brandesnę Lietuvą ir garsina jos vardą pasaulyje. Pristatome asmenybes, kurios lapkričio 4 ir 5 d. renginyje „Išmani Lietuva“ dalysis savo įkvepiančiomis istorijomis.

Sportas kaip vaistas

Sveikame kūne – sveika siela, sako priežodis. Apie tai, kaip sportas padeda pakelti tiek asmeninę, tiek visuomenės dvasią, kalbės du sportininkai. Pirmas jų – Rio de Žaneiro olimpiados čempionas Mindaugas Bilius. Vos prieš 7 metus Mindaugas pateko į didelę avariją, per kurią patyrė 27 kaulų lūžius. Gydytojai jo išgyvenimo tikimybę vertino 10%, tačiau šiaulietis ne tik išgyveno, bet ir neleido tragedijai palaužti jo valios.

Praėjus vos trejiems metams nuo nelaimės, Mindaugas jau dalyvavo Londono parolimpinėse žaidynėse, kur rutulio stūmimo rungtyje užėmė 6 vietą. Šiemet sportininkas iš olimpiados jau parsivežė du medalius: iš disko metimo rungties – sidabrą, o rutulio stūmimo – auksą. Tačiau čempionas sako, kad jį labiausiai džiugina ne apdovanojimai, o besikeičiantis Lietuvos visuomenės požiūris į neįgaliųjų sportą.

Kitas kalbėtojas – Gediminas Grinius, šiuo metu geriausias pasaulyje „Ultra Trail“ lenktynių maratonininkas. Iš misijos Irake grįžęs karininkas ėmė ieškoti būdų, kurie padėtų suvaldyti po karo užsilikusią įtampą ir „vidinius demonus“.

Vaistu tapo ultramaratonas – ilgesnės už įprastą maratoną lenktynės. Bėgami atstumai gali siekti daugiau nei 150 km. Net ir susidorojęs su potrauminiu stresu, Gediminas norėjo daugiau. Praėjus penkeriems metams nuo pirmųjų varžybų Gediminas užėmė 3 vietą pasaulinėse „Ultra Trail“ varžybose, kurios susideda iš įvairių etapų. Šiuo metu bendroje įskaitoje Gediminas – pirmas.

Nuo regionų iki pasaulio

Kiti du kalbėtojai – iš žiniasklaidos srities. Jie padeda Lietuvai daugiau sužinoti apie dviejų visuomenės grupių, kurios kartais kompleksuoja ar stokoja drąsos, pasiekimus. Liudas Ramanauskas, Alytaus radijo FM99 direktorius, pasakos apie savo gyvenimą ir darbus, kurie įrodo, kad gyvenimas Lietuvos regionuose yra tiek pat spalvingas ir turiningas, kaip ir didmiesčiuose. Svarbiausia – atsikratyti nevisavertiškumo ir jaustis laisvam iš vidaus.

Žurnalistas Karolis Vyšniauskas Žinių radijuje veda laidą „Man 20 keli“. Kiekvieną savaitę Karolis susipažįsta su Y kartos menininkais, socialiai mąstančiais verslininkais, aktyvistais. „Išmanioje Lietuvoje“ žurnalistas kalbės apie daug pasiekusius lietuvius, kurie užaugo jau nepriklausomoje Lietuvoje ir mąsto bei gyvena taip, kaip jų tėvai neturėjo galimybės.

Viena tų nepasiekiamų galimybių jaunosios kartos tėvams buvo laisvas judėjimas po pasaulį. Nors šiandien vienas neigiamų šios judėjimo laisvės padarinių – emigracija, lietuvių mobilumas suteikia ir teigiamų dalykų. Apie juos diskutuos Kotryna Stankutė – tarptautinio lietuvių profesionalų „Global Lithuanian Leaders“ tinklo vadovė. Kotryna su kitais tarptautinės patirties turinčiais lietuviais kalbės, kaip Lietuva gali išnaudoti globalią diasporos patirtį.

Kai kurios sėkmės istorijos kalba už save, o kai kurioms reikia gražaus rūbo. Apie įvaizdžio svarbą ir kūrimą kalbės Aidas Urbelis. Daugybės ženklodaros ir vizualinės komunikacijos konkursų nugalėtojo darbų skrynioje: prekės ženklai „Danija“, „Smilga“, logotipas „Žalgirio mūšiui 600“ ir kiti. Vienas sėkmingiausių pastarųjų Aido projektų – „Utenos trikotažo“ naujas veidas „About“, kuris padėjo pasiekti net tokias tolimas rinkas kaip Japonija.

Istorinis šakotis

Apie tai, kaip visuomenės dėmesį galima patraukti neįprasta forma, papasakos ir Lukas Šidlauskas, geriau žinomas Šventinio Bankucheno arba Shidlo pseudonimais. Komedinės muzikos ir audioteatro kūrėjui pavyko į naują apdarą įvilkti Lietuvos istoriją.

Šį pavasarį pasirodė jo kūrinys „Lietuvos istorijos repas“. Į penkių minučių dainą atlikėjas repo ritmu sutalpino esminius Lietuvos istorijos momentus. Šis į Lietuvos istoriją linksmai pažvelgęs kūrinys prasibrovė net į kai kurių šalies mokyklų istorijos pamokas.

Šventinis Bankuchenas sugebėjo Lietuvos istoriją paversti „kietu“ dalyku, o kitai pranešėjai pavyko suteikti aštrumo klasikinei operai. Tai – režisierė Dalia Ibelhauptaitė, trupės „Vilnius City Opera“, dar žinomos bohemiečių vardu, meno vadovė. Drąsiais ir šiuolaikiškais spektaklių pastatymais bei kartais įprastas normas laužančia komunikacija pagarsėję artistai sugeba jau devynerius metus į operą pritraukti minias žiūrovų.

Galiausiai „Išmanioje Lietuvoje“ savo sėkmės istoriją pasakos ir Giedrė Žickytė – viena žymiausių šiuolaikinių Lietuvos dokumentinių filmų režisierių. Jos darbų objektai – nuo muzikos grupės „Antis“ iki tragiško likimo lietuvių fotografo Vito Luckaus. Susižėrusi daugybę „Sidabrinių gervių“, p. Žickytė šiemet giliai nėrė į tarptautinius vandenis. Jos ir režisierės iš Čilės Maite Alberdi bendras darbas „Čia aš tik svečias“ tarptautiniame dokumentinių filmų festivalyje „Sheffield Doc/Fest“ pelnė apdovanojimą už geriausią trumpametražį filmą ir taip tapo nominuotas 2017-ųjų Europos kino akademijos apdovanojimams.

Lapkričio 4–5 d. „Litexpo“ parodų centre Vilniuje vyks renginys „Išmani Lietuva“, kuris apims tris konferencijas: „50 kelių į sėkmę“, „Ateities komandos DNR“ ir „Verslo alchemija“.

„50 kelių į sėkmę“ – tai didžiausia įkvepiančių patirčių konferencija. Čia savo istorijomis dalysis Lietuvos talentai iš įvairių sričių – menininkai, sportininkai, verslininkai, mokytojai, mokiniai, studentai, kūrėjai, inovatoriai ir kt.

„Ateities komandos DNR“ - įvairių padalinių vadovai, savo sričių lyderiai vertins profesijos didžiausius ateities pokyčius ir perspektyvas, ko reikia, kad būtume kuriantys profesionalai.

„Verslo alchemija" - įmonių vadovų ir mokslo atstovų susitikimo vieta, sėkmingų atvejų pristatymas. Atsakysime į klausimus, kaip mokslas padėjo išauginti verslus, padaryti proveržį bei kokie yra verslo iššūkiai, kuriuos galėtume išspręsti pasitelkus mokslą.

Taip pat renginio metu vyks išmanių sprendimų paroda, veiks pramogų erdvė.