Jei išjungtų „Starlink“: kokios alternatyvos Ukrainai

Dabar jis jau daug daugiau nei technologijų magnatas – E. Muskas tapo prezidento Donaldo Trumpo bendražygiu, po vieną išdarinėjančiu federalines JAV agentūras ir gaunantis prieigą prie itin jautrių amerikiečių duomenų.

Mus Lietuvoje turėtų ypač neraminti jo atvirai prorusiška retorika; kaip ir D. Trumpas, E. Muskas dėl invazijos kaltina Ukrainą, o ne Rusiją. D. Trumpo administracija iš Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio taip pat reikalauja „atsilyginti“ už nuo invazijos pradžios suteiktą paramą vertingomis Ukrainos iškasenomis.

Sunku patikėti, kad plataus masto invazijos pirmaisiais mėnesiais E. Muskas buvo giriamas dėl savo palaikymo nuo agresijos besiginančiam Kyjivui. Bene vertingiausia parama buvo jo kosmoso technologijų kompanijos „SpaceX“ tiekiamas palydovinis internetas „Starlink“ – kritiškai svarbi karinės komunikacijos priemonė mūšio lauke.

Po kurio laiko Ukrainos ir „SpaceX“ sąjunga ėmė braškėti. Kyjivo nepasitenkinimą sukėlė tai, kad E. Muskas atsisakė įjungti „Starlink“ per Ukrainos karinę operaciją okupuotame Kryme, teigdamas, kad „SpaceX“ palydovinis internetas skirtas tik „civiliniam naudojimui“. 2022 m. rudenį kompanija pradėjo skųstis, esą ji padengė 70% visų „Starlink“ išlaidų Ukrainai, – E. Muskas teigė, kad tai „negalės tęstis amžinai“.

Dabar, karui įžengus į ketvirtuosius metus, „Reuters“ pranešė, kad „Starlink“ Ukrainai gali būti išjungtas apskritai. Anot naujienų agentūros šaltinio, šis klausimas buvo iškeltas per praėjusią savaitę vykusį V. Zelenskio bei Keitho Kelloggo, JAV specialiojo pasiuntinio Ukrainai, susitikimą.

„Ukraina veikia ant „Starlink“, jie tai laiko savo Šiaurine žvaigžde, – sako „Reuters“ šaltinis. – „Starlink“ praradimas būtų didžiulis smūgis.“

Ukraina „Starlink“ naudoja ne tik kariuomenės komunikacijos reikmėms. Pernai skelbta, kad šalyje iš viso veikia 42.000 „Starlink“ terminalai, kuriuos taip pat naudoja ligoninės, verslai, pagalbos organizacijos.

Šios technologijos pranašumas prieš įprastą ryšį yra tai, kad ji įgalina kokybišką internetą prasto ryšio zonose arba ten, kur įprastinė telekomunikacijų infrastruktūra buvo sunaikinta ar pažeista.

Kaip pernai rašė VŽ, savo „Starlink“ arsenalą pildo ir Lietuvos kariuomenė, jos atstovai rudenį nurodė, kad paraleliai ketinama ieškoti ir alternatyvių tiekėjų.

Galimybė yra

Nors pats E. Muskas vėliau „Reuters“ paskelbtą žinią vadino „melaginga“, V. Zelenskis taip pat teigė, kad tokių grasinimų nutraukti „Starlink“ tiekimą Ukraina nesulaukė, tačiau galimybės, kad palydovinis internetas šaliai bus išjungtas, neatmetė.

Portalas „Kyiv Independent“ rašo, kad Kyrylo Budanovas, Ukrainos karinės žvalgybos vadovas, savaitgalį vykusiame Ukrainos forume paaiškino, kad JAV turi galimybę nuotoliu išjungti „Starlink“ prieigą šalies kariuomenei.

O Rustamas Umerovas, Ukrainos gynybos ministras, teigė, kad šalis esą turi alternatyvų „Starlink“, tačiau jų nedetalizavo. Be to, „The New York Times“ pernai rašė, kad Rusija atranda vis daugiau priemonių, kaip trikdyti Ukrainos naudojamą „Starlink“ internetą, todėl tai yra dar vienas paskatinimas Kyjivui ieškoti alternatyvų.

Tačiau, turint omenyje tai, kad Ukraina naudoja dešimtis tūkstančių „Starlink“ sistemų, reiškia, kad rasti visavertę palydovinio interneto alternatyvą yra beveik neįmanoma.

Apie tai byloja ir į orbitą pakeltų bei veikiančių palydovų skaičiai. Štai „SpaceX“ į orbitą yra pakėlusi daugiau nei 7.000 „Starlink“ paslaugą teikiančių palydovų. Palyginkime: „OneWeb“, Prancūzijos kosmoso technologijų grupės „Eutelsat“ antrinė įmonė, orbitoje turi 648 veikiančius palydovus. Nuo 2020 m. „Starlink“ į žemąją Žemės orbitą pakėlė daugiau palydovų, nei visi konkurentai kartu sudėjus.

„SpaceX“ ambicijos tuo nesibaigia – iki dešimtmečio pabaigos kompanija tikisi pakelti net apie 42.000 palydovų.

O dauguma kitų konkurentų savo planus dar tik kurpia. Pavyzdžiui, kita technologijų milžinė „Amazon“ vysto palydovinio interneto projektą „Project Kuiper“.

„Amazon“ į palydovinį internetą, anot „Bank of America“ analitikų, yra suplanavusi 16 mlrd. USD investiciją ir ateityje tikisi į žemąją Žemės orbitą pakelti daugiau nei 3.000 palydovų, tačiau 2019 m. paskelbtas projektas iki šiol tebesiruošia startui.

Kiniška konkurencija?

Tarp sparčiausiai augančių E. Musko konkurentų yra Kinijos valstybės palydovų megakonsteliacija „SpaceSail“ – Kinija, kaip ir vis įtariau į „SpaceX“ žvelgianti Europa, E. Muską laiko grėsme ir siekia išvystyti konkuruojančias sistemas strategiškai svarbioje srityje.

Technologijų konsultacijų bendrovė „Analysys Mason“ skaičiuoja, kad pernai Kinija į žemąją orbitą pakėlė 263 palydovus, šiemet paskelbė savo konsteliaciją ketinanti padidinti dar 648-ais palydovais, o iki dešimtmečio pabaigos pasiekti 15.000.

Apie tai, kad „SpaceX“ pamažu sulaukia kiek rimtesnės konkurencijos, byloja ir pirmieji „SpaceSail“ pasirašyti kontraktai. Pavyzdžiui, pernai lapkritį kinai paskelbė apie pasiektą susitarimą su Brazilija, o vėliau pradėjo veikti Kazachstane – bent jau taip, anot „Reuters“, teigė kazachų ambasada Pekine. Iš viso „SpaceSail“ teigia šiuo metu besideranti su daugiau nei 30 valstybių.

Mažiausiai vieną alternatyvą jau rado ir Ukraina: tai – Švedijos kompanijos „Satcube“ palydovai. Jakobas Kallmeris, „Satcube“ vadovas, Švedijos portalui „Dagens Nyheter“ teigė, kad pirmoji bendrovės palydovinio interneto įranga Ukrainą pasiekė pernai vasarą. Pirmuoju etapu besiginančiai šaliai ketinama pristatyti apie 100 įrangos komplektų.

Skirtingai nei „Starlink“, „Satcube“ nėra įvedusi jokių naudojimo apribojimų – tai reiškia, kad Ukraina švedišku palydoviniu internetu gali nekliudomai naudotis ir puolimo operacijoms.

Tiesa, „Satcube“ naudojami palydovai šiuo metu yra gerokai aukščiau nei, pavyzdžiui, „Starlink“. Jie pakelti į maždaug 35.000 km aukštį, o „Starlink“ palydovai yra daugmaž 600 km nuo Žemės paviršiaus, tai reiškia, kad „Satcube“ signalo vėlavimai siekia apie 1 sekundę. E. Musko kompanijos internetas ne tik pasižymi trumpesniais signalo vėlavimais, didesniu greičiu (100 Mbit/s prieš 20 Mbit/s), bet ir gali veikti mažesnėmis energijos sąnaudomis.

Praėjusių metų pabaigoje Europos Sąjunga (ES) pradėjo įgyvendinti vieną ambicingiausių savo kosmoso projektų per pastarąjį dešimtmetį „Iris²“, kuriuo tikimasi sukurti „Starlink“ prilygstantį palydovų tinklą.

„Iris²“ yra vadinamas trečiu stambiu ES kosmoso projektu po „Galileo“ navigacijos bei „Copernicus“ Žemės stebėjimo programos. Ši programa 61% finansuojama viešomis lėšomis, o likusią dalį skiria iš privataus sektoriaus kompanijų sudarytas konsorciumas „SpaceRISE“. Didžiausia dalimi – 2 mlrd. Eur – prie jo prisideda „Eutelsat“, kuri tikisi, kad ši programa padės jai finansuoti naujos kartos „OneWeb“ palydovų plėtrą.

„Iris²“ projekte numatoma, kad iki 2030 m. į orbitą bus pakelta 290 palydovų, kurie veiks žemojoje ir vidutinėje Žemės orbitose. Iš jų 264 veiks žemojoje, 18 – vidutinėje orbitoje.