„Debunk.org“: tęsiasi sukčiavimo ataka, kuriai išnaudojami didžiausi Lietuvos prekių ženklai

Kaip praneša dezinformacijos analizės centras Debunk.org, tyrimo metu nustatyta auganti tendencija, kai internetiniai sukčiai kuria populiarių naujienų portalų kopijas, netikras jų „Facebook“ paskyras ir kviečia investuoti į netikras investavimo platformas, taip siekdami išvilioti žmonių pinigus. 

Tam nusikaltėliai panaudoja įvairių politikų, žinomų žmonių, įmonių ir naujienų portalų vardus bei rezonansinius įvykius. 

Kaip nurodo Debunk.org, identifikuota grupuotė išnaudoja LRT, LNK, „Delfi“ „InfoTV“, Estijos nacionalinio transliuotojo ERR, Estijos laikraščio „Eesti Paevaleht“, Lenkijos visuomeninės televizijos naujienų laidos „Widomosci“, vieno didžiausių Lenkijos interneto portalų „Onet.pl“ ir daugelį kitų prekių ženklų. 

Sukčiai taip pat naudojasi didžiausios Lietuvoje energetikos bendrovės „Ignitis“, bankų „Swedbank“, „Danske bank“, „Orlen Lietuva“ prekių ženklais, kuria netikras jų paskyrų kopijas socialiniuose tinkluose ir jų vardu skelbia apgaulingus įrašus bei reklamas. 

Pažangus maskavimas

Viktoras Daukšas, Debunk.org vadovas, teigia, kad didžiausią atakos intensyvumą stebėjo šių metų rugsėjo–spalio mėnesiais. 

„Matome, kad aktyvus viešinimas kartu su policijos ir valdžios institucijų veiksmais padarė įtakos. Vis dėlto bandymai apgauti tebetęsiami, nors ir mažesniu masteliu“, – sako jis.

V. Daukšo teigimu, sukčiai šiai atakai naudoja technologiškai pažangias schemas. Tarp tokių – speciali maskavimo technologija. Jos esmė – sukurti daugybę įvairių svetainių ar puslapių ir skirtingiems vartotojams rodyti skirtingą turinį.

Pavyzdžiui, potencialioms aukoms rodoma apgavikiška svetainė bei netikra investavimo platforma, o „Meta“ moderatoriai ar tyrėjai nukreipiami į visai nesusijusius tikrus tinklalapius ar jų kopijas.

Be to, apgavikiškose svetainėse sukčiai automatiškai vaizduoja turinį ta kalba ir apie tokias aktualijas, iš kurios šalies yra vartotojas.

 „Visi šie procesai vykdomi sukčiams automatiškai identifikuojant vartotoją pagal įvairius kriterijus: šalį, IP adresą, naršyklę, paspaudimų skaičių, praleistą laiką ir kitus elgsenos sekimo parametrus“, – tvirtino V. Daukšas.

Pasiekta 10 mln. vartotojų

Organizacija taip pat nustatė, jog nusikaltėliai slepia bet kokius savo pėdsakus – netikrų svetainių domenus registruoja per lengvatinio apmokestinimo bendroves tokiose šalyse kaip Panama, Sent Kitsas ir Nevis bei naudojasi paslauga, leidžiančią domenus registruoti anonimiškai.

Debunk.org skaičiuoja, kad šiai atakai nusikaltėliai panaudojo mažiausiai 119 netikrų svetainių adresų ir 124 profilius „Facebook“. Per šias paskyras parodytos 1.144 netikros reklamos, o jų pasiekta auditorija – beveik 10 mln. vartotojų.

Estijos žiniasklaidoje skelbtos istorijos, kai žmonės dėl tokios veiklos prarado nuo kelių iki keliasdešimt tūkstančių eurų, pažymi organizacija. 

„Nemažai žmonių prarado didesnes ar mažesnes sumas, tačiau savo atvejų neviešina. Tad spėju, kad per šią ataką iš gyventojų išviliota keli šimtai tūkstančių eurų“, – sakė V. Daukšas.

„Facebook“ žiūri atsainiai

Centras taip pat pabrėžia, kad nusikaltėlių veikos užkardyti institucijoms pilnai nepavyksta ir dėl vangaus „Facebook“ socialinį tinklą valdančios įmonės „Meta“ bendradarbiavimo.

Organizacijos teigimu, Ryšių reguliavimo tarnyba (RRT) dėl paskyrų, apsimetančių bendrove „Ignitis“, kreipėsi į „Meta“, kad ši paskyras pašalintų. Dalis jų buvo ištrintos, tačiau viena „Ignitis“ pasivadinusi netikra paskyra liko veikti, kadangi tai esą nepažeidžia taisyklių.

„Nors „Facebook“ teigia pašalinęs netikrus puslapius, apgaulingus skelbimus ir nuorodas, daugelis jų tebeveikia, o socialinius tinklus kasdien užplūsta nauji. Didžiausia problema – bendradarbiavimo iš „Meta“ pusės trūkumas. Deja, bet „Meta“ sukčių platinama reklama iš dalies yra naudinga, nes įmonė už jos platinimą gauna pajamų“, – teigė V. Daukšas.

Lietuvos institucijos, pasigendančios bendrovės „Meta“ reakcijos į pranešimus apie sukčiavimą, netikrų paskyrų kūrimą, vartotojų saugumo užtikrinimo, gruodžio pradžioje pranešė, kad prašys Europos Komisijos (EK) pagalbos.

Tokį kreipimąsi rengia RRT ir Seimo Kultūros komitetas – norima EK informuoti apie galimai bendrovės „Meta“ daromus Skaitmeninių paslaugų akto pažeidimus, neužtikrinant vartotojų saugumo.

Kaip BNS penktadienį nurodė RRT tarybos pirmininko pavaduotojas Darius Kuliešius, šis kreipimas bus išsiųstas kitų metų pradžioje.

„Tai yra platesnis klausimų ratas, neapimantis konkrečios situacijos. Jis yra reikalingas, kad apskritai sukurtume bendradarbiavimą pranešimų apie galimus Skaitmeninių paslaugų akto pažeidimus“, – sakė D. Kuliešius.