Web3: su laiku kiekvienas turėsime po skaitmeninį avatarą

Ši bendrovė aptarnauja didžiausios pasaulio kriptoturto bendrovės „Binance“ sistemą ir pagal 2022 m. pirmąjį pusmetį į Lietuvos biudžetą sumokėtų mokesčių sumą iškopė į 4-ąją vietą. 

Pagrindinis dėmesys konferencijoje skiriamas Web3. Kas tai yra ir kokių permainų atneša?

Kad būtų aiškiau, pradėsiu nuo Web1 – pirmosios interneto kartos. Tai buvo ryšys tarp kompiuterių, leidžiantis vartotojams dalintis tekstine informacija. Antroji interneto karta Web2 kartais dar vadinama dalyvaujamuoju internetu. Ji susiformavo šio amžiaus pradžioje ir ėmė plėstis populiarėjant blogams bei vėliau ėmus kilti „Google“, „Facebook“, „Youtube“, „Wikipedia“, „Amazon“ ir kitiems technologijų gigantams. Kitaip tariant, tai vartotojui draugiškas ir didele dalimi pačių vartotojų kuriamas internetas.

Dabar kalbame apie Web3. Visų pirma reikia pasakyti, kad jis dar tik formuojasi, bet gana aišku, kad Web3 atneš didelių permainų. Pavyzdžiui, vienas svarbiausių Web3 principų – decentralizacija. Dėl daugelio priežasčių dabartinį internetą iš esmės valdo didžiosios technologijų kompanijos, o kai kuriais atvejais per šias kompanijas internetą kontroliuoja vyriausybė – taip yra Kinijoje. Dėl to socialinių platformų ar paieškos sistemų valdytojai turi neproporcingai daug galios, o nedemokratiškose visuomenėse atsiranda sąlygos vadinamajam skaitmeniniam autoritarizmui.

Kaip tai galima būtų pakeisti?

Decentralizuotas internetas remiasi blokų grandinių technologija ir atvirais duomenimis, todėl techniškai ribojamos galimybės kuriai nors kompanijai ar jų grupei dominuoti. Kitaip tariant, nebus galimybės atsitverti sau dalies interneto ir jame šeimininkauti neįleidžiant kitų, kaip kad yra dabar, pavyzdžiui, kai nežinome, kaip veikia „Google’o“ paieškos algoritmai, „Facebooko“ srauto skirstymo ir komentarų cenzūravimo sistemos ir t. t.

Šios kompanijos, užimančios didelę rinkos dalį, kuria platformas ir tampa tarpininkais tarp turinio kūrėjų ir vartotojų. Pavyzdžiui, jeigu įsigyjate mokamą telefono programėlę, kažką perkate žaidime, apie 15–50 % jūsų sumokėtos sumos kaip komisinis mokestis keliauja platformos savininkui, paprastai „Google’ui“ arba „Apple’ui“.

Web3 tokį verslo modelį padarys neįmanomą, nes leis tiesiogiai, be tarpininkų susisiekti žmonėms ir keistis skaitmeniniu turtu. Didžiosios kompanijos tai neblogai supranta, todėl matome gana įnirtingas į „Meta“ persivadinusio „Facebooko“ pastangas ieškoti naujo verslo modelio, orientuotis į metavisatą.

Tad Web1 rėmėsi kompiuterių sujungimu ir galimybe keistis nesudėtinga informacija; Web2 pagrindas – žmonių socializacija naudojant patogias tarpininkų platformas, o Web3 sumažins tarpininkų įtaką ir kurs nuosavybės internetą. Kitaip tariant, Web2 aplinkoje butą nuomojatės, o Web3 – jis jums priklauso.

Metavisata – dar vienas dažnai šalia Web3 minimas ir lygiai taip pat dažnai nesuprantamas reiškinys. Kas tai?

Tai – Web3 dalis. Taigi, tai dar tik besiformuojantis ir pradiniuose kūrimo etapuose esantis reiškinys. Metavisata, matyt, stambiausias Web3 projektas, jei projektu galima vadinti tokį decentralizuotą skirtingų asmenų ir organizacijų vienu metu rengiamą kūrinį.

Trumpai tariant, tai skaitmeninių pasaulių visata, kurioje galima kurti, dalyvauti virtualioje ekonomikoje ir kitaip veikti per savo skaitmeninį antrininką – avatarą.

Žinomesnis pavyzdys – papildytoji realybė ir išpopuliarėjęs žaidimas „Pokemon GO“, kuriame reali asmens vieta dubliuojasi su žaidimo geografija. Metavisata būtų žingsnis toliau – vietoj papildytosios realybės būtų sukurtas visavertis skaitmeninis pasaulis arba net tokių pasaulių tinklas.

Web2 mus įgalina socializuotis ir bendradarbiauti per kompiuterio, telefono ar planšetės sąsają, o Web3 vartotojus išlaisvins nuo tarpininkų ir užtikrins daugiau demokratijos keičiantis skaitmenine nuosavybe.

Minimi pokyčiai – globalūs. Kaip čia savo vietą gali rasti Lietuva? Ar galime dalyvauti šiame virsme, ar liksime jo stebėtojais?

Metavisatą kuria du dalykai: technologijos ir ekosistema. Paminėčiau kelias pagrindines technologijas, kuriomis remiasi metavisata: tai blokų grandinės, išplėsta realybė, dirbtinis intelektas, robotika bei daiktų internetas ir debesų kompiuterijos.

Šios technologijos leidžia kurti metavisatos ekosistemą. Jai reikia kelių dalykų, visų pirma – skaitmeninio fizinio ar juridinio asmens avataro – skaitmeninio dvynio. Svarbu užtikrinti avataro privatumą ir saugumą, kad jis sėkmingai galėtų dalyvauti virtualioje ekonomikoje, kurdamas arba įsigydamas skaitmeninį turinį arba turtą.

Virtualiai ekonomikai labai tinka kriptovaliutos, su laiku išaugsiančios spekuliacijos „marškinėlius“. Būtina, kad skaitmeninio avataro teisės būtų apsaugotos, o nesąžiningas arba nesaugus elgesys baudžiamas. Tai leis sukurti veikiančias socialinio ir ekonominio elgesio taisykles metavisatoje. Šis pokytis dar tik formuojasi ir Lietuvai, jei nenorime likti pasyvūs stebėtojai, jau dabar reikia apsispręsti, kur koncentruoti dėmesį: į technologijas, ekosistemą, o gal ir abi sritis. Mano manymu, nemažą potencialą turime būtent ekosistemos kūrimo srityje.

Čia itin svarbu sukurti tinkamas sąlygas. Pavyzdžiui, teisinis skaitmeninio dvynio, t. y. avataro, ir jo teisės dalyvauti virtualioje ekonomikoje įrėminimas, duomenų privatumo bei veiksmų atsekamumo užtikrinimas ir t. t.

Galbūt yra sričių, į kurias Lietuva galėtų susikoncentruoti pirmiausia?

Leisiu sau pafantazuoti. Būtų didelis žingsnis į priekį, jei pavyktų virtualios ekonomikos aplinkoje avataro pasirašytą dokumentą įtvirtinti kaip galiojantį ir fiziniame pasaulyje. Šioje srityje nemažai padaryta – skaitmeninis parašas jau yra įprasta dokumento pasirašymo forma, o žengus dar vieną žingsnį, galima įtvirtinti jo tinkamumą virtualiame pasaulyje.

Tokie ir panašūs veiksmai ne tik sukurtų tinkamą aplinką augti vietinėms Web3 bendrovėms, bet ir būtų labai didelis postūmis investuotojams ateiti į Lietuvą ir kurti naujus verslo modelius.

Ar reguliavimas – svarbiausia, ko mums reikia norint įsitraukti į šiuos pokyčius?

Reguliavimas būtų jau antras žingsnis. Pirmasis – suprasti, kur ir kaip galime ir norime prisijungti prie naujai besiformuojančių globalių tiekimo grandinių.

Galimas tokio įsitraukimo pavyzdys galėtų būti tinkamų sąlygų Lietuvoje sukūrimas decentralizuotoms autonominėms organizacijoms (DAO). Jų pasaulyje jau turime, bet kol kas jos gyvuoja teisiniame vakuume.

Kodėl tai svarbu?

Nes, atradę savo vietą, galėsime veikti globaliai, o darbo vietas kursime ir mokesčius mokėsime lokaliai. Nedidelėms valstybėms, tokioms kaip Lietuva, tai gera galimybė užtikrinti didesnes įplaukas į biudžetą ir taip prisitaikyti prie naujų ekonominių realijų, kai energetikai imlios industrijos taps ne tokios konkurencingos šiame regione.

Minėjote blokų grandinių technologijas. Jų pagrindu sukurtos kriptovaliutos, su kuriomis dirba ne viena Lietuvos bendrovė. Kiek jos svarbios pereinant prie Web3?

Kol kas anksti kalbėti apie tai, koks tiksliai vaidmuo teks kriptoturto bendrovėms Web3. Tačiau drąsiai galiu teigti, kad kriptovaliutos arba kriptoturtas bus neatsiejama metavisatos dalis. Be to, manau, kad decentralizuotoje ir naujomis technologijomis paremtoje virtualioje ekonomikoje įprastų bankų verslo modeliai sunkiau pritaikomi nei verslo modeliai, kuriuos konstruoja palyginti jaunos kriptoturto bendrovės. 

Ne vienam turbūt kyla dar daugiau klausimų, todėl visus norinčius ieškoti atsakymų kviečiame į gruodžio 7 d. Vilniuje vyksiančią konferenciją „Web3: Impact the Future“, kurioje bus aptariama, kokias permainas atneša ir kokias galimybes atveria Web3 technologijos, kaip šis pokytis paveiks verslus, finansų institucijas, reguliuotojus, skaitmenines paslaugas, visuomenę ir atskirus asmenis.

Renginį organizuoja asociacija „Crypto Economy Organisation“, advokatų kontora „TGS Baltic“, integruotų profesinių paslaugų grupė „Lewben“, inovacijų bendrovė „SUPER HOW?“ ir blokų grandinių ekosistemos kompanija „Binance“. Konferencijos partneriai taip pat yra blokų grandinių analizės įrankį plėtojanti „Chainalysis“ ir žiniasklaidos priemonė „Dailycoin“.

Pasitiks NFT ekspozicija

Vienas iš konferencijos „Web3: Impact the Future“ organizatorių „Lewben“ pristato grupei priklausančio meno fondo „Lewben Art Foundation“ NFT ekspoziciją „How Soon is Tomorrow. Collecting NFTs“ – tai prieš kelerius metus šiuolaikinėje tarptautinėje meno mugėje „ArtVilnius“ fondo eksponuotos parodos „How Soon is Tomorrow. Collecting NFTs“ fragmentas.

„Į konferenciją susirinkusiems technologinių inovacijų, finansų, skaitmeninio verslo atstovams ir tiesiog WEB3 besidomintiems entuziastams parodysime mūsų kolekcijos NFT kūrinius, kurių autoriai – žymūs Estijos menininkai Tommy Cash’as bei Katja Novitskova, ir šiais metais Lietuvai Venecijos bienalėje atstovavusio Roberto Narkaus darbą. R. Narkaus ir K. Novitskovos fizinių darbų įsigijome jau prieš kelerius metus, bet labai suintrigavo jų eksperimentai skaitmeninėje meno rinkoje. Būtent šiuos kūrinius ir pristatome ekspozicijoje“, – sako Ugnė Bužinskaitė, „Lewben Art Foundation“ direktorė.

Konferencijos dalyvius pasitiks įspūdingo dydžio skulptūra, taip pat priklausanti fondo kolekcijai, – Tomo Daukšos kūrinys „Sniego žmogus“. Jis bus eksponuojamas kartu su visiškai šviežiai šiemet kriptomeno pasaulyje atsiradusiais ir fondo partnerių „The Rooster Gallery“ pristatomais šio menininko interaktyviais sniego žmonėmis. Skulptūra ir iš jos kilę skaitmeniniai darbai – tai vienas retų atvejų Lietuvoje, kai greta galima pamatyti realų meno kūrinį ir jo pagrindu sukurtą NTF. 

Jei susidomėjote kelione laiku, bilietą į renginį galite įsigyti čia.