Investicijų diversifikacija ir inovacijų vystymas su korporacijomis brandina startuolių ekosistemą

Sveikatos technologijų rinkos dėmesys

Daugiau nei 100 startuolių ir inovacijoms atvirų technologijų kūrėjų vienijantis Tech-Park Kaunas skatina inovacijoms atviras organizacijas teikti turimus iššūkius, naujų produktų ir paslaugų idėjas. Vienas tokių pavyzdžių – į inovacijų kūrybą su startuoliais korporacijas įtraukęs tarptautinės „Horizon 2020“ programos „Urban Tech“ projektas.

Tarptautinė inovacijų ekspertų komanda atrinko 44 iššūkius, kuriuos suformavo 29 didžiosios verslo ir viešojo sektoriaus įmonės. Bendrus sprendimus vysto tiek lietuvių ir užsienio startuoliai, tiek tokios kompanijos, kaip „Ignitis grupė“, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninė, VUL Santaros klinikos,  „Ortopedijos technika“, “Kauno vandenys” ir kitos.  

„Kryptis – jungtinis inovacijų kūrybos ir pristatymo rinkoje procesas, darosi vis patrauklesnis ir dažnesnis. Startuolių ir inovacijoms atvirų įmonių bendradarbiavimas apjungia geriausius abiejų šalių privalumus: rinkoje įsitvirtinusių korporacijų išteklius, kontaktus iš vienos pusės, ir startuolių veržlumą, naują iššūkių sprendimo kampą bei greitį – iš kitos“, – pastebi Tech-Park Kaunas inovacijų ir verslumo departamento direktorė Jurgita Šarkienė.

Sukūrė galūnių protezavimo įmovos reguliavimo sistemą

„Urban Tech“ programos dalyviai vykstančių verslo dirbtuvių, hakatonų, mentorystės sesijų metu rinkai pateikė naujus arba gerokai patobulintus didelės vertės produktus ir paslaugas. Technologinių iššūkių sprendėjams Tech-Park Kaunas minimaliems perspektyviems produktams (MVP) vystyti, testuoti ir įsitvirtinti užsienio rinkose startuoliams skyrė 840 000 Eur finansinės paramos. 

Kaune veikiantį medicinos technologijų startuolį „Techlinija“ projekto komanda atrinko dalyvauti verslo akceleravimo veiklose. Startuolis kartu su „Ortopedijos technika“ kūrė personalizuotą žmogaus galūnių protezavimo įmovos reguliavimo sistemą. Komanda pernai gavo finansavimą prototipui vystyti ir plėstis naujose rinkose, sprendimą pristatė Lietuvos ir kitų šalių būsimiems partneriams, medikams, urie palankiai vertina inovaciją galūnių protezavimo rinkoje. 

„Tiesioginis darbas su programos mentoriais, įvairūs tiksliniai „Urban Tech“ mokymai ir ypač profesionalus projektopartnerių įsitraukimas leido sėkmingai ieškoti sprendimų, kad ortopedų darbas su mūsų įdiegta technologija būtų greitesnis, sklandesnis ir efektyvesnis. Tikimės, kad mūsų sprendimas artimiausiu metu padės ir nuo brutalaus karo Ukrainoje nukentėjusiems pacientams“, – sako „Techlinija“ kūrėjas Mantas Mikulėnas. 

Praėję metai buvo reikšmingi ir programoje dalyvavusiam „legaltech“ startuoliui „TrustGuru“. „Verslo akceleravimas ir gautas finansavimas leido mums išplėsti BDAR atitikties sprendimą į daugelį sektorių Lietuvoje ir tarptautinėje rinkoje. Be to, pradėjome planuoti Tinklo ir informacinių sistemų saugumo (angl. Network and Information Systems, NIS2) direktyvos atitikties įrankio kūrimą. Ši parama suteikė mums galimybę diegti naujas inovacijas ir auginti partnerystes“, – teigia „TrustGuru“ atstovas Andrius Misiūnas.

Integracija į inovacijų paramos paslaugas

Startuoliai, išgyvenantys globalią aplinką paveikusį santūresnį investicinį laikotarpį, rodo optimistines technologijų plėtros tendencijas.

„Šalyje stebėjome bendrą eksporto mažėjimą, tačiau Tech-Park Kaunas veikiančios komandos patvirtino, kad yra išimtis – čia veikiančių įmonių eksportas pernai sudarė beveik 36,33 mln. Eur, 2022 m. – 30 mln. Eur. Parke įsikūrusių įmonių finansiniai rezultatai taip pat džiugina: augo ne tik įmonių pajamos, bet ir mokesčių indėlis į valstybės biudžetą. Įmonės per 2023 m. į valstybės biudžetą sumokėjo 13,7 mln. Eur įvairių mokesčių, tai beveik dvigubai daugiau nei 2022 m. (7,9 mln. Eur). Įmonės ne tik išlaiko stabilumą, bet ir prisideda prie visos ekonomikos gerovės. Tai, taip pat patvirtina viešųjų paramos paslaugų verslui ir inovacijoms svarbą. Šių paslaugų pagalba yra sukuriamos itin palankios sąlygos augti giliųjų technologijų verslams“, – sako Tech-Park Kaunas vadovas Paulius Nezabitauskas.

Nors investicijos į mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros projektus (MTEP) Tech-Park Kaunas startuolių komandose buvo mažesnės, palyginti su praėjusiais metais, tačiau vis dar išlieka didesnės nei 5 proc. – tai yra keletą kartų daugiau nei Lietuvos ir Europos Sąjungos vidurkis.

„Inovacijų kūrėjams labai svarbu tiek projektinės iniciatyvos, tiek nacionalinė ir ES finansinė parama, ypač atsižvelgiant į tai, kad bendras Lietuvos įmonių investicijų sumažėjimas ir neapibrėžtumas dėl geopolitinių įvykių daro įtaką ateities prognozėms ir skatina planuoti atsakingai“, – pabrėžia Tech-Park Kaunas inovacijų ir verslumo departamento direktorė J.Šarkienė.

Biotechnologijų startuolis pritraukė daugiau nei 5 mln. Eur finansavimą

Pernai Tech-Park Kaunas bendruomenės nariai, biotechnologijų startuolis „Genomika“ pritraukė Europos Sąjungos, Šveicarijos ir Jungtinės Karalystės finansavimą – daugiau nei 5 mln. eurų. Tai svarbus pasiekimas ne tik lietuvių startuoliui, bet ir Europos mokslo proveržiui, nes bus vystoma prioritetinė mokslo kryptis – duomenų saugojimas DNR.

„Nors didžiausias genetikos technologijų pritaikymas matomas medicinos srityje, stebime ir stiprų žemės ūkio sektoriaus susidomėjimą. Pavyzdžiui, pradėjome partnerystę su agrotechnologijų startuoliu „Nando“, siekdami pritaikyti viso genomo tyrimus žemės ūkio produktų vystymui. Papildomas finansavimas leido pritraukti talentingus bioinformatikos ir molekulinių tyrimų specialistus, užtikrinti nenutrūkstamą mūsų mokslinės laboratorijos veiklą. Per šį sąlyginai trumpą laiką atlikome šimtus sekoskaitos eksperimentų, perpratome naudojamos technologijos ypatumus. Savo žiniomis jau dalinamės su prestižinių užsienio universitetų laboratorijoms, rengdami jiems mokymus, pritaikydami savo metodikas jų tyrimams“, – akcentuoja startuolio vadovas dr. Lukas Žemaitis.

Vis dėlto, nors ir pasiekta nemažai, startuoliai akivaizdžiai demonstruoja, kad inovacijų ir technologijų sektoriuje reikia nuolat mokytis ir prisitaikyti. „Vis dažniau tvarumo dimensija tampa baziniu pagrindu visų sričių technologijų sektoriuose. Pernai daugiau dėmesio skyrėme ir Lietuvoje įsikūrusių ukrainiečių verslininkių antreprenerystės įgūdžiams stiprinti. Darnaus vystymosi tikslų (DVT) sąsaja su Parko komandos veiklomis stipriai prisidėjo prie vieno didžiausių įvertinimų – Tech-Park Kaunas veiklų praktikos rudenį pateko į Pasaulinio specialiųjų ekonominių zonų aljanso (GASEZ) rengtą 50 pavyzdinių tvarumą skatinančių modelių sąrašą “, – apibendrina Parko vadovas P. Nezabitauskas. 

„Urban Tech“ projektas finansuojamas Europos Sąjungos 2014–2020 metų mokslinių tyrimų ir inovacijų finansavimo programos „Horizontas 2020? lėšomis pagal dotacijos sutartį Nr. 101005301