Kvantiniais pavadinti metai žada ir daugiau mokslo naujienų: akys krypsta į CRISPR

2025-tuosius Jungtinės Tautos paskelbė kvantiniais metais. Šis pareiškimas įvyko dar 2024 m. vasarą, prieš metų galo vajų, kuomet „Google“ paskelbė apie naujausius savo laimėjimus, kas sukėlė kvantinių technologijų šuolį akcijų rinkose. 

Tikimasi, kad reikšmingų naujienų šioje srityje sulauksime ir šiemet, ypač iš technologijų gigantų. Pavyzdžiui, IBM planuoja išleisti kvantinį procesorių „Kookaburra“, turinį 1.386 kubitų. Ji žada sujungti tris tokius lustus, kurie bendrai viršys 4.000 kubitų.

„The Quantum Insider“ prognozuoja, kad ir toliau bus dirbama ties kvantinių klaidų taisymo metodų patobulinimais, kurie padidins kvantinių skaičiavimų stabilumą ir patikimumą. Taip pat žadama, kad kvantinės technologijos bus vis plačiau diegiamos praktikoje, pavyzdžiui, navigacijos sistemose ir medicininėje diagnostikoje, užtikrinant precedento neturintį tikslumą. 

Investuotojams kiek pavargus nuo dirbtinio intelekto (DI) ir lustų temos, jie vis labiau dairosi naujų proveržio technologijų, tikėtina, bent dalį dėmesio pasiglemš kvantinių technologijų sektorius. Šiam pritraukus daugiau rizikos kapitalo, steigsis daugiau naujų pradedančiųjų įmonių arba rasis naujų bendradarbiavimo galimybių, kas spartins inovacijas. 

Prie realaus taikymo turėtų priartėti ir kvantinis ryšys, kuris žada akimirksniu siųsti didžiulius duomenų kiekius, nesiremiant tradicine fizine infrastruktūra.

Pažanga medicinoje

Pernai daug dėmesio sulaukė tyrimai, susiję su „Ozempic“, o metu proveržiu mokslo žurnalas „Science“ paskelbė injekciją, apsaugančią nuo ŽIV. Šiemet laukiama daugiau klinikinių tyrimų rezultatų. 

Vienas jų – prostatos vėžio gydymas su radioaktyviaisiais vaistais. Tyrime, kuriame dalyvauja 1.100 pacientų, naudojamas vaistas „Pluvicto“, kuris patekęs į organizmą prisitvirtina prie vėžio ląstelėse esančio baltymo ir skleidžia kenksmingą spinduliuotę tiesiai į vėžines ląsteles, rašo žurnalas „Nature Medicine“. 

Kitu tyrimu, pavadinimu „Mano asmeninė krūties vėžio patikra“, siekiama, kad krūties vėžio patikra būtų labiau individualizuota pagal riziką. Paprastai tariant, platus krūties vėžio paplitimas rodo, kad dabartinė profilaktika nėra veiksminga, tad siekiama parengti tikslesnes rekomendacijas, kada ir kas kiek laiko moterims reikia pasitikrinti. 

Toliau tęsiasi pastangos sukurti vėžio vakciną, kai toliau renkami duomenys vėlyvosiose tyrimų stadijose. Tarp pirmaujančių kūrėjų „Moderna“ ir „Merck“ spalį pradėjo trečiąjį III fazės klinikinį tyrimą dėl individualizuotos neoantigenų terapijos tam tikroms plaučių vėžio rūšims gydyti.

„BioNTech“ šiais metais ketina paskelbti II fazės klinikinio tyrimo rezultatus, kuriame vertinamas kartu su „Regeneron Pharmaceuticals“ gaminamas vaistas „Libtayo“, skirtas pacientams, sergantiems III arba IV stadijos melanoma.

Tuo metu „Forbes“ skelbia, kad šiemet personalizuota medicina taps vis labiau įprasta pacientų priežiūros dalimi. Taip pat ir toliau bus vystomos DI technologijos lėtinėms ligoms gydyti.

DI turėtų būti taikomas vis dažniau tiek naujų vaistų kūrimui, tiek klinikiniams tyrimams. Beveik 60% konsultacijų bendrovės „Deloitte“ apklaustų didžiųjų pasaulio biofarmacijos įmonių vadovų teigė, kad planuoja didinti investicijas į generatyvinį DI savo vertės grandinėse.

Kalbant apie ateinantį dešimtmetį, technologijų pažanga skatins naujų gydymo metodų, tokių kaip genų terapija, RNR pagrindu paremtas gydymas, ląstelių terapija ir baltymų skaidymas, vystymą tiek retoms, tiek lėtinėms ligoms gydyti.

Genų redagavimas

Daugiausia dėmesio šių metų mokslo prognozėse sulaukia genų redagavimas ir genų žirklių technologija, dar žinoma, kaip CRISPR. 

2024-ieji pažymėjo svarbų proveržį genų redagavimo srityje, kuomet bendrovė „Vertex Pharmaceuticals“ pranešė apie pirmąsias pajamas, gautas iš pirmojo paciento, kuriam buvo taikyta JAV Maisto ir vaistų administracijos (angl. Food and Drug Administration, FDA) patvirtinta CRISPR terapija „Casgevy“. Šią genų terapiją „Vertex“ sukūrė kartu su „CRISPR Therapeutics“. 

CRISPR terapijos turi potencialą uždirbti kur kas didesnes pajamas ir pasiekti daugiau pacientų, žurnale „The CRISPR Journal“ teigia dr. Fyodoras Urnovas, Kalifornijos universiteto Berklyje molekulinės ir ląstelių biologijos profesorius. Tačiau tam, anot jo, reikia didesnio bendradarbiavimo tarp skirtingų mokslininkų ir gydymo institucijų. 

Šiemet tikimasi daugiau tyrimų, taikant CRISPR terapijas, rezultatų. „Prime Medicine“ ketina pateikti pradinius klinikinius duomenis iš paciento, sergančio lėtine granulomatozine liga, tyrimo. Taip pat naujus duomenis iš savo tyrimų planuoja pateikti „Wave Life Sciences“. 

Jau vasarį laukiama pirmųjų rezultatų tyrime „Beacon“, kuriame tikrinama, ar baziškai redaguotos kraujo kamieninės ląstelės gali padėti įveikti sunkią sergančiųjų ląstelių ligą. Bazinis redagavimas – tai panašus į „CRISPR-Cas9“ metodas, tačiau kerpantis tik vieną DNR grandinę, o ne abi. 

DI agentai ir robotika 

Kad ir kaip išvargom nuo dirbtinio intelekto (DI) temos, ji nesiruošia niekur trauktis. Kaip tik priešingai – DI sprendimai skverbsis į visas sritis tarpdisicipliniškai. Kartu sulauks ir daugiau teisinių precendentų, kad tikrai būtų naudojamas etiškai. 

Nuo 2022 m. lapkričio mėn., kai buvo pristatytas „ChatGPT“, investuotojai JAV technologijų milžinių – „Alphabet“, „Amazon“, „Apple“, „Meta“, „Microsoft“ ir „Nvidia“ – rinkos vertinimą padidino apie 10 trln. USD. Palyginti, 2024 m. federalinis biudžetas sudarė 6,8 trln. USD.

DI ekosistema nusistovėjo trijuose sluoksniuose: taikomosios programos („Duolingo“, „Netflix“, „Tesla“), DI modeliai („Anthropic“, „Gemini“, „OpenAI“) ir infrastruktūra („AWS“, „Google Cloud“, „Nvidia“).

Rinkoje dominuoja dvi bendrovės – tai „OpenAI“ ir „Nvidia“. Tačiau didesnio proveržio šiemet tikimasi iš „Metos“, kadangi ji yra įsigijusi daugiausia pažangių procesorių „Nvidia Hopper GPU“ nei bet kuri kita JAV bendrovė, išskyrus „Microsoft“.

Šiemet skirtingas pramones šakas planuoja keisti multimodalinis DI bei DI agentai, kurie gali rinkdami duomenis patys priimti sprendimus ir imtis veiksmų. Pastarieji veiks kaip strateginė darbo jėga sudėtingoms užduotims, įskaitant teisinius reikalavimus, tiekimo grandinių efektyvinimą, produktų kūrimą ir kitas sritis, siekiant padidinti produktyvumą ir našumą.

Paskui DI technologijų progresą seka robotika, o ypač į robotus integruojami DI sprendimai. 

Robotika taip pat žada vis populiaresnį panaudojimą skirtingose šakose – nuo senelių priežiūros iki logistikos ir mažmeninės prekybos. Proveržio siekia humanoidinius robotus kuriančios JAV technologijų milžinės „Tesla“ ar „Amazon“. 

Kartu laukiama, kada DI pasieks naują lygį – tai yra, kada bus sukurtos AGI (dirbtinio bendrojo intelekto) sistemos, kurios galės spręsti sudėtingas daugiadisciplinines problemas. Tai sukels naujas diskusijas apie superintelekto saugumą, reguliavimą ir etiką.

Kosmoso tyrinėjimai

Šiemet žmonija tęs giliojo kosmoso tyrimų eksperimentus ir toliau artės kosmoso komercializavimo link. 

Tikimasi, kad asteroidų kasyba taps realybe, kadangi tokios įmonės kaip „AstroForge“ sieks į kosmosą paleisti kompaktišką perdirbimo gamyklą, skirtą išgauti mineralus iš asteroidų ir į Žemę gabenti tik brangiuosius metalus, rašo „Forbes“.

Tobulėjančios technologijos ir toliau palengvins kosminį turizmą, leisdamos į kosmosą pakilti didesniam ratui žmonių. Prie to prisideda „SpaceX“ ir „Blue Origin“ daugkartinio naudojimo  raketų tobulinimas, taip pat didėjantis valstybių susidomėjimas kosmoso ištekliais saugumo ir ekonominės naudos sumetimais. 

Tikėtina, kad tokia pažanga sukurs trilijonų dolerių vertės kosmoso pramonę. Reikšmingą vaidmenį čia atliks ir palydovinis ryšys, dėl kurio savo palydovų pajėgumus didina ne tik komercinės bendrovė, bet ir valstybės.